Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apžvalga Nr. 38

Sukurta: 2017-09-20
Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS

Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė vėl siūlo kelti mokesčius. Siūloma didinti GPM tarifus:

6 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu;

SAVAITĖS APKLAUSA

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia dalyvauti apklausoje dėl i.MAS Atsakymus prašoma pateikti iki 2017-09-18. Apklausos rezultatus bus paskelbti LBAA facebook ir Asociacijos svetainėje. Apklausos rezultatai bus pristatyti VMI, planuojami daryti pokyčiai i.MAS atsižvelgiant į pateiktą nuomonę.
SAVAITĖS KONSULTACIJA

„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų.

Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais – iki 2018 m. gegužės 1 d.
Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
„Sodros“ specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
nemokamos atostogos,
atostogos kvalifikacijai tobulinti,
kūrybinės atostogos,
mokymosi atostogos,
nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
pravaikštos,
karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o tie, kurie „Sodrai“ yra nurodę savo kontaktinius duomenis – ir kitais kanalais.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros“ interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės..
VMI informuoja: atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras

VMI informuoja, kad atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras. Komentarą galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl maitinimo išlaidų kompensacijų nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 693„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1515).

Pagal Nutarimo Nr. 1515 pakeitimo nuostatas nuo 2017 08 30 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių (išskyrus sporto renginius), susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu (toliau – renginiai), dalyviams mokamos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos, t. y. 38 Eur (iki 2017 08 29 galiojęs dydis - 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio).
Lietuvos Respublikoje vykdomų sporto renginių dalyviams mokamų vienos paros maitinimo išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“. Šie dydžiai nuo 2015 02 04 nesikeitė.
Tuo atveju, kai renginiai (įskaitant ir sporto renginius) vykdomi užsienyje, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vienos paros maitinimo išlaidų sumos, neviršijančios dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija).

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 3 941,7 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 280,9 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius aštuonis mėnesius.
Pajamų iš PVM gauta 2 284,7 mln. eurų, t. y., 206,6 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,2 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per pastaruosius aštuonis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 871,6 mln. eurų ir buvo 96,3 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 384 mln. eurų – 31,4 mln. eurų (7,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 1 053 mln. eurų – 66,3 mln. eurų (6,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 72,7 mln. eurų (7,4 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.
Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN dėmesys Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimams

Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjo 15 dienąn Taline euro zonos šalių finansų ministrai (Euro grupė) diskutavo kaip sustiprinti ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS) ir aptaria Graikijos programos įgyvendinimo pažangą.

Neformaliame ECOFIN posėdyje pagrindinis dėmesys irgi buvo skiriamas Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimams.
„Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos prioritetas. Su finansų ministrais aptarsime galimas priemones, kurios sustiprintų ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, taip pat kalbėsime kaip efektyviau susieti EPS gilinimo priemones su efektyvesniu ES išteklių panaudojimu“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Taip pat ECOFIN metu ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl galimų žingsnių, kurių ES turėtų imtis siekiant pagerinti ES konkurencingumą finansinių technologijų (FINTECH) srityje, aptarė skaitmeninės ekonomikos keliamus pelno apmokestinimo iššūkius bei tolimesnius žingsnius muitinių IT sistemų, reikalingų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimui, vystymą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare

Tarnyba 2017-09-22 organizuoja 5 akad. val. seminarą, „Kilnojamojo turto klasifikacija ir identifikacija. Kelių transporto priemonių vertinimo aktualijos«.

Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-09-19 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

VMI kviečia registruotis į 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais

Valstybinė mokesčių i2000nspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją, apie 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.

Mokesčių mokėtojai kviečiami į naują seminarą, tema „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims». Numatyti seminarai ir kitomis temomis: „i.SAF paslaugos: kaip jomis naudotis. Važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų (i. VAZ) teikimas VMI«, „Nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimas PVM», „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka« ir kt. Spalio mėnesį siūlome ir tiesiogines e. seminarų transliacijas, temomis „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims» ir „Individuali veikla pagal pažymą pradedantiesiems".
Informaciją apie visus 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus. Registruotis į seminarus galima ir tel. 1882 arba tel. 8 526 63190.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: inspektoriai tikrins, ar saugiai dirbama su krautuvais

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo rugsėjo 18 d. visą mėnesį bus vykdomi transporto ir saugojimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių tiksliniai tikrinimai. Tikrinimai atliekami reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį.

Šių VDI vykdomų tikrinimų akcentas bus – ar įmonėje darbuotojams užtikrinamos saugios darbo sąlygos, kai yra daiktų, krovinių, įrenginių kritimo/virtimo, birių medžiagų griūties rizika, įskaitant darbus aukštyje. Tikrinti pirmiausia bus pasirenkamos tos įmonės, kuriose 2016-2017 metais įvyko nelaimingi atsitikimai darbe. Apie būsimą vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai metai iš metų priklauso prie tų, kuriuos atlikdami darbuotojai dažniausia sunkiai ir mirtinai susižaloja.
Atlikdami sandėliavimo, pakrovimo darbus su mechaniniais ir elektriniais krautuvais šiais metais jau žuvo 6 darbuotojai:
nukrito nuo sandėliavimo konteinerio (UAB „Dominari logistika“);
prispaudė krisdamas krautuvas (UAB „Baltic Home“);
prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“);
atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“);
keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“);
užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“).
Dar 6 darbuotojai – sunkiai sužaloti. Palyginti, 2016 m. atliekant tokius darbus per tą patį laikotarpį įvyko 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
Nuo rugsėjo 18 d. atliekamų inspektavimų metu bus tikrinama, ar visus savaeigius įrenginius valdo tik tie darbuotojai, kurie apmokyti su jais saugiai dirbti ir turi tam teisę. Taip pat – ar darbuotojus instruktuojant aiškiai nurodoma, kad krautuvus jie gali naudoti tik krovos darbams vykdyti ir tik tokiomis sąlygomis, kurioms jie skirti.
Inspektoriai tikrins, ar įmonėje vertinama, kad krovos darbams naudojami mechanizmai dėl savo konstrukcijos, techninių parametrų ar kt. gali sukelti specifinį pavojų. Tarp inspektavimo klausimų – ar įmonėje numatyta darbų nutraukimo tvarka, kai krovos metu atsiranda nenumatyti pavojai, ar darbai koordinuojami, kai objekte dirba kelių įmonių darbuotojai. Darbo inspektoriai aiškinsis ir dėl darbuotojų saugaus darbo įgūdžių: ar visi darbuotojai, prieš jiems pradedant dirbti pavojingą darbą, praktiškai mokomi, kaip jį saugiai atlikti, ar jų mokymas bei žinios apie saugų darbą atitinka jų atliekamus darbus ir pan.

SODRA informuoja: dėl MMA mokėjimo už nekvalifikuotą darbą

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. liepos mėnesį, jau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą.

Primename, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Darbo kodekse apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

FNTT praneša: pelninga šešėlinė prekyba naudota automobiline įranga panevėžiečiui nešė turtus

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyboje užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Panevėžio gyventojas įtariamas 2011 – 2015 m. neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla stambiu mastu, bei šios neteisėtos veiklos maskavimui naudojus užsienio valstybėse registruotas bendroves.

Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad panevėžietis, žinodamas, kad jo vykdomai tarptautinei internetinei prekybai Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoto verslo liudijimo nepakanka, ėmėsi gudrybės. Savo neteisėtai veiklai vykdyti panevėžietis įsigijo Seišelių Respublikoje, bei Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves. Siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo už šių bendrovių vardu vykdomą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu, šešėlinis verslininkas šių bendrovių nuolatinės buveinės Lietuvoje neįregistravo mokesčių mokėtojų registre.
Vykdydamas savo neteisėtą veiklą panevėžietis 2011 – 2015 metais iš nenustatytų asmenų įsigydavo įvairią prabangių automobilių įrangą: BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche ir kitų automobilių navigacijos įrangą, garso ir vaizdo grotuvus, bei kitas paklausias automobilių detales. Įsigyta įranga būdavo suremontuojama, perprogramuojama, pakeičiami įrenginių kodai. Vėliau, pasinaudojant neteisėtai veiklai įsigytomis užsienyje registruotomis bendrovėmis, kitų fizinių asmenų vardu, minėta įranga būdavo parduodama naudojantis internetinėmis svetainėmis, elektroninėmis parduotuvėmis ir tarptautiniu internetiniu aukcionu ,,Ebay“ panaudojant specialiai tam sukurtus vartotojus. Atlikus kratas pas įtariamąjį buvo rasta daugiau nei 300 vienetų pardavimui skirtų automobilių navigacijos įrenginių, kurių vertė juodojoje rinkoje siekia apie 100 tūkstančių eu

e4erų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojantis vienos iš Lietuvoje veikiančių siuntų bendrovių paslaugomis buvo išsiųsta ne mažiau kaip 890 siuntų su parduota automobiline įranga. Pinigus už realizuotą automobilinę įrangą šešėlinis verslininkas gaudavo į jo paties bei įsigytų užsienio valstybėse registruotų bendrovių vardu tam tikslui specialiai atidarytas bankines sąskaitas užsienio bankuose. Dalį pajamų už parduotą automobilinę įrangą panevėžietis gaudavo per tarptautines atsiskaitymų bendroves ,,Paypal“, ,,Skrill“.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiklą į panevėžiečio vardu ir į jo valdomų užsienio bendrovių atidarytas banko sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys pervedė tūkstantines sumas įvairia valiuta: litais, JAV doleriais, Anglijos svarais sterlingais, eurais, Latvijos latais. Vien tik pajamos eurais siekė beveik 690 tūkstančių eurų. FNTT specialistai suskaičiavo, kad šešėlinis verslininkas vykdydamas neteisėtą veiklą į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 70 tūkstančių eurų.
Tyrimo metu buvo areštuotas įtariamajam priklausantis 200 tūkstančių eurų vertės turtas.

FNTT Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, kai milijoninę apyvartą buitine technika prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 270 tūkstančių eurų minėto mokesčio.

Pirminiais tyrimo duomenimis, didmeninę prekybą užsiimančios bendrovės veiklą organizuojantis kaunietis kartu su šios bendrovės direktoriumi, Latvijos piliečiu ir dar vienu Kaune gyvenančiu vyriškiu, iš Lenkijos tiekėjų įsigydavo įvairią buitinę techniką. Internetu užsakyta buitinė technika buvo atgabenama į Kaune urmo bazėje esančius sandėlius, o vėliau buvo parduodama mažesnėms Kaune veikiančioms parduotuvėms.
FNTT Kauno apygardos valdytos tyrėjai išaiškino, kad didmenine prekyba užsiimanti bendrovė prekes įsigydavo iš Lenkijos ir ji buvo atgabenama į Kauną, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad buitinė technika buvo perkama iš Latvijos prekeivių. Įtariama, kad naudojantis Latvijos bendrovėmis, kurios, kaip įtariama, nevykdė jokios veiklos, sukčiavimo schemos sumanytojai vengė mokėti privalomą sumokėti PVM. Pirminiais skaičiavimai, per daugiau kaip vienerius metus buvo nesumokėta daugiau kaip 270 tūkst. eurų PVM.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas. Jų metu paimti tolesniam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
Tęsiant šį tyrimą ir aiškinantis įtariamųjų sąsajas su Latvijoje esančiais bendrininkais, bendradarbiaujama su Latvijos finansų policija. Partneriai iš Latvijos atliko kratas, apklausas ir kitus procesinius veiksmus.
Tarptautinis tyrimas dėl prekybos buitine technika dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 276 svečiai ir 4 nariai
Prisijungę nariai: amadina22 smalsuole finmila ras123

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR