Savaitės 2017.11.13 - 2017.11.19 apžvalga Nr. 47

Sukurta: 2017-11-21
Savaitės 2017.11.13 - 2017.11.19 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS DARBO SKELBIMAS

Ieškoma buhalterinės apskaitos paslauga transporto įmonei Vilniuje, kurios vairuotojai ir vilkikai važiuoja tik po vakarų Europą.
Pageidavimai:
1. Turėti patirties transporto sferoje
2. Įdarbinti/išdarbinti vairuotojus, kartu užpildant darbo ir materialines sutartis.
3. A1 formos išėmimas Sodroje komandiruojamiems vairuotojams.
4. Komandiruočių registravimas Vokietijos sistemoje (Apmokysim mes).
5. Dokumentacijos paruošimas/ pildymas pagal Prancūzijos įstatymą Le Macron (Apmokysim mes).
6. Sąskaitų išrašymas 2-3/1sav.
7. Visų kitų standartinių buhalterinių procesų veikla.
8. Kolektyvinės sutarties sudarymo išmanymas būtų privalumas.
Tikslesnę informaciją pateikčiau el. paštu: evaldas@edelit.eu
Biudžetas: 30-70Eur

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

„Sodra“ nuo metų pradžios iki spalio sukaupė 53 milijonų eurų perteklių, o jos biudžeto rodikliai geresni nei planuota. Preliminariais duomenimis šių metų sausio – spalio mėnesį „Sodra“ gavo beveik 3,14 mlrd. eurų įplaukų – 3 proc. daugiau nei planuota ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors išlaidos taip pat padidėjo – labiausiai dėl išaugusių pensijų – „Sodros“ biudžetas išliko teigiamas.

„Sodros“ biudžeto pajamos, o taip pat ir išlaidos labiausiai didėjo dėl augančio vidutinio darbo užmokesčio bei apdraustųjų skaičiaus – daugiau žmonių buvo įdarbinti, o gaudami didesnį atlyginimą jie gavo ir didesnes ligos, motinystės ir kitas išmokas.
Taip pat matome, kad ir nuo spalio vidutiniškai 13 eurų padidinus senatvės pensijas, kurioms per mėnesį papildomai skiriama apie 10 mln. eurų, „Sodros“ biudžetas liko subalansuotas. Planuojame metų pabaigoje sukaupti apie 100 mln. eurų perteklių“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Didžiąją dalį „Sodros“ įplaukų – 93 proc. arba beveik 3 mlrd. eurų sudaro darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos. Jų surinkta 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir beveik 4 proc. daugiau nei planuota.
Didžiausią dalį išlaidų sudarė pensijos, kurioms skirta 2,25 mlrd. eurų – maždaug tiek ir planuota. Palyginti su praėjusiais metais senjorams išmokėta 128 mln. eurų daugiau. Šiemet išmokėta ženkliai daugiau ir motinystės, ligos socialinio draudimo išmokų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyjes susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).

„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

SAVAITĖS KVIETIMAS

Gruodžio mėnesį mokesčių mokėtojus kviečiame stebėti e. seminarą tema: : „Nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienyje uždirbtų pajamų apmokestinimas".

Taip pat daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai gali registruotis į auditorinius seminarus, kuriuose bus pristatytos metinės A klasės išmokų deklaracijos (FR0573) ir metinės B klasės išmokų pažymos (FR0471) pildymo tvarka. Mokesčių mokėtojai bus supažindinti su leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, sąnaudų priskyrimu neleidžiamiems atskaitymams. Pridėtinės vertės mokesčio seminaruose mokesčių mokėtojams bus paaiškintos PVM atskaitos subtilybės, bus kalbama apie paslaugų suteikimo vietą ir jų apmokestinimą PVM, naudotų automobilių apmokestinimą PVM, nekilnojamojo turto pardavimą bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimą PVM.
Gyventojai, kurie ketina pradėti veiklą, kviečiami susipažinti su individualios veiklos pagal pažymą ir PVM prievolių ypatumais.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.

Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
„4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
Įstatymas papildytas 10 straipsnio 5 dalimi:
„5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams

2000, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. VA-96 pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189.

Taisyklės išdėstytos nauja redakcija, pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 d.
Įsakymu patvirtintos:
1. Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės;
2. Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre FR0791 forma;
3. Juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimo FR0791A forma;
4. Biudžetinių įstaigų, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, duomenų pakeitimo FR0791B forma;
5. Pranešimo apie nustatytus pasikeitusius mokesčių mokėtojo registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenis REG804 forma;
6. Atsakymo į pranešimą REG805 forma.

VMI komentuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio apibendrinto paaiškinimo, komentaras

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-11-07 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1719087-6K-1706605). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto

Finansų ministerija informuoja, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).

„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,7 proc. (112 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,6 proc. (413 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų dešimties mėnesių pajamos – 6 589,8 mln. eurų, faktinės – 6 701,6 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius dešimt mėnesių įvykdytas 99,9 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 385,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 381,9 mln. eurų – 3,2mln. eurų mažiau nei planuota ir 304,2 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-spalį.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100 proc., gauta 4 988 mln. eurų. Tai yra 367,4 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pajamų iš PVM gauta 2 878,7 mln. eurų, t. y., 268 mln. eurų (10,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,6 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per pastaruosius dešimt mėnesių gauta 1 104 mln. eurų, t.y. 16,2 mln. eurų (1,4 proc.) mažiau nei prognozuota ir 103,2 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 504 mln. eurų – 44 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-spalį buvo 1 308,5 mln. eurų – 69,9 mln. eurų (5,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 76,6 mln. eurų (6,2 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministras: „Nėra prasmės įvesti naują prievolę – visuotinį turto deklaravimą“

Finansų ministerija nusprendė, kad prievolė – visiems asmenims teikti turto deklaracijas – nėra prasminga. Tokią poziciją šiandien posėdyje palaikė Vyriausybė, nepritardama Seimo narių teiktiems siūlymams įteisinti visuotinį turto deklaravimą.

„Suskaičiavome, kad reikalavimas visiems be išimties deklaruoti turtą, mokesčių mokėtojams kainuotų beveik milijoną eurų kasmet, o realios naudos nebūtų. Manau, kad negalime sau leisti sprendimų, kurie nepagerins nei mokestinės rizikos vertinimo, nei juo labiau mokestinės kontrolės, o taptų bereikalinga našta žmonėms“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Pagal naująją tvarką, turto ir pajamų deklaracijas turėtų teikti visi be išimties biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Be to, siūloma praplėsti sąrašą asmenų, k

2000urių deklaracijos turės būti viešos.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Tarnybos veiklos ataskaita

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia 2017 I-III ketvirčių Tarnybos ataskaitą.

Tarnybos ataskaitą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: artėja darbo tarybų rinkimų organizavimo terminas

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbo tarybos tapo privalomos darbovietėse, kuriose vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Primename, jog darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.
Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.
Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, turi sudaryti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.
Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.
Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomai nuo darbuotojų valios dalyvauti rinkimuose ir / ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o rinkimams neįvykus, inicijuoti pakartotinus darbo tarybų rinkimus Darbo kodekso nustatytais terminais. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė, t. y. bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.
Primintina, kad pagal Darbo kodekso nuostatas (173 straipsnio 6 dalis), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
Atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

FNTT praneša: užsienyje saulės baterijas montavusiems lietuviams – neoficialūs atlyginimai ir suklastoti darbo pažymėjimai

FNTT nustatė, kad Kauno verslininkas darbuotojus samdė nelegaliai, klastojo jų darbo pažymėjimus, mokėjo neoficialų atlyginimą. Algą užsienyje dirbę darbuotojai gaudavo arba grynaisiais pinigais, arba kaip pavedimą iš bendrovės vadovo asmeninės sąskaitos su prierašu „sąskaitos papildymas“.

Tokios aplinkybės paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl verslininko, kuris samdė nelegalius darbuotojus sumontuoti saulės baterijas pastatams, esantiems Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Baigta baudžiamoji byla perduota į teismą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kaune veikiančios bendrovės vadovas su Vokietijos kompanija sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumontuoti saulės modulius. Verslininkas ieškojo Lietuvoje darbuotojų, galinčių atlikti tokius darbus. Dalį darbuotojų – 18 asmenų – bendrovė įdarbino sudarydama su jais darbo sutartis, darbuotojai gaudavo ir darbo užmokestį, ir priklausančius komandiruotpinigius. Tačiau su kita dalimi saulės baterijų montuotojų bendrovės vadovas sutarčių nesudarė.
Tyrimo metu užfiksuota, kad bendrovės apskaitoje būdavo nurodoma, kad į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją vyksta tik įmonės vadovas, nors iš tikrųjų kartu važiuodavo ir nelegalių darbuotojų grupė. Direktorius keliems nelegaliems darbuotojams buvo įteikęs suklastotus darbo pažymėjimus. Taip siekta apsidrausti, jei darbuotojus patikrintų Vokietijos ar Didžiosios Britanijos darbo inspekcijos atstovai.
Nustatyta, kad įmonės vadovas darbo sutarčių nesudarė su 6 darbuotojais. Per mėnesį 1,5 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą darbuotojai gaudavo iš bendrovės vadovo: arba grynaisiais pinigais, arba banko pavedimu, kurį bendrovės direktorius atlikdavo iš asmeninės savo sąskaitos, nurodydamas, kad tai – „sąskaitos papildymas“. Paskaičiuota, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą, kai buvo neįdarbinti saulės baterijų montuotojai, ne tik buvo nuslėpta 8 tūkst. eurų mokesčių – darbuotojams, atlikusiems darbus užsienyje, negaliojo privalomasis sveikatos draudimas.
Baigtą tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

FNTT tyrimas: 10 mln. eurų nuslėptų mokesčių sukčiavimo schemoje – Mažeikių bendrovė

FNTT praneša, kad Mažeikiuose registruota bendrovė, pasinaudodama sukčiautojų sukurta schema, per kelerius metus įgijo apie 4 mln. litrų benzino ir dyzelino, dalį kuro pardavė kitoms degalinėms, neteisėtai įsigytą kurą naudojo pati, kai teikdavo degalų pervežimo paslaugas. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai, tęsdami tarptautinį tyrimą.

Įtariama, kad prekybą degalais organizavusi grupė nuslėpė beveik 10 mln. eurų pridėtin�

73b�s vertės (PVM) ir akcizo mokesčio, o per kelerius metus suburtos tarptautinės grupuotės nelegalaus kuro apyvarta siekė apie 57 mln. litrų. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis degalų buvo parduota Lietuvoje, naudojamasi Mažeikiuose registruotos bendrovės degalinių tinklu. Be to, turima duomenų, kad bendrovės vilkikais buvo gabenami degalai, už kuriuos organizuotos grupės nariai vengė mokėti mokesčius; kad bendrovė, teikdama kitas pervežimo paslaugas, naudojo nelegaliai atgabentus degalus.

Aiškinantis tarptautinę sukčiavimo schemą, įtariamųjų ratas išsiplėtė iki 8 asmenų. Įtarimai sukčiavimu dideliu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti 5 Latvijos ir 3 Lietuvos piliečiams.
Įtariama, kad degalus tarptautinės organizuotos grupės nariai įsiveždavo iš vienos Europos Sąjungos šalies taikant nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus 9 realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, kuras buvo parduodamas degalinių tinklams. Teikiant deklaracijas mokesčių administratoriui, buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenis apie bendrovių įsigijimus ir pardavimus.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą aiškinasi bendra tyrimo grupė iš FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojų, glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos Respublikos prokuratūra ir Finansų policija. Bendrai sudaryta tyrimo grupė tęsia tarptautinį tyrimą, aiškinasi tikslesnes kuro pardavimo aplinkybes.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 132 svečiai ir 2 nariai
Prisijungę nariai: Tess Tininga

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR