Savaitės 2017.10.16 - 2017.10.22 apžvalga Nr. 43

Sukurta: 2017-10-24
Savaitės 2017.10.16 - 2017.10.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NUOMONĖ

"Verslo žinių" redakcijos nuomonė: "Mainai, kilnojami mokesčiai ir „pažanga“ ant popieriaus"

SAVAITĖS STRAIPSNIS

"Verslo žinios": "VMI siunčia gyventojams priminimus apie GPM skolą, o po to nurašinės"
SAVAITĖS ĮŽVALGOS

"Verslo žinios":"Kur vadovo atsakomybės riba?"

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog vadovas yra atsakingas už bendrovės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo gautą baudą ir turi atlyginti patirtą žalą.

Citata:
Šioje byloje Nr.e3K-3-180-378/2017 vadovas bendrovės vardu sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sandoriui taikomas 0 PVM tarifas. VMI konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu ir nustatė bendrovei terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Vadovui kreipusis į teisininkus bei gavus išvadas dėl 0 PVM tarifo, VMI inicijavo pakartotinį patikrinimą ir perskaičiavo taikytiną PVM: jį sumažino nuo 155 604, 73 EUR iki 53 732,91 EUR bei įpareigojo sumokėti. Bendrovei nepašalinus trūkumų buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.
Teismas konstatavo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė, todėl bendrovės vadovui kyla pareiga atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl ir atsakomybės ribojimai, taikomi pagal Darbo kodeksą, šiuo atveju netaikomi.
Įstatyme nustatytas pareigas vadovas privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Šiuo atveju Teismas konstatavo, kad mokestinio režimo pasirinkimas, dėl kurio kilo ginčas su VMI, po kurio buvo sumažintas mokėtinas PVM, tačiau paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai, negali būti vertinamas kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas, verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma. Bendrovės pareiga mokėti mokesčius ir šios pareigos tinkamas vykdymas nepatenka į verslo sprendimo kategoriją. Nepaisant to, jog vadovo pastangų dėka buvo pastebimai sumažintas mokėtinas PVM, vadovas neįvykdė pareigos laiku sumokėti mokesčių ir dėl šios priežasties privalo atlyginti Bendrovės patirtą žalą.

Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė

Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/10/16/kur-vadovo-atsakomybes-riba-lietuvos-auksciausiasis-teismas-kuria-pavojinga-precedenta#ixzz4vmwMbP68
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Patvirtinti Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius bei informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta pateikimo FNTT tvarkos aprašai

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 spalio 16 dienos įsakymu Nr. 1V-701 patvirtinti:

1. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą;
2. Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą.

VMI komentuoja: dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-09-28 raštu Nr. SD-25-11433 pateiktą Koordinacinės komisijos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų aiškinimo ir bendros pozicijos formavimo 2017-09-05 posėdyje priimtą poziciją dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.

Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje numatyta kompensacija mokama tik už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, o dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Darbo kodeksas imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.
Komisijos nuomone, nors Darbo kodeksas neišskiria padidėjusių išlaidų kompensavimo už darbą lauko sąlygomis, pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui. Taigi tokia išmoka būtų laikoma išmokėta pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio kompensacija, t. y. kompensacija, neviršijanti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.


VMI primena: pakeistos deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės.

Taisyklių pakeitimo esmė:
2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies 2 punkto nuosta

2000tos, pagal kurias gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų nuo 2017 m,. liepos 1 d. išmokamos nepensinės išmokos (tame tarpe ir nedarbo socialinio draudimo išmokos). Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Atsižvelgiant į GPMĮ 17 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, pakeistas Taisyklių 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“ 6 punktas, kuriame nustatyta, kad neapmokestinamosiomis A klasės išmokomis, kurių neprivaloma deklaruoti, yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų išmokėtos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Atsižvelgiant į tai, papildytas Taisyklių Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašo 8 punktas, kuriame nustatyta išimtis, kad A klasės neapmokestinamosioms išmokoms, kurias privalu deklaruoti, yra priskirtos DK nustatyta tvarka

nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokėtos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų pakeitimus, pakeisti Taisyklių 2 priedo „A klasės išmokų kodai“ 03 ir 06 kodų pavadinimai.

VMI komentuoja: dėl ES Teisingumo teismo bylos C-288/16 taikymo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikia paaiškinimą apie eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomų vežimo paslaugų apmokestinimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-288/16.

Atsižvelgiant į šios bylos sprendime pateiktus argumentus bei į paties sprendimo formuluotę, kuriame pažymima, kad kalbama tik apie tokį paslaugų teikimą, kuris nurodomas aprašomoje byloje, šios bylos sprendimas taikytinas siaurai, tik tokių paslaugų, kaip įvardinta minėtoje byloje, teikimo atveju.
Vadinasi, paslaugos, susijusios su prekių, kurioms taikoma tranzito procedūra, gabenimu į trečiąją šalį, kai paslaugų teikėjas, naudodamas užsakovės transportą, atsakingas už transporto priemonės vairavimą, taisymą, pripildymą kuru, muitinės dokumentų užpildymą ir pateikimą pasienio punktuose, krovinių apsaugą, pristatymą gavėjui ir būtinus darbus kroviniams pakrauti ir iškrauti, taikant 0 proc. PVM tarifą galėtų būti apmokestinamos tik tuo atveju, kai šios paslaugos teikiamos tiesiogiai prekių siuntėjui arba gavėjui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir toliau, kaip paaiškinta 45 straipsnio komentare, eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomos vežimo paslaugos, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš ES teritorijos ir/ar importavimu ES teritorijoje, gali būti apmokestinamos PVM taikant 0 proc. PVM tarifą, ne tik tais atvejais, kai jos teikiamos tokių atitinkamų prekių siuntėjams/gavėjams, bet ir tada, kai jos teikiamos ekspeditoriams (kaip neatsiskleidusiems tarpininkams).

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (152 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,3 proc. (414 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų devynių mėnesių pajamos – 5 936,2 mln. eurų, faktinės – 6 088,7 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius devynis metų mėnesius įvykdytas 101 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 850,1 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 897,9 mln. eurų – 47,8 mln. eurų daugiau nei planuota ir 313,5 mln. eurų (6,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugsėjį.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,3 proc., gauta 4 535,1 mln. eurų. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 342,1 mln. eurų (8,2 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius devynis mėnesius.
Pajamų iš PVM gauta 2 587 mln. eurų, t. y., 240 mln. eurų (10,2 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 41,2 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per pastaruosius devynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 997,4 mln. eurų ir buvo 104,2 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 502,1 mln. eurų – 43,4 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugsėjį buvo 1 177 mln. eurų – 67,2 mln. eurų (6,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 73,6 mln. eurų (6,7 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Finansų ministerija informuoja: mažėja bankų licencijų išdavimo mokestis

Finansų ministerija informuoja, kad mažinant banko ir jo filialo licencijos išdavimo mokestį nuo 50 tūkst. iki 4 tūkst., paprastinamos bankų steigimo sąlygos Lietuvoje. Šiam pakeitimui, nutarimu „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, pritarė Vyriausybė.

„Tai prisidės prie finansinių paslaugų plėtros ir konkurencingumo didinimo Lietuvos bankiniame sektoriuje. Licencijos mokesčio sumažinimas naikins patekimo į rinką barjerus bei padės pritraukti naujus rinkos dalyvius, nes šiuo metu bankinis sektorius mūsų šalyje yra gana koncentruotas lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Siekiame tapti viena patraukliausių jurisdikcijų finansinėms paslaugoms Šiaurės ir Baltijos šalių regione“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Praėjusiais metais įtvirtinta nauja specializuoto banko kategorija, toks bankas gali teikti tradicines bankines paslaugas, tačiau turi mažiau įstatinio kapitalo ir negali teikti rizikingesnių investicinių paslaugų. Tai ir licencijų išdavimo mokesčio sumažinimas paskatins vietinio ir užsienio kapitalo bankų steigimąsi Lietuvoje.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017-10-27 organizuojamas 6 akad. val. seminarą „Specialiojo turto vertinimas“.

Smulkesnė informacija teikiama interneto svetainėje www.avnt.lt skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-10-25 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vard�

2000�, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.
Sodra praneša: „Vyšninio voko“ gavėjai susirūpino pensijos stažu

Sodra praneša, kad kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.

Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme.
Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalų atlyginimą, ženkliai sumažėjo“,– sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.

Be stažo – mažesnė pensija

Minimali alga svarbi, nes pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
„Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
„Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne pilną darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys.
Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“,– sako M. Sinkevičius.

Akiratyje – individuali veikla

„Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
„Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas.
Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoj viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“,– teigia M. Sinkevičius.

Sodra primena: atleidimo atveju galima kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo

Sodra primena, kad nuo liepos įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui lojaliems darbuotojams, toje pačioje darbovietėje nepertraukiamai dirbusiems daugiau kaip 5 metus ir darbdavio iniciatyva, ne dėl savo kaltės, iš jos atleistiems, numatyta papildoma apsauga. Jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.

„Mūsų duomenimis, šiandien teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos jau turi beveik 500 apdraustųjų. Apie tai, kad vienoje darbovietėje dirbus ilgiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, vos mus pasiekia informacija apie jų atleidimą. Apie tai pranešame elektroniniu paštu, jeigu gyventojas jį yra nurodęs, ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Iki šiol prašymus skirti ilgalaikio darbo išmoką yra pateikę 209 apdraustieji. „Jau priėmėme 6 sprendimus skirti tokias išmokas tiems besikreipusiems, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai yra viena iš šios išmokos skyrimo sąlygų“, – aiškino J. Miskis.

Iš tiesų, norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus:
darbuotojas turi būti atleistas darbdavio iniciatyva ne dėl savo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį);
įmonėje, iš kurios žmogus atleistas, jis turi būti nepertraukiamai išdirbęs ilgiau kaip 5 metus;
per 3 mėnesius nuo atleidimo su tuo pačiu darbdaviu nesudarė darbo sutarties;
kreipėsi dėl išmokos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad buvusiems biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams šias išmokas skirs ir mokės ne „Sodra“, o buvęs darbdavys.
Ilgalaikio darbo išmoka mokama nepriklausomai nuo kitų išmokų. Kitaip tariant, jei žmogus taip pat gauna, pavyzdžiui, nedarbo išmoką, ilgalaikio darbo išmoka jam taip pat gali būti skirta ir mokama.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių 12-os mėnesių atlyginimų vidurkį, neskaitant to mėnesio, kurį darbuotojas buvo atleistas. Kokią išmoką gaus žmogus, priklausys ir nuo to, kiek metų jis dirbo darbovietėje, iš kurios buvo atleistas. Išdirbusiems nuo 5 iki 10 metų išmokama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, dirbusiems nuo 10 iki 20 metų – dviejų, dirbusiems daugiau kaip 20 metų – trijų mėnesių išmoka.
Gyventojams, kurie buvo atleisti liepos 2 d., ilgalaikio darbo išmokos skyrimo procedūros galėjo būti pradėtos ne anksčiau nei spalio 2 dieną – praėjus 3 mėnesiams po atleidimo ir įsitikinus, kad jie su buvusiu darbdaviu nesudarė naujos sutarties. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad pirmosios išmokos už spalį bus pradėtos mokėti lapkritį.
Iš darbo ne dėl savo kaltės darbdavio iniciatyva atleisti lojalūs darbuotojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, tie, kurie buvo atleisti iš karto po to, kai liepos 1 d. įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, pateikti prašymą dar gali iki kitų metų sausio 2 dienos.

FNTT byla pasiekė teismą: privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėtus daugiau nei 174 tūkst. eurų už specialius tvarsčius teks grąžinti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule gautų daugiau kaip 174 tb2fūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Įtarimai sukčiavimu yra pareikšti bendrovės, reklamuojančios žaizdų gijimui naudojamas priemones, darbuotojui, o vieno iš Plungės rajono socialinės globos namų vyriausioji slaugytoja – tarnybos pareigų neatlikimu.

Tyrimas pradėtas gavus Šiaulių teritorinės ligonių kasos informaciją, kad galbūt sukčiaujama, naudojantis minėtų globos namų pacientų kompensuojamųjų vaistų pasais, kuriuose išrašomi 100 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami tvarsčiai, naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.
Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. medicininių tvarsčių platinimu užsiimančios bendrovės darbuotojas iš vyriausiosios slaugytojos gavo 32 šiuose globos namuose besigydančių pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus. Įtariama, kad pastarasis surašė žaizdų įvertinimo protokolus ir juose melagingai nurodė duomenis apie pacientų ligos pobūdį. Kompensuojamųjų vaistų pasai ir neteisingi duomenys apie ligonius buvo pateikti Plungėje dirbantiems keliems medikams. Pastarieji, neapžiūrėję pacientų ir neįvertinę jų būklės, išrašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms. Vaistų receptai buvo pateikti vienai Klaipėdos vaistinei, kuri tūkstančius vienetų brangiai kainuojančių tvarsčių atidavė įtariamajam. Vėliau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo 100 proc. kompensuota už įsigytus tvarsčius.
FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad per pusantrų metų buvo išrašyta receptų daugiau kaip 15-kai tūkstančių tvarsčių, kurių vertė siekia daugiau kaip 174 tūkst. eurų.
Dėl kelių Plungės privačios klinikos gydytojų, kurie neapžiūrėję ar netinkamai apžiūrėję pacientus nepagrįstai išrašė kompensuojamuosius tvarsčius, veiksmų buvo priimtas sprendimas atskirti tyrimą dėl netinkamo pareigų atlikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartis, kuriomis kaltinamus medikus pripažino kaltais ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Tyrimo metu buvo atlyginta dalis padarytos žalos – beveik 72 tūkstančių, o dėl daugiau nei 100 tūkst. eurų Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pripažinta civiliniu ieškovu. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 480 svečiai ir 6 nariai
Prisijungę nariai: KristinaPa luna777 Tininga smalsuole Tess audrna

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR