Savaitės 2017.11.20 - 2017.11.26 apžvalga Nr. 48

Sukurta: 2017-11-28
Savaitės 2017.11.20 - 2017.11.26 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Biudžeto svarstyme, kaip įprasta, daug kalbų, klegesio, pasigyrimų, kritikos, priežasčių ir pasekmių painiojimo, viena kita didybė. Visgi geriausiai kala akanamisto dešimtą kartą kartojama mantra, kiek jo vyriausybei «kainavo» kompensuoti pensijų ir algų mažinimus. Nes taip, nesumažintų pensijų ir algų mokėjimas juk būtų nieko «nekainavęs», o neturint tam pajamų, nebūtų ir skolos bei palūkanų išlaidų dar labiau padidinęs, dėl ko ponas irgi daug kalbėjo. Visada nuoširdžiai žavėjo žmonės, kurie moka tuos pačius pinigus išleisti keliskart. Aiškiai, krimtęs filosofijos, remiantis KK pirmininko klasifikacija.

Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS CITATA-2

Kitikuoti «besaikį vartojimą» Lietuvoje, yra tas pats kas kritikuoti persivalgymą Šiaurės Korėjoje. Jo tiesiog nėra. Už vidutinį €650 vidutinį atlyginimą «besaikiam vartojimui» paprasčiausiai neužteks.
Gerai, bent jau tai, kad „Nieko Nepirkimo Diena“ yra savanoriška iniciatyva, t.y. gali dalyvauti, gali nedalyvauti, gali pirkti, gali nepirkti. Gerai, kad kol kas dar nėra įstatymo, reguliuojančio, kiek kartų per savaitę galima apsipirkinėti, ar kiek vienu metu nusipirkti. Bet su šita valdžia?.. Gal „kol kas dar nėra“.

Žilvinas Šilėnas

SAVAITĖS SKAIČIAI

VMI praneša, kad Iš šiuo metu galimų susigrąžinti 17 mln. eurų susigrąžinti tik 640 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, jog 2017 metų pradžioje nepasinaudojo galimybe ir nesusigrąžino jiems priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos, tik šiek tiek daugiau nei 3,3 tūkst. šalies gyventojų pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką. Jų sąskaitas pinigai pasieks iki Kalėdų.
„Po asmeninių priminimų, kad gali susigrąžinti permoką, pajamas deklaravo tik apie 15 proc. priminimus gavusių gyventojų. Aktyviausiai po gautų priminimų tai suskubo padaryti kurortinių miestų - Neringos, Birštono ir Palangos – gyventojai. Ne taip aktyviai kaip kurortų gyventojai, bet penktadalis priminimus gavusių gyventojų iš Tauragės, Molėtų, Varėnos, Kupiškio ir Rietavo taip pat pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką«,- pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, primindama, kad priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą, ir gyventojo pajamų mokesčio lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
VMI pažymi, kad asmeninius pranešimus apie galimybę susigrąžinti permoką išsiuntė elektroniniu būdu į tuos elektroninio pašto adresus, kuriuos gyventojai yra nurodę Elektroninio deklaravimo sistemoje ar Mano VMI. Sulaukę VMI pranešimo į savo elektroninio pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie EDS, ten patvirtinti visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Lapkričio 21 d. Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimu. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su akcininko teise gauti informaciją, stebėtojų tarybos vaidmens stiprinimu, priežiūrą atliekančio organo nepriklausomumo stiprinimu, taip pat sandorių su susijusiais asmenimis instituto įtvirtinimu.

„Priimti pakeitimai iš esmės atspindi gerąją pasaulinę valstybių korporatyvinio valdymo praktiką, o tai leis pagerinti Lietuvos investicinę aplinką. Šie pakeitimai, prie kurių parengimo prisidėjo Ūkio ministerija, yra itin svarbūs Lietuvai 2018 metais siekiant narystės EBPO“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
Naujuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose atsisakyta privilegijų 1/2 ar daugiau akcijų turintiems ar valdantiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės turimais dokumentais, įskaitant ir dokumentus, susijusius su komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Be to, įtvirtinta, kad visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu pateikiami visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Įstatymo pakeitimais išplėsta bendrovės kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos – kompetencija ir nustatyta, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, taip pat šią informaciją teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovių valdymo procesą, pakeitimuose nustatyta, kad akcinės bendrovės, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turės sudaryti priežiūros organą, t. y. arba stebėtojų tarybą, arba valdybą, atliekančią priežiūros funkcijas. Siekiant skaidrumo priimant sprendimus stebėtojų taryboje arba valdyboje, atliekančioje priežiūros funkcijas, nustatyta, kad 1/3 narių turi būti nepriklausomi.
Priimtuose pakeitimuose siūloma įtvirtinti sandorių su susijusiais asmenimis institutą. Siūlomas reguliavimas leis tinkamai įvertinti su tokiais sandoriais susijusius interesų konfliktus ir kuo labiau sumažinti tokių sandorių galimus sukelti neigiamus padarinius akcinėms bendrovėms ir jų smulkiesiems akcininkams.

Pakeistos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-97 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. VA-70 „Dėl Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo» patvirtintos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos užpildymo taisyklės.

Pažymime, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-405, kuriuo pratęstas ir patikslintas iki 2016-12-31 taikytas fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas (galiojimas pratęstas iki 2026-12-31), įsakymas išdėstomas nauja redakcija, t. y. pakeičiamas Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 vaizdas ir užpildymo taisyklės išdėstomos nauja redakcija.

VMI informuoja: papildyti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 18-1 straipsnio komentarai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 181 straipsnio apibendrintą paaiškinimą (komentaro).

VMI primena, kad kaupimo principu pajamas pripažįstantys gyventojai gali perkėlinėti mokestinius nuostolius tol, kol tokią veiklą tęsią. Mokestiniais nuostoliais galima mažinti tik uždirbtas tokios pačios pagal EVRK vykdomos veiklos apmokestinamąsias pajamas. Jeigu gyventojas veiklą nutrūksta, o vėliau vėl ji tęsiama, tokios veiklos mokestiniai nuostoliai neperkeliami.

VMI informuoja: papildytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaras

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 19 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaro papildymas 15-1 punktu:
„15-1. Tais atvejais, kai gyventojai reguliuojamoje antrinėje rinkoje įsigyja vieneto akcijų, o šie vienetai išleidžia papildomas akcijas, įvyksta akcijų smulkinimas, kuomet turėtų akcijų pagrindu išduodamos papildomos akcijos, tačiau atitinkamai proporcingai sumažinama visų (turėtų ir gautų) akcijų vertė bendram akcijų skaičiui. Gyventojų turimų akcijų vertė nepasikeičia – lieka ta pati. Turimų akcijų įsigijimo kaina pasiskirsto bendram akcijų skaičiui. Bendra visų akcijų įsigijimo kaina nepasikeičia, pasikeičia tik turimų akcijų skaičius, ko pasėkoje sumažėja kiekvienos akcijos vertė.
Tarkime, gyventojas reguliuojamoje antrinėje rinkoje už 100 EUR įsigijo 10 vnt. akcijų. Vienos akcijos rinkos vertė yra 10 EUR. Įvykus akcijų smulkinimui

(„atskiedimui“) gyventojo turimų akcijų pagrindu, jam papildomai išduodama 40 vnt. akcijų. Po akcijų smulkinimo gyventojas valdo jau 50 vnt. akcijų, tačiau kiekvienos akcijos vertė nuo 10 EUR sumažėja iki 2 EUR, t. y. akcijų vertė sumažėja proporcingai papildomai išduotų akcijų skaičiui. Bendra šių akcijų įsigijimo kaina lieka ta pati – 100 EUR. Parduodant dalį tokiu būdu gautų akcijų, jų įsigijimo kaina apskaičiuojama proporcingai perleistų akcijų skaičiui.“
VMI informuoja: pakeistos juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. VA-96 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-189 „Dėl juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).

Įsakymu įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareiga apie pasikeitusius registro duomenis pateikti FR0791, FR0791A bei FR0791B formas tik elektroniniu būdu per e. VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai minėtose formose buvo panaikintos skiltys, kuriose mokesčių mokėtojas turėjo nurodyti vardą, pavardę bei pasirašyti. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Europos Komisijos vertinimas- Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus

Europos Komisija (toliau – EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma – socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.
Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija 2017-2019 m. prognozuojamu laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Prognozėse teigiama, kad viešųjų finansų rodikliai gali būti dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus. EK Lietuvos ekonomikai prognozavo vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje augimą – 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.

Finansų ministerija informuoja: dialogą mokėjimų rinkoje stiprins nepriklausoma Mokėjimų taryba, sieksianti naudos vartotojams ir paslaugų teikėjams

Lapkričio 21 d. pradėjo veikti nepriklausoma Mokėjimų taryba, padėsianti plėtoti Lietuvos mokėjimų rinką. Tarybos veikloje dalyvaujantys mokėjimo paslaugų teikėjų, įmonių ir gyventojų, valstybės institucijų ir mokslo bendruomenės atstovai pirmame posėdyje nutarė per kelis mėnesius išrinkti konkrečias visiems aktualias mokėjimų rinkos problemas ir ieškos jų sprendimo. Mokėjimų taryba įsteigta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva.

„Mokėjimų rinkai ir Lietuvoje, ir Europoje dabar aktyvių permainų metas – keičiasi bankų ir „Fintech“ įmonių santykiai, kinta reguliavimas, didėja paslaugų naudotojų lūkesčiai. Mokėjimų tarybą įsteigėme remdamiesi gerąja kitų Europos šalių praktika – nedidelės sudėties ir atstovaujamą visų suinteresuotųjų šalių. Ji bus ta platforma, kur visos šalys galės išsakyti ir aptarti joms

2000 aktualius su mokėjimais susijusius klausimus, bendradarbiauti kuriant efektyvią, gyventojų ir įmonių lūkesčius pateisinančią mokėjimų rinką Lietuvoje,“ – sako Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė ir Mokėjimų tarybos pirmininkė.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo tokio organizuoto forumo, vienijančio visas mokėjimų rinkos raida suinteresuotas šalis ir sistemiškai nagrinėjančio jos aktualius klausimus.
„Per Lietuvos banko organizuotą viešąją konsultaciją dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos rinkos dalyviai išreiškė didelį palaikymą mūsų idėjai steigti Mokėjimų tarybą ir pabrėžė jos nepriklausomumo svarbą. Džiaugiamės, kad Mokėjimų taryba sudarys galimybę mokėjimų rinkos dalyviams patiems pasirinkti svarstomus klausimus ir neabejojame, kad tai leis paslaugų naudotojams būti išgirstiems, paskatins tiesiogiai kalbėtis su paslaugų teikėjais, valstybės institucijomis. Esame tikri, kad visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas atneš naudos ir vartotojams, ir paslaugų teikėjams,“ – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys ir Mokėjimų tarybos pirmininkės pavaduotojas.
Mokėjimų tarybos nariai koordinuotai nagrinės mokėjimų rinkos plėtros kryptis, probleminius aspektus, stebės, kaip įgyvendinamos mokėjimų politikos priemonės ir kaip panaudojamos rinkoje atsirandančios inovacijos. Be to, Mokėjimų taryba teiks pasiūlymus mokėjimų rinkos dalyviams ir mokėjimų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, kaip spręsti mokėjimų rinkos problemas, kokias mokėjimų politikos kryptis rinktis ir kokias priemones įgyvendinti.
Mokėjimų tarybos sprendimai bus skelbiami viešai Lietuvos banko ir Finansų ministerijos interneto svetainėse.

Finansų ministerija tikisi, kad azartiniai lošimai bus skaidresni

Seimas vienbalsiai priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios, pasitelkiant informacines technologijas, didins lošimo verslo skaidrumą, efektyvumą, mažins administravimo naštą ir užtikrins visuomenės interesų laikymąsi. Analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės valstybės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, taip pat šiuo metu jos įgyvendinamos Latvijoje.

„Įstatymo priėmimas užtikrins sąžiningesnę lošimų veiklą — efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, skaidrią ir efektyvią apskaitos ir kontrolės sistemą”, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Įstatymo pataisa lošimų organizatoriai įpareigojami per du metus — nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų kontrolės sistemą. Taip pat lošimų organizatoriai turės filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją bei minėtos inventorizacijos ataskaitas periodiškai teikti Priežiūros tarnybai.
Lošimų automatų identifikavimui, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenų tvarkymui bus sukurta elektroninė lošimo automatų kontrolės sistema. Jos surinkti duomenys bus perduodami Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdomai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai (LAKIS).
Šios įstatymo pataisos priėmimas yra prieš du su puse metų Finansų ministerijos pradėtos diskusijos dėl Lošimų automatų sujungimo į vieną tinklą ir pinigų apskaitos bei kontrolės stiprinimo rezultatas.

Valstybinė darbo inspekcija primena: valstybinės institucijos taip pat turės sudaryti darbo tarybas

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas.

Šiuo vidutiniu darbdavio darbuotojų skaičiumi, kurį sudaro ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojai, reikia remtis darbdaviui vykdant prievolę, numatytą DK 169 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
Valstybės tarnautojai gali būti ir darbo tarybos nariais. Tokiais atvejais jiems, kaip ir darbuotojams, taikomi DK 170 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai. Tai yra: darbo tarybos nariais gali būti darbuotojai, sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu 6 mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu 6 mėnesius. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.
Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai, neatsižvelgiant į jų statusą. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Sodra praneša: išmokėtos pirmosios ilgalaikio darbo išmokos

Sodra informuoja, kad Darbo kodekso naujovė – socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams – jau įgyvendinama realybėje. „Sodra“ pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

„Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų.
„Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų.
Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo atleistas rugsėjį, jis prašymą gali pateikti iki kitų metų kovo. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį.
Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų

2000 darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.

FNTT tyrimas: ženklai, kad įmonė gali slėpti mokesčius

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimai rodo, kad prekes pigiau dažnai parduoda mokesčius slepiančios įmonės. Valstybei tai kainuoja brangiai: per 9 šių metų mėnesius FNTT pradėjo 200 ikiteisminių tyrimų dėl 424 nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei – 28,1 mln. eurų.

Mokesčius linkusios slėpti įmonės dažniausiai renkasi prekybą plataus vartojimo prekėmis – tai gali būti kuras, maisto produktai (aliejus, cukrus ir pan.), metalai, buitinė technika, elektronika. FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec sako, kad nusikaltėliai renkasi prekes, kurias galima greitai parduoti ir kurių vertė (o kartu ir už jas mokami mokesčiai) yra didesnė. Apie tai pareigūnas kalbėjo FNTT organizuotame seminare ne finansų sektoriaus atstovams.
Be to, mokesčius slepiančios įmonės dažnai prekes parduoda pigiau nei konkurentai – didesni pardavimai augina cirkuliaciją, kuria mėginama užmaskuoti daromus nusikaltimus. Pavyzdžiui, pavasarį FNTT išaiškino grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Jos nariai, įsteigę 5 įmones Lietuvoje bei dar 13 užsienyje, nuslėpė daugiau nei 4 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių. Išvengdami mokesčių mokėjimo, šie nusikaltėliai siūlė žemesnę prekių kainą nei sąžiningai dirbantys jų konkurentai.

Fiktyvių įstaigų grandinėse gali būti ir 20 bendrovių
Norėdami nuslėpti savo veiklą, nusikaltėliai kuria ištisas fiktyvių bendrovių grandines – per jų sąskaitas juda pinigai, kuriuos tikimasi pasisavinti. Tokių fiktyvių bendrovių grandines dažnai sudaro ir 10, ir 20 įmonių – jos steigiamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daugumos nusikalstamų schemų veikimo zona labai plati – užsienio įmonės įtraukiamos tikintis, kad bus lengviau slėpti nusikaltimus“, – mini R. Šadianec.
Anot pareigūno, nusikalstamose schemose svarbiausia yra pirminė įmonė, užmezganti ryšį su pirkėjais, ir paskutinė – ta, kurioje nusėda nauda. Tokias bendroves nustatyti nėra paprasta, tačiau tarpines išaiškinti paprasčiau. Nustatę tarpinę įmonę, pareigūnai ieško sąsajų ir taip atseka visą grandinę.
Antai metų pradžioje FNTT išaiškino elektronika prekiavusios bei mokesčius slėpusios grupuotės įmones, kurios buvo įsteigtos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Beje, slėpdami savo veiklą, nusikaltėliai bando ir itin dažnai keisti fiktyvias bendroves – taip, pavyzdžiui, darė ir maistinio aliejaus bei cukraus prekyba užsiiminėję kauniečiai. Kiekvieną ar kas antrą mėnesį jie, bandydami išvengti pareigūnų dėmesio, kūrė fiktyvias įmones. Tačiau tai nepadėjo – rugsėjo mėnesį jie FNTT pareigūnų buvo išaiškinti. Jų nesumokėto PVM dydis siekė 2,3 mln. eurų.

Kaip atpažįstamos fiktyvios įmonės?
Fiktyvią įmonę pirmiausia išduoda jos darbuotojai. „Fiktyvios bendrovės vadovai įprastai yra statytiniai asmenys. Tokie „vadovai“ į bankus atvyksta su palydovais, tikraisiais nusikaltimo vykdytojais, kurie, apsimesdami konsultantais, bando kontroliuoti statytinį, nes šis banke gali neatsakyti ir į elementarų klausimą apie savo įmonę“, – pasakoja R. Šadianec.

Štai šiemet spalio pabaigoje FNTT su Kauno apygardos prokuratūra išaiškino metalu prekiavusią ir 1,2 mln. eurų PVM nuslėpusią Kauno bendrovę – ji vykdė tariamą prekybą su Lenkijos įmonėmis, kurios arba apskritai nevykdė prekybos metalu, arba joms vadovavo asocialūs asmenys.

Pašnekovo teigimu, pareigūnų dėmesio sulaukia ir tos įmonės, kuriose dirba tik vienas žmogus, tačiau išimamos kelios atsiskaitymo kortelės; bendrovės, kuriose visai nėra darbuotojų; seniai įsteigtos, bet naują sąskaitą atsidarančios įmonės; bendrovės, kurių registracijos adresu užregistruota šimtai ar tūkstančiai įmonių.

Tranzitinės sąskaitos ir tariamos paskolos
Mokesčius slepiančių tarpinių įmonių sąskaitoms būdinga tai, kad jos naudojamos lėšų tranzitui: lėšos jose būna labai trumpą laiką. Tokiose sąskaitose pajamos nelaikomos, gaunamos lėšos tuoj pat pervedamos į užsienio bankus, o vos pusmetį ar metus naudojamoje sąskaitoje pasiekiama milijoninė apyvarta.
Dar vienas pavyzdys – šių metų pavasarį FNTT pradėtas Kauno rajone veikiančios bendrovės tyrimas. Įtariama, kad ši bendrovė, įtraukusi į daugiau nei 20 mln. eurų vertės krovininių transporto priemonių pirkimo–pardavimo grandinę fiktyvią bendrovę, į valstybės biudžetą nesumokėjo per 3,5 mln. eurų PVM. Atlikdami šį tyrimą, FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išsiaiškino, kad į Kauno rajono bendrovės apskaitą buvo įtraukta 151 melaginga PVM sąskaita faktūra, kuriose buvo nurodyti duomenys apie transporto priemonių įsigijimą iš fiktyviai veiklai naudotos bendrovės.
Mokėjimo nurodymo turinys, primena R. Šadianec, taip pat gali išduoti mokesčius slepiančią įmonę. Dažnai uždarbis už dalyvavimą sukčiavime pervedamas kaip paskola ar dovana. Signalas suklusti gali būti ir pervedimai už akivaizdžiai nesusijusias prekes, pavyzdžiui, kurą ir kavą, cukrų ir mobiliuosius telefonus, nors įmonės veiklos sritis yra visai kitokia.
Nusikalstamą veiką gali išduoti ir paslaugos (konsultavimas, reklama, rinkodara ir pan.), teikiamos įmonėms, įsikūrusioms lengvatinio apmokestinimo zonose, tačiau turinčioms savo sąskaitas Europos Sąjungos valstybėse – dažniausiai tai būna Lenkija, Latvija, Estija, Kipras.

FNTT tyrimas: su politika susijusiems asmenims – papildomas dėmesys

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atnaujino kriterijų sąrašą, pagal kurį finansų įstaigoms ir kitų profesijų atstovams padedama atpažinti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie kuriuos privaloma informuoti FNTT. Minėtas sąrašas papildytas kriterijais, kurie susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.

FNTT turi būti pranešama, jeigu pastebima, kad politikoje dalyvaujantis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys be aiškaus ekonominio pagrindo gauna tarptautinius mokėjimo pavedimus.
Signalas suklusti yra ir paskola, kurią gauna politikoje dalyvaujantis asmuo, jo pagalbininkas ar šeimos narys. Tiesa, ši paskola turi būti gaunama neįprastai geromis sąlygomis, pavyzdžiui, nenurodomas jos grąžinimo terminas ar grąžinimo sąlygos, palūkanos – itin mažos, o paskolos gavimas nepatvirtintas jokiais dokumentais.
Jeigu politikoje dalyvaujančio asmens keliones bei apgyvendinimą apmoka asmuo ar įmonė, kuriems tokia veikla nebūdinga, tai taip pat yra galimos korupcijos ženklas. Dar vienas naujas kriterijus į kurį dėmesį turėtų atkreipti finansų institucijos – tai šių asmenų sąsajos su lengvatinio apmokestinimo („ofšorinėmis“) bendrovėmis, garsėjančiomis anonimiškumo principu.

Politikoje dalyvaujantys asmenys – ne tik politikai

Atnaujintas sąrašas pirmiausia skirtas finansų institucijoms. Jos, matydamos vykdomas pinigines operacijas ar sa

601ndorius, pagal FNTT nurodytus kriterijus, identifikuoja situacijas, kurios kliento veikloje gali būti laikomos įtartinomis.

„Sąrašo papildymas turės dvejopą efektą. Visų pirma, jis veikia kaip preventyvi antikorupcinė priemonė – vien žinodami, kad jiems skirtas papildomas dėmesys, nešvariomis lėšomis disponuojantys su politika susiję asmenys, jų bendražygiai bei artimieji pagalvos, ar šių lėšų pinigams plauti naudoti Lietuvos finansų sistemą, nes auga tikimybė, kad su korupcija susiję pinigų plovimo atvejai bus greičiau pastebėti. Antra, tokių papildomų priemonių įvedimas turi teigiamą įtaką Lietuvos stojimo į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą ir įgyvendina dalį EBPO ekspertų rekomendacijų“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
Sąraše atsiradę politikoje dalyvaujantys asmenys – tai ne tik politikai bei jų šeimos nariai, bet ir teismų nariai, savivaldybių administracijų vadovai, valstybinių audito ir kontrolės institucijų vadovybė, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų vadovai, įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso didžioji akcijų dalis, vadovai ar jų priežiūros institucijų nariai.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 128 svečiai ir 2 nariai
Prisijungę nariai: baobabas111 Tess

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR