Savaitės 2017.10.30 - 2017.11.05 apžvalga Nr. 45

Sukurta: 2017-11-07
Savaitės 2017.10.30 - 2017.11.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS

Lietuvos bankas, įvertinęs turimą informaciją ir siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, atnaujino sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. VE-105 pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100. Darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita) privalo būti saugomi 50 metų.
Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 spalio 24 dienos įsakymu Nr. VA-88 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“.

Esminis pakeitimas: nuo 2018.01.01 prašymai pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, atleisti nuo deklaracijų teikimo, pranešimai apie laikiną veiklos nevykdymą, laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą bei kiti susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI.

VMI konsultuoja: dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-10-30 įsakymu Nr. VA-90 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymo Nr. VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo», pakeistos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės).

Pažymėtina, kad taisyklių pakeitimai susiję su nuo 2017-11-01 įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 24 straipsnio papildymu 8-13 dalimis, kuriose nustatoma, kad asmuo siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (toliau – asmuo), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turės pateikti Europos Ekonominėje Erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Tačiau, galės būti nustatomas ir 100 tūkst. eurų laidavimo arba garantijos sumos dydis, jeigu mokesčių mokėtojas atitinks visas šias EĮ numatytas sąlygas:
turės ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
neturės mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, bus laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.
Taip pat asmuo privalės atnaujinti EĮ 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos sumos dydžio dokumentą ir pateikti jį VMI ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 434,6 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 434,6 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 255,1 mln. eurų.

Šių metų pirmų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 8 mlrd. 766 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 16 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 315,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per devynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,5 proc.) ir socialinių įmokų (42,9 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,9 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Gera žinia Lietuvai: „Doing Business 2018“ – iš 21 pozicijos į 16

Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 16 reitingo poziciją ir atsidūrė tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių.

„Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai. Konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Jau nuveiktus darbus, pasiūlymus ateičiai bei mūsų šalies potencialą ministras pristatė PB bei Jungtinių Valstijų verslo atstovams susitikimuose spalio pradžioje. Jų metu PB atstovai kvietė Lietuvą pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitomis šalimis.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje – šuolis iš 27 į 18 vietą – rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą efektyvios.
Lietuvos pažanga

2000 diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, PB vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.

Be to, mūsų šalis ruošiasi itin svarbiam žingsniui, skatinsiančiam inovatyvų verslą kurtis ir dirbti būtent čia. Nuo kitų metų, jei siūlymams pritars Seimas, Lietuvoje bus užtikrintas vienas patraukliausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinis režimas investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas (5 proc. pelno mokesčio tarifas, 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai).

Finansų ministras V. Šapoka: „ES pridėtinė vertė ir piliečių gerovė – kertiniai prioritetai sprendžiant dėl finansavimo“

Europos Sąjungos (ES) biudžetas, vienas pagrindinių ES tikslų ir politikos prioritetų įgyvendinimo įrankių, privalo reaguoti į ateinančio laikotarpio iššūkius, tačiau ir tradiciniai Sąjungos tikslai turėtų būti atliepti – taip apie ES finansų ateitį, susitikęs su Günther Oettinger, Europos Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Mūsų prioritetas – žmonės, todėl planuodami investicijas siekiame, kad išmatuojamą naudą jie pajustų kuo arčiau savęs, nesvarbu – gyvenantys didmiesčiuose, mažuose mietuose ar šalies kaimuose. Kiekvieną eurą investuojame tikėdamiesi grąžos: daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo. Todėl ES biudžeto, ypač Sanglaudos politikos, pridėtinė vertė akivaizdi. Būtent šių fondų pagalba Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 50 procentų ES vidurkio 2004 m. iki 75 procentų ES vidurkio 2014 m.“, – sako V. Šapoka.
Pasak ministro, šis pavyzdys rodo, kad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas ir apibrėžiant ateinančio laikotarpio politinius tikslus bei jų įgyvendinimui būtinus finansinius išteklius. Tokios pozicijos Lietuva laikysis būsimose derybose dėl ES biudžeto apimties po 2020 m.
Taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasirinktą kelią dabartiniu laikotarpiu tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – finansines priemones – ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti. Šios dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio leidžia pasiekti daugiau rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. I–III ketv. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I–III ketv. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».

Apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: statybvietės išlieka viena rizikingiausių vietų darbui

AVDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius, (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.

70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.
Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.
Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.
„Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.
„Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.
Jo manymu, naudingiausia, kai įmonėse profesinės rizikos vertinimas atliekamas įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būt

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 484 svečiai ir 6 nariai
Prisijungę nariai: KristinaPa luna777 Tininga smalsuole audrna Tess

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR