Savaitės 2017.12.04 - 2017.12.10 apžvalga Nr. 50

Sukurta: 2017-12-12
Savaitės 2017.12.04 - 2017.12.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS

FNTT įspėja gyventojus netikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens duomenų ir banko sąskaitos numerių asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu. FNTT pareigūnai nei skambina gyventojams, nei prašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus ar atskleisti kitą asmeninę informaciją.

Telefoniniai sukčiai kartais prisistato FNTT tyrėjais, nurodo realiai dirbančio asmens vardą ir pavardę, pasako, kad neva reikia patikrinti pinigų judėjimą sąskaitoje, o vėliau paprašo atskleisti el. bankininkystės duomenis – prisijungimo kodus, slaptažodžius ir pan. Sukčiautojai dažnai gąsdina, kad neatskleidus duomenų, gyventojo ar jo įmonės sąskaita gali būti areštuota.
Telefoniniai sukčiai, prisistatę pareigūnų vardu, gyventojams dažnai skambina jau pasibaigus tarnybos darbo laikui arba savaitgaliais. Taip elgiamasi dėl to, kad tokio skambučio sulaukę asmenys operatyviai negalėtų prisiskambinti į FNTT ir įsitikinti, ar jiems tikrai skambino tarnybos darbuotojas.
Kitais atvejais sukčiai su gyventojais bendrauja gyvai – prisistato į namus, nurodo, kad yra iš FNTT, ir paprašo neva patikrinti turimus grynuosius pinigus. FNTT kartais per dieną sulaukia 3–4 skambučių iš gyventojų, prašančių patikslinti, ar jų neieškojo FNTT pareigūnai.
FNTT įspėja apie telefoninius sukčius ir prašo jokiomis aplinkybėmis neatskleisti savo ar įmonės banko sąskaitos duomenų. FNTT primygtinai rekomenduoja, sulaukus panašaus pobūdžio skambučių ar asmens vizito, jokiu būdu nesuteikti prašomos informacijos ir neduoti jiems grynųjų pinigų, o apie skambutį ar vizitą pranešti policijai.

SAVAITĖS PRIMINIMAS

VMI primena, kad gruodžio 15-oji - paskutinė diena laiku deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.
SAVAITĖS NUORODA

Trans.info informuoja, kad per pastaruosius keletą metų nemažoje dalyje Europos šalių įsigaliojo teisės aktai, nustatantys pagrindines darbuotojų komandiravimo į šių valstybių teritorijas taisykles, tarp jų – ir minimalų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Šie teisės aktai turi didelę įtaką ir lietuvių vežėjams. Įvertinę šiuo klausimu kylančius neaiškumus ir abejones, paruošėme vadovą, kuriame yra surinkta svarbiausia informacija apie minimalų atlyginimą Europoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio vadovas Lietuvoje. * Jame pateiktos informacijos žinojimas gali turėti esminę reikšmę siekiant išvengti didelių finansinių baudų.

Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Liuksemburgas, Vokietija ir Italija – tai valstybės, kuriuose yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą komandiruojamiems darbuotojams, tarp jų, ir vairuotojams.
Iš trans.info vadovo apie minimalų atlyginimą Europoje sužinosite apie:
– Kam yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą?
– Kokios deklaravimo prievolės yra taikomos darbdaviams?
– Kuriose valstybėse vežėjas privalo turėti savo atstovą?
– Kokie yra minimalaus atlyginimo dydžiai atskirose valstybėse?
– Kokius su minimaliu atlyginimu susijusius dokumentus turi turėti darbdavys ir kur jis privalo juos laikyti?
– Kokios baudos už teisės aktų pažeidimą gresia vežėjams atskirose valstybėse?
– Kaip įvairiose valstybėse yra taikomi reikalavimai dėl minimalaus atlyginimo asmenims, vykdantiems individualią veiklą?

SAVAITĖS NAUJIENA

Seimas pritarė GPM ir Pelno mokesčio įstatymų pataisoms. `

Seimas pritarė, kad nuo kitų metų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiesiems didės nuo dabar esančio 310 eurų iki 380 eurų. Tuo metu, atitinkamai 30-55 proc. ir 0-25 proc. darbingumą turintiems dirbantiesiems šis dydis sieks 390 eurų ir 450 eurų.
380 eurų NPD poveikio netenka ties 1160 eurų bruto arba, paprastai tariant – „ant popieriaus“ riba, todėl net ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji pastebės teigiamus pokyčius.

Individualios veiklos pajamų apmokestinimas priklausys nuo pelno, o ne profesijos
Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos individualios veiklos pajamų apmokestinimas jau nuo kitų metų priklausys ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip yra šiuo metu, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
Standartinis 15 proc. GPM tarifas bus taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Tokį tarifą faktiškai mokės uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis bus reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.
Naujas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas bus taikomas metiniam pelnui – t. y., skirtumui tarp pajamų ir veiklą vykdant patirtų išlaidų. Mokėtina mokesčio suma automatiškai bus suskaičiuota GPM deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas.

Inovatyviam ir pirmam verslui – mokesčių paskatos
Šiandien Seimas pritarė, kad nuo Naujųjų metų įsigalios vienas palankiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinių režimų įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės 1 metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.
Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
Be to, siekiant didinti produktyvumą, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, bus leidžiama apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos

Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ir „grindis“ nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pagal priimtus pakeitimus individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draud

2000imo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.

Seimas suvienodino socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms ir nustatė, kad šie asmenys mokės pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų.
Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019-aisiais ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos pildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosviršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-102 pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos ir jos papildomo lapo FR0612P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA-65.
Pakeistos pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. VA-100 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. VA-52 „Dėl pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).

Įsakymu nustatyta finansų rinkos dalyviams pareiga teikti duomenis už 2017 metus ir vėlesnius metus pateikiant XML duomenų rinkmeną el. būdu. Įsakymo projektu įtvirtinta XML duomenų rinkmenos teikimo tvarka bei būdai. Duomenis už 2016 metus bei ankstesnius metus finansų rinkos dalyviai teiks įprasta tvarka, pateikdamos PRC910 formą ir jos priedus. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

Pakeistos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-101 pakeistas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127.

Įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną.
Keli svarbesni pakeitimai:
- nuo sausio 1 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos ir susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI;
- mokestinės nepriemokos perėmimo atvejais VMI pati išduos atsiskaitymo su biudžetais pažymas, jų nebereikės prašyti;
- jeigu nepriemoka dengiama ne pinigais reiks laukti 30 dienų, pinigais - lauks 15 darbo dienų.

VMI informuoja: pakeistas įsakymas dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį

VMI informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VA-99 pakeistas 2004 m. balandžio 9 dienos įsakymas VA-49 „Dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį« (toliau – įsakymas).

Įsakymu nustatoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 dienos apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, norintis steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, prašymą ir jo priedus VMI prie FM galės pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI). Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlio steigimo (toliau – sprendimas) minėtam asmeniui taip pat pateiks per Mano VMI (t. y., nebebus galimybės pasirinkti kito varianto – pateikimo paštu).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį priėmimo ir panaikinimo taisyklių priedo (toliau – priedas) formoje nurodyta apskundimo tvarka neretai keičiasi, o sprendimo forma yra pavyzdinė ir dėl pasikeitusios apskundimo tvarkos kiekvienu atveju turėtų būti keičiamas priedas, todėl vietoje nurodytos apskundimo tvarkos, palikta tuščia vieta, kurioje formą užpildantis darbuotojas turės pats įrašyti sprendimo priėmimo metu galiojančią apskundimo tvarką.

VMI informuoja: dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu nuo 2018-01-01

VMI atnaujino sąrašą ir primena, kokios deklaracijos ir kiti dokumentai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės būti teikiami tik elektroniniu būdu:

Juridinių asmenų dokumentai, kurių teikimas realizuotas Mano VMI.
Gyventojų vykdančių individualią veiklą, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų dokumentai (išskyrus FR0512, FR0585, FR0464, turto deklaracijas ir prašymus išduoti pažymas apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), GPM308, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą, gauti teisinę pagalbą, gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimų nariams, užsieniečius), kurių formų teikimas realizuotas Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) ir Mano VMI.
Dokumentai susiję su akcizais, kurių teikimas realizuotas Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) ir Mano VMI.
Atkreiptinas dėmesys, kad paliekamas popierinis dokumentų pateikimo būdas, kai teikiama daug dokumentų priedų/didelė apimtis.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: bus stiprinama Bankų sąjunga

Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje daug dėmesio skirta Bankų sąjungos stiprinimui. Finansų ministrai aptarė rizikos mažinimo priemones bei pažangą įgyvendinat veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos indėlių draudimo sistemos.

„Visada palaikėme Bankų sąjungos užbaigimą ir jos įgyvendinimą. Manome, kad naujai kuriama Europos indėlių draudimo sistema turėtų sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą ir palaikome Europos Komisijos siūlymą, kad visos kredito įstaigos, priklausančios nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms, turėtų į ją patekti“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot ministro, svarbu priimti riziką ribojančių priemonių teisinių pasiūlymų paketą, kuriuo būtų laiku įgyvend

2000inami tarptautiniai įsipareigojimai bei užtikrintas ekonominis stabilumas bei kredito įstaigų atsparumas finansinėms krizėms. Svarbiausias tikslas – užtikrinti realų rizikos mažinimą ir nekelti grėsmės priimančiųjų valstybių narių finansiniam stabilumui.

ECOFIN posėdžio metu priimtos išvados dėl „ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašo“. Jame aprašomas visas Europos Sąjungos nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo sukūrimo procesas, numatoma, kad sąrašas bus peržiūrimas mažiausiai vieną kartą per metus.
Taip pat finansų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl Europos semestro paketo, kurį sudaro 2018 m. Metinė augimo apžvalga, 2018 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita bei Tarybos rekomendacijos euro zonos šalims.

VMI informuoja: paaiškėjo pirmieji Kvitų žaidimo laimėtojai

VMI praneša, kad pirmąją Kvitų žaidimo savaitę gyventojai užregistravo per 40 tūkst. kvitų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad antradienį Kvitų žaidime paaiškėjo pirmieji 10 laimingųjų, kurie laimėjo savaitinius prizus – po 200 eurų.
Laimingų kvitų savininkai apie laimėjimą buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis. Pasitikrinti laimingų kvitų numerius galima Kvitų žaidimo puslapio https://kvituzaidimas.vmi.lt skiltyje „Laimėtojai».
„Džiugu, kad gyventojai aktyviai dalyvauja Kvitų žaidime ir registruoja kvitus. Beveik 60 procentų visų užregistruotų kvitų sudaro kvitai, gauti atsiskaičius už paslaugas«,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad Žaidime galima registruoti fiskalinius kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes.
Gyventojai, laimėję prizus ir norėdami juos atsiimti, per 20 darbo dienų turi kreiptis į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių. Laimėtojai turės pateikti laimingojo kvito originalą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prizas per 14 darbo dienų bus pervestas laimėtojui.
„Sulaukiame klausimų, ar laimėjimai bus apmokestinti. Užtikrinu, kad gyventojas nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu laimėjus prizą. Gyventojų pajamų mokestis bus sumokėtas iš priziniam fondui skirtų pinigų, o laimėtojo sąskaitą pasieks visa laimėta – 200 ar 5000 eurų – suma»,- pasakoja R. Puncevičius.

Valstybinė darbo inspekcija primena aktualias teises ir pareigas darbe

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.

Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).
Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).
Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.
Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

FNTT praneša: statybų bendrovės vadovas sulauks teismo- prekes ir paslaugas pirko, bet pinigų nemokėjo

FNTT informuoja, kad daugiabučius renovavusi ir kelis prekybos centrus stačiusi bendrovė kreditoriams buvo skolinga apie 160 tūkst. eurų, tačiau įmonės vadovas atsiskaitydavo tik su keliais, jo pasirinktais tiekėjais. Taip nesąžiningai elgdamasis Mažeikių verslininkas pažeidė mokėjimo eiliškumą ir vengė atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl tuomet laikinai statybų bendrovei vadovavusio mažeikiškio, kuris kreditoriams negrąžindavo laiku lėšų, atsiskaitydavo tik su dalimi tiekėjų.
Laikinasis vadovas dalį statybų bendrovei priklausančių lėšų kaip avansą pervedė kitai savo įmonei ir dar dviem bendrovėms, kurios priklausė jo šeimos nariams, išsiaišk

dc2ino FNTT pareigūnai. Trys mažeikiškio šeimai priklausančios bendrovės gautas lėšas pervedė statybų bendrovės kreditoriams. Ekonominių sunkumų turinti statybų bendrovė buvo skolinga daugeliui kreditorių, tačiau pinigai buvo pervesti betoną gaminančiai įmonei, degalinei ir mobiliojo ryšio operatoriui.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tokį nusikaltimą – skolininko nesąžiningumą – asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

FNTT praneša: už „vokeliuose“ mokėtas algas – teistumas

FNTT informuoja, kad Panevėžyje teismo baudžiamuoju įsakymu verslininkas nubaustas už tai, kad dalį atlyginimo darbuotojams mokėjo „vokeliuose“. Nustatyta, kad tokiu neteisėtu būdu, nesumokant mokesčių valstybei, pinigai buvo mokami 12-kai statybos bendrovėje dirbančių žmonių.

Vilniuje gyvenantis, tačiau Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei vadovavęs 58 metų A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., būdamas UAB faktiniu vadovu, 2016 metais pats arba per kitus asmenis 12-kai bendrovės darbuotojų išmokėjo papildomą (neoficialų) užmokestį – 9 tūkst. 591 eurą. Ši suma nebuvo užfiksuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Be to, nuo šios sumos nebuvo sumokėti 6 tūkst. 963 eurai privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. Greiciūnas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Galimybė nerengti teismo proceso, tik surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą atsirado todėl, kad A. K. savo valia atlygino valstybei padarytą žalą.
Prokuroro prašymą teismas patenkino – A. K. pripažino kaltu ir skyrė jam 60 MGL (2 tūkst. 259 eurų) dydžio baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Brazdžionis sakė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi patys A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai.
Prokuroro K. Greiciūno teigimu, šis bei analogiški ikiteisminiai tyrimai, kai į dienos šviesą išvelkami „vokeliais“ atlyginimus mokantys verslininkai labai svarbūs, gina ne tik valstybės, bet ir pačių darbuotojų interesus – nuo sumokėtų valstybei mokesčių priklauso dirbančiųjų socialinės garantijos.

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR