Savaitės 2017.09.18 - 2017.09.25 apžvalga Nr. 39

Sukurta: 2017-09-26
Savaitės 2017.09.18 - 2017.09.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA

Trišalėje taryboje nuspręsta didinti MMA iki 400 eurų. rugsėjo 21 d. po aktyvios diskusijos Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų.

„Šis rezultatas – tai labai geras trišalio dialogo pavyzdys. Vertinu stiprią socialinę partnerystę, kad galime visi kartu sėstis, kalbėtis, derėtis ir siekti visiems priimtinų sprendimų. Socialiniai partneriai, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijos argumentuotai teikė savo pozicijas, atsižvelgdami į ekspertų atliktas analizes. Iš esmės būtent dėl šio atviro ir kryptingo socialinio dialogo mes šiandien turime galutinį sprendimą dėl MMA“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pastarąjį kartą MMA didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.

SAVAITĖS KOMENTARAI

Valstybinė darbo inspekcija pateikė naujų konsultacijų dėl darbo kodekso.

Išaiškinimas dėl DK 61 str. 3 d., DK 57 str.1 d. 5 p.
Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.
Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
DK 107 str. 1 - 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.

Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną “, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, - tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.

Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
K 144 str. 5 d. numatyta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti.

Paminėtina, kad DK 144 str. 5 d. turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų.
SAVAITĖS PRIMINIMAS

Sodra primena, kad nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujosios nuostatos įtvirtinimo, „Sodra“ pastebi tam tikrus statistinius pokyčius, nors juos dar anksti vadinti tendencijomis arba įvardyti pokyčiais.

Komentuoja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Kokį poveikį padarė įsigaliojęs įstatymas?

Naujasis įstatymas nurodė kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį. Tačiau iš vieno mėnesio duomenų dar anksti spręsti, ar visi darbdaviai į tai sureagavo, ar kvalifikuotų darbuotojų algos pakilo, nes pajamų pokyčius per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo galėjo lemti kiti sezoniniai ar platesnio pobūdžio ekonominiai veiksniai: atostogos, poilsio paslaugų sezonas ir pan.
Liepą, palyginus su birželiu, statistiniai rodikliai šiek tiek pasikeitė. Kvalifikuotų pareigybių darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA (buvo mažesnė arba lygi 380 Eur), skaičius šių metų liepą, sumažėjo 20 tūkst., o nekvalifikuotų darbuotojų – beveik nesikeitė.
Nagrinėjant atskiras pareigybes, matomos ir kitos įdomios detalės. Pavyzdžiui, įmonių vadovų, uždirbusių ne daugiau negu MMA, skaičius sumažėjo 1,6 tūkst. (arba 12 proc.) – panašiai padidėjo skaičius tų, kuriems buvo pradėtos mokėti MMA viršijančios algos. Vadinasi, daugeliui mažas algas uždirbančių vadovų jos padidėjo – bent tai rodo statistika. Visgi, vadovų dirbančių už itin mažą atlygį, neviršijantį MMA, vis dar yra apie 11 tūkstančių.
Panašios ir kai kurių kitų profesijų, kurių atstovai taip pat

2000 uždirba labai nedaug, statistikos tendencijos: rinkodaros ir reklamos ar pirkimo specialistų, kirpėjų ir kosmetikų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų.

Dalies maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų bei statybų sektorių, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai, statistiniai duomenys nedžiugina: juose lygiai MMA gaunančių dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau išaugo mažiau negu MMA uždirbančiųjų gretos.
Keičiasi mažiausias pajamas gaunančiųjų skaičius
Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, šių metų liepą sumažėjo mažiausias pajamas gaunančių apdraustųjų socialiniu draudimu.
Žmonių, kurių visas gaunamas užmokestis (skaičiuojamas sudedant visose darbovietėse – jei žmogus dirbo keliose – uždirbamas pajamas) neviršijo MMA, per metus sumažėjo maždaug 62 tūkstančiais – iki 207 tūkst. Iš jų tokių, kurių pajamos buvo mažesnės nei 380 Eur per mėnesį, sumažėjo 20 tūkstančių – iki 160 tūkst.
Darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA, dalis visoje darbo rinkoje per metus sumažėjo reikšmingai: nuo 24,4 proc. iki 18,6 proc. ir buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį.

SAVAITĖS STRAIPSNIS

15min.lt :"„Sodra“ prieš įmones mojuoja nauju vėzdu – atleidinėja jų darbuotojus"

„Sodra“ šiemet įgijo naujų galimybių „paauklėti“ įmones, kurios tinkamai neatsiskaito, neteikia dokumentų, nebendrauja ar neturi pakankamai kapitalo – inicijuoja priverstinį tokių įmonių likvidavimą. Registrų valymu vadinama priemonė paveikė tūkstančius įmonių, tačiau dalis vadovų piktinasi, kad su jais elgiamasi neteisingai. Likti nubaustam – itin paprasta, tačiau susitaikyti su „Sodra“ gali būti itin sudėtinga.

„Sodra“ vertina, kad per 2016 m. net 3988 įmonėms buvo įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga. O šiemet iki rugsėjo 1 dienos – dar 1526 įmonėms. 2016 m. pradžioje Lietuvoje veikė iš viso 79 tūkstančiai įmonių. Dėl „Sodros“ tokių priemonių neapdraustais liko 5259 darbuotojai pernai ir 2636 darbuotojai šiemet.

SAVAITĖS STRAIPSNIS - 2

"Verslo žinios" supažindina - visos „Sodros“ išmokų lubos
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

VMI komentuoja: dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2017-09-14 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E) RM-28570 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo (toliau – Įsakymas). Įsakymu patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimas, nauja redakcija išdėstyti Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos forma (KIT703) bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo forma (KIT716). Pakeitimai taikomi apskaičiuojant žemės mokestį už 2017 ir vėlesnius metus.

Esminiai pakeitimai:
1. Papildytos Taisyklių nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio pasibaigimo:
1.1. nuo 2017 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas žemės sklypo vertės padidėjimo (palyginus su 2012 m. žemės sklypo mokestine verte) mažinimas;
1.2. nuo 2018 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas ribojimas, kad, apmokestinant žemės ūkio paskirties žemę, žemės mokestis neturi viršyti 0,29 euro už arą.
2. Patikslintos Taisyklių nuostatos dėl žemės mokesčio sumokėjimo termino nustatymo:
2.1. kai mokesčio mokėtojui pateikiama deklaracija po mokesčio sumokėjimo termino, po ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos, tai deklaracijoje nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų, skaičiuojamų nuo deklaracijoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma sumokėti nedelsiant);
2.2. mokesčio mokėtojui pateikiamoje tikslinimo formoje taip pat nurodomas žemės mokesčio sumokėjimo terminas per 10 dienų, skaičiuojamų nuo tikslinimo formoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma nedelsiant).
3. Papildytos Taisyklių nuostatos, jog tikslinimo formos EDS vartotojams papildomai paštu nesiunčiamos.
4. Nauja redakcija išdėstytos Taisyklių nuostatos dėl informacijos mokesčių klausimais teikimo.
5. Dėl Taisyklių nuostatų pakeitimo nauja redakcija išdėstomos deklaracijos bei tikslinimo formos.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Finansų ministerijos atnaujintas makroekonomikos prognozes patvirtino Valstybės kontrolė

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto ir viešai 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir jį patvirtino.

Anot LR valstybės kontrolės išvados, ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti. Išvadoje taip pat pabrėžiama, kad formuojant 2018 m. biudžetą svarbu laikytis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų fiskalinės drausmės taisyklių, kurios gali padėti Lietuvai sparčiau kaupti rezervą anticiklinei fiskalinei politikai vykdyti, kurio prireiks nuo 2022–2023 m., kai sumažės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.
„Patvirtintas finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos scenarijus rodo, kad fiskalinis planavimas grindžiamas objektyviomis ir tikroviškomis makroekonominėmis prognozėmis“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Prognozes galima rasti čia.
Finansų ministerija informuoja: įvyko susitikimas su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Rugsėjo 21 dieną finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais – Povilu Butkumi, Zina Gineitiene, Vilija Turiene ir Vaidu Geralavičiumi. Susitikimo metu aptarta: II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, Sodros finansinė situacija ir kiti klausimai.

Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tokie susitikimai leidžia išgirsti žmonėms rūpimus klausimus ir susitikti su aktyviais visuomenės piliečiais. Ministras neabejoja, kad senjorų turima išmintis ir sukaupta patirtis leis priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiks jų poreikius.
Nuo spalio pensijos padidės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų sausio dar apie 30 eurų. Jei taikant naująją indeksavimo formulę pensija išeis mažesnė, ji nebus mažinama, o liks tokia pati. 2018 metais pensijoms numatoma skirti 2939,3 mln. eurų, lyginant su šiais metais, tai yra 315 mln. eurų daugiau.

Ūkio ministerija praneša: siekiama pagerinti turistų apsaugą

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos ir tarpinstitucinės darbo grupės parengtiems Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais įgyvendinamos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatos.

Esminiai pakeitimai yra susiję su organizuotos turistinės kelionės, turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu, turistų informavimu ir sutarties sudarymo reikalavimais. Įstatymų projektais taip pat siekiama patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą.
Įgyvendinant direktyvą, Turizmo įstatymo projekte reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys. Rinkinį sudarys skirtingos turizmo paslaugos, už kurias bus mokama atskirai, jei sutartis su kitu paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios paslaugos užsakymo patvirtinimo. Tokių rinkinių pardavėjai turės užtikrinti, kad jų nemokumo atveju turistams būtų grąžinti sumokėti pinigai ir prireikus užtikrintas turistų parvežimas į jų išvykimo vietą. Taip pat numatytas kelionių pardavimo agentų veiklos deklaravimas, kuris padės užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir geresnę turistų teisių apsaugą.
Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visiškai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siekiant apsaugoti turistus ir įgyvendinti direktyvą, yra siūloma sukurti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą. Kelionių organizatorių įmokų administravimo, įmokų apskaitos ir lėšų išmokėjimo tvarką dar turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakanka kelionių organizatorių turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo (laidavimo draudimo arba finansų įstaigos garantijos). Taip kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų užtikrintas 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už kelionę grąžinimas ir turistų parvežimas į pradinę jų išvykimo vietą, padengtos būtino apgyvendinimo, nesuteiktų paslaugų išlaidos.

Lietuvos bankas praneša: ekonomika augs sparčiau, mažės nedarbas, algos kils sparčiau nei kainos

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti.

„Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius. Įmones gerokai veiks reikšmingai augančios darbo sąnaudos, todėl Lietuvos verslas, norėdamas išsaugoti ir stiprinti iškovotas pozicijas užsienio rinkose, turės didinti darbo našumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Ekonomika
Lietuvos bankas patikslino šalies ūkio augimo 2017 m. prognozę – numato, kad augimas sieks 3,6 proc. (anksčiau prognozuota 3,3 %). Peržiūrą lėmė pagerėjusi ūkio raida ir euro zonoje, ir kitose prekybos partnerėse, pavyzdžiui, žaliavas eksportuojančiose šalyse. Eksporto pagyvėjimą lėmė ne tik užsienio paklausa, bet ir atsigavusios investicijos apdirbamojoje gamyboje. Paminėtini ir stiprėjantis transporto bei pradėjęs atsigauti statybų sektoriai.

Darbo rinka
Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas šalyje šiemet mažės iki 7,3 proc., o darbo užmokestis augs 7,8 proc. Darbo jėgos stygius, susidaręs dėl augančios paklausos ir nepalankių demografinių tendencijų, suteikia galimybių darbuotojams derėtis dėl didesnio darbo atlygio ir kitų sąlygų. Būtent darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija istorinį vidurkį, o tai rodo įtemptą padėtį darbo rinkoje. Kitais metais nedarbas turėtų mažėti iki 7 proc., o atlyginimai – augti 5,9 proc.

Infliacija
Infliacija šiais metais gali siekti 3,4 proc. Metų pradžioje ją skatino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų augimą. Vėliau didesnį poveikį turėjo vidaus veiksniai – itin ženkliai kilęs darbo užmokestis, dėl padidintų akcizų išaugusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinės naftos kainos nebekils, maisto žaliavų kainos kils mažiau, kol kas nenumatoma didesnio akcizų tarifų didinimo. Dėl šių priežasčių infliacija 2018 m. turėtų mažėti iki 2,2 proc.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 349 svečiai ir 8 nariai
Prisijungę nariai: rasarem kroska agiedre naujoke111111 DKate Violeta151 Gita11 Ingaleks

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR