Savaitės 2017.11.06 - 2017.11.12 apžvalga Nr. 46

Sukurta: 2017-11-14
Savaitės 2017.11.06 - 2017.11.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NUOMONĖ

"Verslo žinios": įsisavinimas baigėsi, teks investuoti.

SAVAITĖS SKAITALAS

"15MIN.LT": Panama Papers tyrimas Lietuvos biudžetą papildė ketvirčiu milijono eurų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės.

Keli esminiai punktai.
8. Savaitinis žaidimas prasideda nuo kiekvienos savaitės pirmadienio 00 val. 00 min., o baigiasi tos pačios savaitės sekmadienį 23 val. 59 min. Atitinkamos savaitės Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki kitos savaitės pirmadienio 23 val. 59 min. Šio Žaidimo metu galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų.
9. Mėnesinis žaidimas prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną 00 val. 00 min. ir baigiasi paskutinę mėnesio dieną 23 val. 59 min. Atitinkamo mėnesio Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki to mėnesio paskutinės dienos 23 val. 59 min. Mėnesiniame žaidime dalyvauja visi einamojo mėnesio savaitėmis užregistruoti Kvitai. Mėnesiniame žaidime gali būti registruojami ir tie einamojo mėnesio Kvitai, kurie nebuvo užregistruoti konkrečiam savaitiniam žaidimui, tačiau buvo atspausdinti per einamąjį mėnesį. Šio Žaidimo metu galima laimėti 1 piniginį 5000 eurų vertės laimėjimą.
18. Žaidime gali būti registruojami Kvitai tik už Lietuvos Respublikoje veikiančiose turgavietėse / viešose vietose prekybai įsigytas prekes ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamas paslaugas. Kvitai, išduoti už mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse parduotą maistą ir / ar gėrimus / kitas paslaugas (pavyzdžiui, kava, dešrainiai, kraujospūdžio matavimas ar pan.), Žaidime negali būti registruojami.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-10-27 raštu Nr. (18.10-31-1E) RM-33036 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo)« yra pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 straipsnio 1-3 dalių komentarai (apibendrinti paaiškinimai).

Atkreipiame dėmesį, kad PMĮ 28 straipsnio 4 dalies komentaras (apibendrintas paaiškinimas) nesikeitė.

VDI konsultuoja: dėl darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies

Atsižvelgiant į DK 118 straipsnio 4 dalies turinį, laikas, kai darbuotojas yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį, ir dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje. Darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.

Taikant nurodytą teisės normą, maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.). Taigi, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.
Paminėtina, kad darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.
Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (t. y. darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).
Pažymėtina, kad darbo įstatymai nenumato konkretaus 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priemokos apskaičiavimo būdo, todėl priimtinesnį apskaičiavimo būdą darbdavys turėtų aptarti darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 2-5 d., privalo būti patvirtinta kiekvienoje darbovietėje (kolektyvine sutartimi arba kai jos nėra ir darbovietėje yra 20 ar daugiau darbuotojų – darbdaviui patvirtinus ir padarius ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams) prieš tai įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybės ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomos apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

VMI konsultuoja: kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?

VMI atsako.

Kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
Kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa, gyventojo gautos pajamos prilyginamos pajamoms, gautoms iš įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą, kurios priskiriamos B klasės išmokoms. Išmokas išmokėjusi įmonė turi pateikti

2000 FR0471 formos deklaraciją, nurodant 93 pajamų rūšies kodą.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija praneša: Europos Komisijos prognozėse – pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika

Europos Komisija (EK), įvertinusi vykdomą atsakingą fiskalinę politiką, Lietuvai projektuoja vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnį, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimą. EK nuomone, 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.

„Palankus Europos Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme. Tai sako, kad Vyriausybės pasirinkta kryptis padės mažinti skurdą, didinti saugumą, skatinti investicijas, o vykdoma atsakinga fiskalinė politika užtikrins tvarų šalies gerovės augimą“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, pasak jo, šiuo metu svarbu ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo. Dėl šios priežasties perteklinę kitų metų pajamų dalį būtina atidėti į rezervą.
Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2017-2019 m.) išlaikys biudžeto perteklių. Komisijos manymu, prognozuojami viešųjų finansų rodikliai bus dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus.
Europos Komisijos vertinimu, infliacija Lietuvoje 2017 m. sieks 3,8 proc., o 2018 m. sumažės iki 2,9 proc. Be to, numatoma, kad nedarbas šalyje ir toliau mažės – nuo 7,3 proc. šiemet iki 6,8 proc. 2018 m.

Finansų ministerija informuoja: Lietuva išleido dvi euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 550 mln. eurų

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 550 mln. eurų, papildydama iš karto dvi šiemet gegužės mėnesį išplatintas 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas. Jos atitinkamai papildytos 350 mln. eurų ir 200 mln. eurų.

„Šia operacija užbaigėme šių metų skolinimosi programą užsienio kapitalo rinkose. Išnaudodami esamą žemų palūkanų aplinką, užsitikrinome pigų kitų metų vasarį išperkamos emisijos refinansavimą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,848 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 100,645 proc. jų nominaliosios vertės.
Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 750 mln., Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,906 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 105,925 proc. jų nominaliosios vertės.
Pasiskolintomis lėšomis bus užtikrinamas lėšų rezervas 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijai (už ją mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos) ateinančių metų vasario 7 d. išpirkti.
Bankais-platintojais buvo pasirinkti „Banca IMI“ ir „J.P. Morgan“ bankai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui.

Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » NORINTIEMS TAPTI VERTINTOJAIS.
Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-11-08 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Ūkio ministerijos iniciatyva – naujos galimybės įmonių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti

Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.

Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.
Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.
Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.
Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.
Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.
Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.
Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.
Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidu

2000tinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).
Sodros atstvė spauda J. Varanauskienė: "Kiek kainuoja ligos biuletenis?"

„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų.

Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc. atlyginimo dydžio kompensacija – numatyta 1,2 proc. iš maždaug 31 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo. Per devynis šių metų mėnesius šios rūšies draudimo įmokų surinkta 105 mln. eurų, o išmokų vertė – 207 mln. eurų. Taigi šis 100 mln. eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų. Kodėl taip yra?

Moki vieną eurą, o gauni penkiasdešimt?
Susirgus pirmąsias dvi dienas kompensaciją darbuotojui moka darbdavys, o nuo trečios dienos iš „Sodros“ skiriama draudimo išmoka, siekianti 80 proc. darbo užmokesčio ir ne mažesnė negu 5,78 Eur per dieną. Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 Eur ligos socialinio draudimo išmoką per vieną dieną. Tokiu būdu net ir tie, kas „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą (ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas), už dviejų savaičių ligą iš „Sodros“ gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką.
Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos.

Problema, verta milijonų
Kodėl tai problema? Todėl kad ji verta bent 100 milijonų eurų. Ligos socialinio draudimo įmokos dydis (1,2 proc.) nustatytas atsižvelgus į tikimybę, kad pajamas reikės kompensuoti dėl ligos. Jei tai būtų atostogos, už kurias dar ir mokamos išmokos, tai įmoka turėtų būti ženkliai didesnė. Galbūt kai kam atrodo normalu ir moralu – įmokas mokėjau, pajamos (nesvarbu, kad ne dėl ligos) sumažėjo, tai turiu teisę ir į išmokas. Bet tai nėra teisinga. Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes – ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai. Perfrazuojant kino klasiką, tai ne „Sodrą“ apgaudinėja „ligoniai“ ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja.

Didesnė kompensacija – didesnė pagunda
Metinis įmokų ir išmokų skirtumas išryškėjo po 2014 metų, kai išmokos tapo dosnesnės – „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio. Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas. Panašu, kad priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas. Bandyti sukontroliuoti kiekvieną ligos išmokos gavėją – brangu ir, matyt, nerealu. Iš tiesų „Sodra“ per metus patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai „ligonis“ pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkst. eurų. Tačiau reikalingi ir sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Didinti tarifus – ko gero, ne išeitis: taip sąžiningi įmokų mokėtojai būtų dar labiau išnaudojami „ligonių“.
Galima galvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos („grindų“) įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 Eur, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis – ne dvi (kaip Lietuvoje), o keliolika ar net keliasdešimt dienų – taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai. Yra ir dar viena – naivi – alternatyva: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi.

VMI informuoja: VMI pasirašė sutartį dėl „čekių loterijos“ viešinimo ir laidos transliacijos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad lapkričio 9 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai», laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų Kvitų žaidimui viešinti ir žaidimo TV laidai sukurti bei transliuoti.

Siekiama Kvitų žaidimo rezultatus pristatyti kuo didesnei auditorijai bei užtikrinti skaidrų Kvitų žaidimo laimėtojų paskelbimą, todėl numatyta juos skelbti televizijoje. Konkursą laimėjusi įmonė kiekvieną antradienį turės užtikrinti vieną iki 3 min. trukmės savaitinį reportažą, kuris bus transliuojamas 18.30 val. rodomų Žinių metu arba iškart po jų.
Esant aktualiam su Kvitų žaidimu susijusiam turiniui, konkursą laimėjusi įmonė parengs ir išplėstinius reportažus, kuriais išplės pagrindinę TV laidą ir papildys ją interviu su pasirinktais pašnekovais, vykdomomis gyventojų Vox populi apklausomis ir pan.
Skelbtame konkurse dalyvavo 4 dalyviai. Pasirašytos sutarties kaina – 99849,2 eurų (su PVM).
Kvitų žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
„Numatėme, kad metinis prizinis fondas bus apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti",- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.

VMI informuoja: šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų ki13e1ek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 6 d. paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms pervesta 2,5 mln. eurų. Parama bus pervesta iki lapkričio 15-osios, kaip ir numato teisės aktai. Lėšos dalimis bus pervedamos kasdien.
Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc., o partijas – 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais 557,6 tūkst. gyventojų prašė paramai skirti 16,8 mln. eurų.

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas lapkritį

„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. lapkritį datas.
FNTT IR VMI tikrino autoservisus: atlyginimai „vokeliuose“, neapskaitytos lėšos detalėms

Automobilių remontą apmokėjusiems klientams – jokių dokumentų, oficialioje buhalterijoje – dešimt kartų mažesnė suma, o kasoje – neapskaityti grynieji pinigai, skirti detalėms pirkti ar meistrų atlyginimams „vokeliuose“ mokėti. Tai paaiškėjo dviem institucijoms patikrinus keliolika autoservisų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai (VMI) spalio ir lapkričio mėnesiais tikslingai patikrino 17 bendrovių, teikiančių automobilių remonto paslaugas. Patikrinimai buvo atlikti Kauno, Alytaus, Druskininkų, Marijampolės automobilių remonto bendrovėse. Po šių patikrinimų bendri institucijų rezultatai: pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, o dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai.
Vieną iš ikiteisminių tyrimų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai pradėjo patikrinę Kaune registruotai bendrovei priklausančius du autoservisus, esančius Partizanų ir Baltijos gatvėse.
Pirminiais duomenimis, bendrovės vadovas, iš remontuojamų automobilių savininkų gavęs pinigus, jų neapskaitydavo bendrovės apskaitoje, neišrašydavo klientams PVM sąskaitų-faktūrų, neužpildydavo pinigų apmokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių.
Tikrinimo metu autoservise rasti neoficialūs bendrovėje vesti užrašai – daugiau kaip 340 lapų. Išankstiniais skaičiavimais, autoservisas per porą veiklos mėnesių galėjo atlikti remonto darbų už beveik 50 tūkst. eurų, tačiau šios lėšos oficialioje bendrovės buhalterijoje veikiausiai nebuvo apskaitytos.
Antrajame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai aiškinasi Kauno Šilainių mikrorajone veikiančio autoserviso veiklą. Pirminiais duomenimis, už autoservise atliktas paslaugas klientai sumokėdavo, tačiau negaudavo čekių ar kitokių pinigų gavimo dokumentų. Per keletą mėnesių detalėms ir bendrovėje dirbančių meistrų atlyginimams išmokėta daugiau nei 8 tūkst. eurų iš oficialiai neapskaitytų grynųjų pinigų. Be to, autoservise rastuose sąsiuviniuose buvo fiksuojamos remonto paslaugos, atsiskaitymai už jas. Dalis sąsiuvinyje nurodytų ir apklaustų autoserviso klientų aiškino, kad už atliktus remonto darbus mokėjo iki dešimt kartų didesnes sumas nei nurodyta bendrovės sąsiuvinyje. Tikėtina, kad per pastaruosius porą mėnesių bendrovė į apskaitą neįtraukė 22 automobilių, kuriuos suremontavo už beveik 7 tūkst. eurų.
Kauno AVMI specialistams ir FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjams patikrinus autoservisą Druskininkuose paaiškėjo, kad automobilių mechanikams už darbą šeštadieniais mokama neoficialiai, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Autoserviso, kuriame dirba 10 meistrų, darbo sutartyse nurodyta penkių dienų darbo savaitė, tačiau pagal vadovo sudarytą grafiką vieną ar du kartus per mėnesį darbuotojai dirbdavo 4 valandas ir šeštadieniais. Dirbusiems poilsio dieną meistrams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojai jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašydavo. Už darbą šeštadieniais neoficialiai išmokėtas užmokestis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, už jį neišskaičiuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR