Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apžvalga Nr. 41

Sukurta: 2017-10-09
Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

NAIKINAMA #MOKESČIŲLENGVATA DIRBANČIŲ VAIKAMS
arba
SAKOMA «#ATSKIRTIESMAŽINIMAS», O REALIAI - #MOKESČIŲDIDINIMAS DIRBANTIEMS
Nenustebkite, jei, įteisinus atskirties mažinimo tikslų siekiančią mokesčių lengvatą, jūsų atlyginimas sumažės 30 eurų kart vaikų skaičius šeimoje. Arba kitaip - panašiai tiek gali padidėti jūsų mokami mokesčiai.
Buvome orūs mokesčių mokėtojai, turintys mažiausias mokestines lengvatas Europoje ir net civilizuotose šalyse. Buvome labiausiai išlaikantys savo valstybę, pensininkus ir remiamus asmenis. Tapsime pašalpos gavėjais - mums leis ištiesta ranka paprašyti 15 eurų vaiko pinigų. Prašysite? O gal pagailėsite ir paliksite biudžete, kad galima būtų dar labiau paremti «skurstančius».
Kabutėse ši sąvoka todėl, kad iš labiausiai apmokestintų dirbančių atėmus mokestinę lengvatą, papildomai surinkti keliasdešimt milijonų bus padalinti ir mokesčių per pusę ar net kelis kartus mažiau mokantiems ūkininkų, sportininkų, prekeivių ir kitokio verslo liudininkų vaikams.
Taip, yra tikimybė, kad koks dešimtadalis vaikų tokio tipo šeimose gali skursti. Tik ar kas apskaitys slepiamas pajamas, kai net sumažintų mokesčių mokėti valios ir suvokimo nėra, o smulkaus verslo atstovai atvirai ir viešai pareiškia, kad sąžinės kriterijai čia negalioja, - pajamas rodyti ir mokesčius nuo jų mokėti «rekomenduojama», vadinasi neprivaloma. Kai net politikai moja ranka į siekius tolygiai apmokestinti pajamas ir eilinį kartą kalba tik apie dirbančių mokesčius.
Pažadėję mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir ypač vaikus auginantiems, valdantieji susiruošė realiai ją padidinti tai pridengdami pašalpų dalinimu. Tiems, kas pašalpiniais būti nenori ir neturėtų. Tiems, kam uždirbti pinigai ir save išlaikančio statusas yra svarbiau nei parama.
Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris atsakingai pažada - imsimės visų įmanomų priemonių sutelkti visus suinteresuotus atstovus ir priešintis PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) naikinimui. Į šią kovą jungiasi ir profesinės sąjungos bei vaiko teisių gynėjai.
Tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užims stiprią poziciją ir sugebės atlikti savo tiesiogines funkcijas - t.y. atstovauti ne tik remtinus, bet ir dirbančius. Tikimės, kad Finansų ministerija ras didesnes pajamas gaunančių iš ko galima būtų paremti skurstančius mokesčių lengvatininkų vaikus.

Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris

SAVAITĖS CITATA-2

Su kuo galima palyginti mokesčių reformą? Šį kartą, manau, su namo renovacija kapitaline. Kaip tai daroma? Na realiai turėtų būti kaip visų sienų apšiltinimas, kad pinigai su šešėline ekonomika kaip šiluma per kiauras sienas nebėgtų. Paskui ten visokių taisyklių ir sistemų senų pakeitimas, kad verslui kuo mažiau biurokratijos būtų, nu čia kaip su kūrenamu pečium, kad jo nereiktų kas rytą kurti ir keiktis. Aiški apskaitos sistema name ir aiški išlaidų sistema, kad mokesčių mokėtojai matytų, kur jų mokesčiai nukeliauja, čia kaip su išlaidom šildymui, kai kiši kiši ir nesupranti, kodėl šaldytuve gyveni. Nu ir taip toliau. Bet su finansų ministerijos namo renovacija gavosi taip, kad projektą pradžioj padarė kaip kokio dvylikaaukščio namo perstatymą vos ne nuo pamatų, o galiausiai kaimo lūšnoje plintusus (nu tipo grindjuostes) pakeis. Ir taip ant tuščių apsukų vos ne visus metus malėsi vaidininkai, raštelius rašė, popieriukus nešiojo, siuntinėjo, variantus derino, analizavo, diskutavo, verslą erzino. Kas nors paskaičiavo, kiek jau kainavo mokesčių mokėtojams ta plintusų keitimo reforma? Ne, neskaičiavo ir neskaičiuos, nes bus labai daug pinigų ant vėjais paleistų. o plintusų keitimas dar neprasidėjo…

Darius Buta, buvęs VMI prie FM komunikacijos vadovas
SAVAITĖS NUORODA

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.

„Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus pastebėjome, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir bendradarbiaudami su VMI sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
„Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.

Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo
„Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.

Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa
Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
„Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir mokesčių sistemos ryšį bei skatinančių priklausančius mokesčius ir įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.

Naujausią informaciją apie įmonių vidutinius darbo užmokesčius

2000bei jų palyginimus rasite čia: http://atvira.sodra.lt/imones.
SAVAITĖS KOMENTARAS

Citata: «i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančioms standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.»

Komentaras: kaip papildomų ataskaitų (ataskaitos) paruošimo, teikimo, tikslinimo ir pan. laiko ir pinigų sąnaudos sumažins administravimo naštą žino tik VMI. Šiuo metu daugiau kai tūkstantis įmonių jau apmokėjo dešimtis tūkstančius aukšto lygio specialistų darbo valandų analizuojant bei derinant SAF.T «popierines specifikacijas» su užsienio motininių kompanijų IT sistemomis, išleista milijonai eurų išoriniams konsultantams, kaip ir kokie duomenys bus teikiami SAF.T. Tiesiog akyse matosi, kaip ta našta dėl SAF.T mažėja…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 04 d. įsakymu Nr. D1-812 pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.01.01

VMI paruošė raštą dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad:

2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos« pakeitimo» pakeitimo«;
2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeitimo».

Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeisto palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių 4, 6 ir 10 punktų nuostatos.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija teigia, kad jau sėkmingai įgyvendinti pokyčiai – mažesnė priklausomybė nuo išorės finansavimo

Penktadienį (2017.10.06) vykusiame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdyje pristatyti planuojami valdymo pokyčiai Lietuvos darbo biržoje taip pat pagrindinės kryptys sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.

Stebėsenos komiteto posėdyje pristatant Lietuvos darbo biržos valdymo pertvarką bei sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pagrindines kryptis, akcentuota, kad pokyčiais siekiama ne tik efektyvesnio lėšų investavimo, bet, svarbiausia, daugiau ir kokybiškesnių paslaugų Lietuvos gyventojams.
„Žinodami, kad ES investicijų srautas po 2020 m. galimai sumažės, privalome ne tik planuoti, bet ir įgyvendinti tokius struktūriniu pokyčius, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek ir kiti sektoriai ateityje būtų mažiau priklausomi nuo išorinių finansavimo šaltinių. Be to, ypač svarbu, kad šių pokyčių ir investicijų rezultatus ir naudą realiai pajustų Lietuvos žmonės“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat svarstyta ir pritarta Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 9 priemonių projektų atrankos kriterijams.
Jais remiantis, bus vykdoma projektų atranka studijų prieinamumo didinimo, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo ir neformaliojo ugdymosi poreikių ir galimybių mokytis, dalinio palūkanų kompensavimo, mokymų užsienio investuotojų darbuotojams, miesto inžinerinės infrastruktūros ir kitose srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas R. Lazutka: „Dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes“

Spalio 5 dieną Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei akademinės visuomenės atstovai analizuoja pajamų nelygybės klausimus ir ieško sprendimo būdų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes.

„10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, 10 proc. turtingiausiųjų – 28 proc. Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, - sako R. Lazutka.
Kaip pastebi ministro patarėjas, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio – reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Jis kartu akcentavo poreikį ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus, kad būtų disponuojama dar tikslesniais netolygaus pajamų pasiskirstymo duomenimis.
Kaip pažymi konferencijos „Pajamų nelygybė Lietuvoje“ organizatoriai, Lietuva yra pasiekusi didelės pažangos artėdama prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio: sugebėta suvaldyti ekonominį sunkmetį ir vėl atsidurti tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis tik ekonominio augimo vaisius Lietuvoje įvairios gyventojų grupės junta skirtingai, todėl būtina ieškoti būdų pajamų nelygybei mažinti.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančioje konferencijoje savo įžvalgomis apie pajamų nelygybę šiandien taip p

eacat dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Kingstono universiteto (Londonas) dėstytojas ir Politinės ekonomikos tyrimų grupės koordinatorius prof. Engelbertas Stockhammeris, Stokholmo universiteto Švedijos socialinių tyrimų instituto ekonomikos profesorius dr. Markus Jäntti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonominės politikos analitikas dr. Michaelis Försteris, prof. Boguslavas Gruževskis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir kiti pranešėjai.
Valstybinė darbo inspekcija organizuoja konferenciją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“

Valstybinė darbo inspekcija, vykdanti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto funkcijas, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklo (EEN) atstovais Lietuvoje, veikiančiais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, organizuoja konferenciją, skirtą Europos 2016–2017 m. informacinei saugių darbo vietų kampanijai „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.

Renginio data: 2017 m. spalio 25 d.
Renginio vieta: „Europa Royale“ viešbutis (Miško g. 11, Kaunas).
Išsamesnę informaciją apie registraciją ir programą rasite čia.

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. spalį

Sodra skelbia pensijų ir išmokų mokėjimų per 2017 m. spalo mėn. kalendorių.
VMI pasirašė sutartį dėl i.SAF-T posistemio sukūrimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD« (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers» ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau - i.SAF-T) posistemiui įdiegti.

Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833629,50 Eur. su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
Įgyvendinus projektą bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį bei efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą bei mažinant finansinius, žmogiškuosius ir darbo laiko išteklių kaštus, patiriamus rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę bei didesnį jų kiekį.
i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, tokiu būdu mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.
Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019-01-15.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 669 svečiai ir 19 nariai
Prisijungę nariai: irmoske tanita13 aiwita Girele Gita1 Irina123 rimasen darling_girl dalinakon b7adia Mawulia89 Niemand Simjuod gyvate blackgate STAJO Tininga Tess korozija

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR