Savaitės 2017.10.23 - 2017.10.29 apžvalga Nr. 44

Sukurta: 2017-10-31



IPF Digital Lietuva - smulkaus finansavimo rinkos lyderė, pristato naują paslaugą siekiančioms augti įmonėms – „Verslui24“.

„Verslui24“ "- tai paprastas ir greitas būdas skolintis verslo reikmėms.

Paskolos iki 5000€ teikiamos be turto įkeitimo, kredituojamos ir jaunos bei aukštesnės rizikos įmonės, paskolos suteikiamos per 1 dieną.

Kviečiame pasitikrinti savo finansavimo sąlygas www.credit24verslui.lt interneto svetainėje.

___________________________________________________________________________________________________________________

Savaitės 2017.10.23 - 2017.10.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt, be to, mokesčio sumas galima peržiūrėti sistemoje „Mano VMI« www.vmi.lt/manovmi. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.

„Šiemet baigiasi penkerių metų pereinamasis laikotarpis, todėl žemės mokestis apskaičiuotas jau nuo visos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Nors pereinamuoju laikotarpiu taikytų žemės mokesčio lengvatų nebeliko, tačiau savivaldybių tarybos turi teisę savo nuožiūra taikyti lengvatas arba atleisti nuo žemės mokesčio. Šiemet, iki žemės mokesčio skaičiavimo, tą suspėjo padaryti Kauno rajono savivaldybės taryba, kuri nuo žemės mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų ir jų sąrašus pateikė VMI. Šiems ūkininkams žemės mokesčio reikės mokėti mažiau», - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė akcentuodama, kad jei ir kitos savivaldybės dar nuspręstų minėtas lengvatas taikyti, tuomet VMI po lapkričio 15 d. dar kartą perskaičiuos žemės mokestį ir jo permoką iki metų pabaigos grąžins lengvatas pritaikiusių savivaldybių žemės savininkams.
Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. 2017 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 688 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys.
2016 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma – 29,2 mln. eurų, 2015 m. - 26,6 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.

SAVAITĖS SKAITALAS

"Verslo žinios": Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

SAVAITĖS VAIZDELIS

LRT laida "Teisė žinoti" su Rita Miliute. Pokalbis apie 2018 metų biudžetą su Stasiu Jakeliūnu ir Ingrida Šimonytė.
SAVAITĖS IŠAIŠKINIMAS

Valstybinė darbo inspekcija paaiškina dėl Darbo Kodekso 61 str. 3 d. ir 57 str.1 d. 5 p.

Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(1) straipsnio pakeitimui

Vyriausybė nutarimu iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-516(2) (toliau – Projektas), kurio tikslas koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo.
Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135.
VMI informuoja: pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentarą (apibendrintą paaiškinimą).

Pakeistą komentarą galima rasti čia.

VMI konsultuoja: dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčiu

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, paaiškina nekonkuravimo kompensacijų, 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka išmokamų darbuotojams ir asmenims, su kuriais darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys yra nutrauktos, apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 klausimą.

Dėl darbuotojams išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
Pagal Darbo kodeksą susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp asmens, kurį su darbdaviu sieja subordinaciniai, pavaldumu darbdaviui pagrįsti santykiai, ir tik su tais darbuotojais, kurių specialios žinios ar gebėjimai gali būti pritaikomi su darbdaviu konkuruojančiuose įmonėse, taigi tokių išmokų mokėjimo tikslas yra darbdavio siekis atlyginti už darbuotojo, atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, specialių žinių ir gebėjimų pritaikymą tik darbdaviu esančio asmens naudai.
Atsižvelgiant į nekonkuravimo kompensacijų prigimtį, pobūdį ir esmę bei GPMĮ pateiktas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių i

2000r šių santykių pagrindu mokamų pajamų sampratas, GPMĮ taikymo aspektu nekonkuravimo kompensacijos pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Dėl gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys, išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos „Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;“.
Formuluotė „“ apima visas gyventojams išmokamas išmokas (kompensacijas), kurių mokėjimas siejamas su darbo santykių pasibaigimu.
GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo patikslintos 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „nekonkuravimo kompensacijos, išmokamoms gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančioms pajamoms ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

VMI informuoja: dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo nr. VA-135 pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-16740), pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – taisyklės).

Taisyklių pakeitimai atlikti todėl, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojai juridiniai ir fiziniai asmenys turės Valstybinei mokesčių inspekcijai dokumentus teikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (išskyrus tam tikras išimtis) ir atsisakoma popierinių dokumentų teikimo alternatyvos, todėl įsakymo projektu pakeičiami taisyklių 35, 37, 50 punktai, kurie susiję su Prašymo pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, Pranešimo apie laikiną veiklos nevykdymą /Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo (taisyklių 2 priedas), Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo (taisyklių 3 priedas), Pranešimo apie laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą (taisyklių 4 priedas) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdo reglamentavimu.
Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčių komisijų įstatymų pakeitimus, keičiama taisyklėmis patvirtintų formų apskundimo tvarka (formos pridedamos).
Taip pat atlikti taisyklių 31 punkto redakcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS

Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas diegti švaresnes gamybos technologija

FŪkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pasinaudoti puikia galimybe diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“.Pagal rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą antrąjį kvietimą MVĮ numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ES investicijų.

Investicijos į materialųjį turtą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ sudarytų galimybę įmonėms diegti švaresnės gamybos inovacijas, mažinančias neigiamus klimato kaitos ir šiltnamio efekto padarinius, taršos poveikį aplinkai ir tausojančias gamtos išteklius. Šios investicijos taip pat leistų pakartotinai perdirbti atliekas ir jas panaudoti šilumos gavybai.
Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius sako, kad ekologinės inovacijos svarbios tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu: jos padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą, atsižvelgti į vartotojų poreikius, be to, formuoti teigiamą įmonės įvaizdį, prisidėti prie jos konkurencingumo.
„Aplinkosaugos madą diktuoja vartotojai, ir prie to būtina prisitaikyti. Jie reikalauja vis ekologiškesnių ir švaresnių produktų, jiems rūpi, ar produktas kuriamas naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Tad jei įmonė nori išlikti konkurencinga, ji turi diegti ekologines inovacijas“, – tvirtina V. Gricius.
Be to, šios inovacijos gali prisidėti prie eksporto augimo. „Kadangi Lietuvos įmonės nemažai eksportuoja, svarbu, kad gaminio savikaina, įskaitant aplinkosaugos sąnaudas, būtų kuo mažesnė. Todėl ekologinių inovacijų diegimu turėtų būti labiausia suinteresuotos Lietuvos gamybos įmonės, kurios gamybos procese sunaudoja daug elektros energijos, gamtos išteklių ir daro didžiausią poveikį aplinkai“, – sako V. Gricius.
Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip vienus metus ir kurių vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pasta

2000ruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 900 tūkst. eurų, mažiausia – 50 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti 45 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, ir 35 procentų, jeigu pareiškėjas yra vidutinė įmonė.
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2017 metų lapkričio 30 dienos.
Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 2014–2020 m. yra numatyta paskirstyti 86,89 mln. eurų ES investicijų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: vieno inspektavimo metu nustatyta 10 nedeklaruoto darbo atvejų

Praeitą savaitę, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams vykdant akciją nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prevencijai, vienas iš patikrinimų organizuotas Maišiagalos bei Širvintų rajonuose. Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.

„Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.
Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.
Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.

FNTT mokymai: tikimasi didesnio ne finansų sektoriaus įsitraukimo, teikiant informaciją apie įtartinas finansines operacijas

Nors pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dažniausiai teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, palaipsniui didėja ir ne finansų sektoriaus aktyvumas informuojant apie galimus nelegalius sandorius. Pastaruoju metu padidėjusį tokius pranešimus pateikiančių ne finansų įmonių skaičių ekspertai sieja su specialiai finansų įmonėms organizuotais mokymais apie pinigų plovimo atpažinimą, taip pat su naujai įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, nustatančiais gerokai sugriežtintą atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus.

Taip prieš kelias dienas ne finansų sektoriaus atstovams skirtame seminare apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis. Jis atkreipė dėmesį, kad gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga. „Tai yra aktyvios FNTT ir kitų atsakingų priežiūros institucijų veiklos rezultatas. Bandome didinti visų subjektų įsitraukimą į pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – teigė S. Šileikis, pažymėjęs, kad FNTT vykdo įvairius su pinigų plovimo užkirtimu susijusius mokymus, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą.
FNTT pastangos duoda rezultatus. S. Šileikio teigimu, vis daugiau pranešimų apie įtartinas finansų operacijas atkeliauja iš ne finansų sektoriaus įmonių.
„Žinoma, tradiciškai daugiausiai tokių pranešimų pateikia finansų įstaigos, bet šiais metais matome ir ne finansų sektoriaus suaktyvėjimą. Tai siejame su specialiai jam organizuotais mokymais, nuolat teikiamomis konsultacijomis ir kita metodine pagalba. Aktyvesni yra lošimų organizatoriai ir notarai, bet tikimės ir kitų profesijų įsitraukimo. Taip pat pažymėtina, kad 2017-07-13 įsigaliojusi nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija nustato itin dideles, siekiančias iki 1,1 mln. eurų, baudas už atitinkamų priemonių nevykdymą ar nepranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius,“ – seminaro dalyvius su tendencijomis supažindino FNTT atstovas.
Tiesa, S. Šileikis pažymėjo, kad menkesnis ne finansų sektoriaus bendrovių įsitraukimas informuojant apie įtartinas pinigines operacijas pastebimas visame pasaulyje. Vis dėlto FNTT tikslas, anot seminaro pranešėjo, yra stengtis, kad ir šios įmonės suprastų galinčios įnešti teigiamų pokyčių kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
Dieną trukusiame ne finansų sektoriaus atstovams skirtame FNTT seminare dalyvavo keliasdešimt dalyvių iš Lietuvos auditorius, antstolius, notarus ir buhalterius vienijančių organizacijų, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos prabavimo rūmų, advokatų kontorų, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių.

FNTT praneša: 1,2 mln. eurų mokesčių nesumokėjusi Kauno bendrovė, prekiavusi metalu, buvo įsisukusi į tarptautinę PVM sukčiautojų schemą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo. Milijoninę apyvartą vykdžiusi prekybos metalu bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų minėto mokesčio.

Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškinta, kad Kaune registruota metalo ruošiniais prekiaujanti bendrovė septynioms Lenkijoje registruotoms bendrovėms pardavė daugiau kaip 16 tūkstančių tonų armatūros, vielos ir kitokių metalo ruošinių, naudojamų statybose. Surinkta pakankamai duomenų, kad Kaune veikusios bendrovės komercijos direktorė su direktoriumi ir akcininku (dabar jau mirusiu) suklastojo sutartis ir jų priedus apie metalo pardavimą Lenkijos bendrovėms. Iš viso per kelerius metus komercijos direktorė suklastojo beveik 600 PVM sąskaitų faktūrų, o jose nurodyta suma viršija 6 mln. eurų.
Atskleista, kad septyniomis Lenkijos bendrovėmis, kurių kelioms vadovavo asocialūs asmenys, o kitos apskritai nevykdė prekybos metalu, naudojosi Lenkijoje veikusi organizuota grupuotė. Minėtos lenkiškos bendrovės buvo išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrų. Išaiškinta, kad realiai Lenkijos bendrov

5b8ės nepirko iš kauniečių metalo ruošinių. Metalas buvo gabenamas ir realizuojamas Lenkijoje veikusios organizuotos grupuotės narių, o Kaune veikusia bendrove buvo naudojamasi, maskuojant vykdytą tarptautinio sukčiavimo schemą.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad per kelerius metus šimtai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų buvo įtrauktos į metalu prekiaujančios bendrovės apskaitą. Bendrovė, neteisėtai 7 Lenkijos bendrovėms pritaikė Europos Sąjungoje naudojamą 0 PVM tarifą ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijomis. Šiuo metu Lenkijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 14 asmenų teisiama už suburtą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, organizavusią tarptautinę šešėlinę prekybą metalu ir jo ruošiniais.
Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą dėl Kauno bendrovės komercijos direktorės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR