Savaitės 2017.12.11 - 2017.12.17 apžvalga Nr. 51

Sukurta: 2017-12-18
Savaitės 2017.12.11 - 2017.12.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad baigiantis metams įmonės turi laiku sumokėti privalomus mokesčius, tačiau dėl nedarbo dienų kai kurių mokesčių sumokėjimo datos keičiasi.

Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio 25-oji – paskutinė diena, kada reikia sumokėti Pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Kadangi gruodžio 25-oji – nedarbo diena, vadinasi, PVM mokėjimo terminas nusikelia į kitą darbo dieną – gruodžio 27-ąją. Vadinasi, įmonė, deklaravusi ir sumokėjusi PVM gruodžio 27 dieną, bus savo pareigas atlikusi laiku.
Taip yra ir su mokesčiais, kuriuos reikia sumokėti paskutinę metų dieną, kuri šiemet yra nedarbo diena. Jų mokėjimo terminas nusikelia į sausio 2 dieną.
Sumokėjus mokesčius šventiniu laikotarpiu, įmokos bus užskaitytos ir sistemą pasieks kitą darbo dieną. Tad nei delspinigiai bus skaičiuojami, nei imamasi išieškojimo veiksmų.
VMI pažymi, kad gruodžio 27-29 dienomis visi aptarnavimo skyriai dirbs įprastu darbo laiku, ir bus teikiamos visos paslaugos bei vykdomos visos kasdienės VMI funkcijos. Taip pat ir tarpbankiniai pavedimai bei įmokų užskaitymai į VMI sąskaitas vyks įprastu grafiku.

SAVAITĖS ĮSTATYMAS

Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Vienas iš svarbesnių - įvedamos socialinio draudimo įmokų «grindys», t.y socialinio draudimo įmokos bus mokamos ne nuo mažesnes kaip minimali alga sumos. Pakeisto 10 straipsnio 7 dalyje išvardintos išlygos, kuriems darbuotojams tai gali būti netaikoma.

7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus.

Keli svarbesni pakeitimai:
PVM lengvata šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, tampa nuolatinė.
PVM lengvata viešbučiams, moteliams, kempingams, ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms tampa terminuota: 9 proc. PVM tarifas šioms paslaugoms bus taikomas iki 2023 metų sausio 1 d.
5 proc. PVM tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams bus taikomas nepriklausomai nuo išorinės pakuotės vertės.

Pakeistas Akcizų įstatymas

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Nuo 2018 sausio 1 dienos akcizais neapmokestinamos visos gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai. Iki šiol tokia akcizų lengvata buvo taikoma tik tada, kai dujas degalams naudojo vietinio susisiekimo autobusai.
Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas

Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. pakeitimą. Nuo 2018 balandžio 1 dienos Sodra skelbs daugiau duomenų apie įmonių, turinčių daugiau nei 20 apdraustujų, vidutinį darbo užmokestį.

„4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“

VMI informuoja: pakeistas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-815 (toliau – Pakeitimo įstatymas).

Pakeitimo įstatymu pakeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (toliau – NTMĮ) 6 straipsnio 4 dalis, pagal kurį nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas progresinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių paskirties nekilnojamajam turtui, už kurį mokestį turi mokėti gyventojai:
Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį (220 000 EUR), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
NTMĮ 7 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu, pagal kurį nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkto nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 286 000 eurų.
Tuo pačiu NTMĮ 6 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurį, aukščiau išvardintiems asmenims, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį (286 000 EUR), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Atsižvelgiant į tai, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte išbraukta nuostata, kad šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių), iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Vyriausybė apsvarstė Seimo narių pasiūlymus dėl 2018 metų biudžeto

Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybėje apsvarstyt2000i Seimo narių siūlymai dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto.

Ministrų kabinetas gavo apie pusę šimto naujų Seimo narių pasiūlymų, kuriais siūloma biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 140 mln. eurų.
Vyriausybė iš dalies pritarė parlamentarų grupės siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai. Tam skirta 40 tūkst. eurų. Taip pat pritarta siūlymui papildomus 50 tūkst. eurų skirti socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, teikti. Papildomus 100 tūkst. eurų nutarta skirti bibliotekų dokumentų fondų finansavimui (knygų įsigijimui).
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad prioritetai išlieka tie patys. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų. Tai viena iš trijų sričių, kartu su Sveikatos apsauga ir Krašto gynyba, kurioms finansavimas auga labiausiai“, – sako premjeras.
Anksčiau Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas padidino 55 mln. eurų, kure bus skirti medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms.

Finansų ministerija informuoja: priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas

Finansų ministerija informuoja, kad priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas - už jį balsavo 84 Seimo nariai.

Finansų ministras Vilius Šapoka pastebi, kad pagrindinis iššūkis, formuojant šalies biudžetą buvo derinti du nelengvai derinamus dalykus – svarbiausius visai šaliai tikslus ir išlaidas jiems bei fiskalinę drausmę.
Asignavimai, palyginti su 2017 m., kitąmet labiausiai augs socialinei apsaugai, gynybai, sveikatos apsaugai, savivaldybėms. Tai leis mažinti skurdą šalyje, padės užtikrinti oresnį senjorų gyvenimą. Biudžete taip pat numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
Biudžetų projektų visuma formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus 0,6 proc. BVP perteklius užtikrina vidutinio laikotarpio tikslo laikymąsi. Tai leis ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: priimtas 2018 metų Socialinio draudimo biudžetas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1218(2). Už tokį sprendimą balsavo 82, prieš buvo 10, susilaikė 18 Seimo narių.

Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento – arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų).
Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą prognozuojama, kad 2018 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 procento, arba 3,8 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 330,2 tūkst. žmonių. Apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12 mlrd. 323 mln. eurų, arba 5,9 procento didesnė nei laukiama šiais metais.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų – iki 130 eurų. Tam papildomai reikės 86,8 mln. eurų. Pensijų dydžio perskaičiavimui pagal naujas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas reikės 59,1 mln. eurų. Pensijų didinimui 6,9 procento pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 mln. eurų.
Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas naujas bazinės pensijos dydis – 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais arba 17,7 procento palyginus su 2017 m. gruodžio mėnesiu. 2018 m. vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro arba 14 procentų didesnė nei 2017 m., o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d., 2018 m. pensija padidės 30,15 eurų arba 10 procentų. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43 procentai.
Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 mln. eurų, t. y. bus 25,4 mln. eurų arba 9,3 procento didesnės nei 2017 metais išlaidos.
Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais bus skirta 308,8 mln. eurų, t. y. 20,4 mln. eurų arba 7,1 procento daugiau nei 2017 metais.
Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 mln. eurų arba 4,2 procento visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 mln. eurų arba 8,7 procento nei laukiama 2017 metais.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 mln. eurų arba 0,7 procento visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1 procento arba 2,7 mln. eurų didesnės nei laukiama 2017 metais.
Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 mln. eurų. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9 procentais arba 15,6 mln. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais už 2017 m. II ketvirtį

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba parengė aktualių teismų nutarčių apžvalgą nemokumo klausimais „Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais. 2017 m. II ketv.“, kurioje apžvelgiamos svarbiausios teismų nutartys įmonių bankroto, įmonių restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto klausimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika.

Apžvalgą galia rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: rengiant naują priemonę bus konsultuojamasi su visuomene

Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.

Planuojama finansinė priemonė „Ko-investicinis fondas MTEPI

1ce7, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ sudarys sąlygas mokslo ir studijų institucijoms steigti atžalines įmones (ang. k. „spin off“), taip įtraukiant pačias institucijas į jose vystomos MTEPI veiklos rezultatų komercinimą, ir paskatins novatoriškų idėjų ekonominę naudą, siekiant užtikrinti finansavimo šaltinių prieinamumą.

„Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų sritis yra vienas valstybės prioritetų. Ši priemonė suteiks galimybę gerinti investicinę aplinką šalies rizikos kapitalui bei skatinti investicijas į verslą ir darbo vietų kūrimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Šiai finansinei priemonei įgyvendinti numatoma skirti 5 mln. eurų iš Verslo finansavimo fondo, kuris buvo įsteigtas 2016 m. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), lėšų.

Sodra praneša: išsiųsta 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams

Sodra informuoja, kad 3 iš 4 savarankiškai dirbančių gyventojų pajamų neužteko sukaupti metų stažą pensijai.

Jei draudžiamosios pajamos nepadidės, 57 tūkst. gyventojų nesukaups būtinojo stažo. „Vyšninio voko“ tikslas – informuoti savarankiškai dirbančiuosius.
„Sodra“ gruodžio 14 dieną išsiuntė 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurių per 2016 metus sumokėtos socialinio draudimo įmokos buvo nepakankamos sukaupti pilnų metų stažą.
„Vyšninis vokas“ bus patalpintas „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui. Pranešimus apie paskyroje pateiktą informaciją savarankiškai dirbantieji gaus ir elektroniniu paštu. Popieriniai laiškai siunčiami nebus.
„Savarankiškai dirbantys gyventojai draudžiami sveikatos draudimu, kaupia pensiją. Visi, išskyrus dirbančius su verslo liudijimu, gali gauti ligos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokas, eiti apmokamų vaikų priežiūros atostogų. Kaip ir samdomiems darbuotojams, teisė į šias išmokas ir jų dydis priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Šiandien matome, kad pernai trijų ketvirtadalių savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo nepakankamos įgyti vienerių metų stažą. Jeigu jų pajamos nepadidės, dalis gyventojų rizikuoja gauti labai mažą pensiją“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pavyzdžiui, daugiau nei 3 000 “vyšninių vokų“ gavėjų, kurie savarankiškai verčiasi kirpyklų ir grožio salonų veikla, vidutinės metinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 165 eurai per metus. Remontuojančiųjų variklines transporto priemones, kurių yra apie 2 000, vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 398 eurai per metus.
Metų stažas sukaupiamas, jeigu per 2016 metus buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo nemažesnių pajamų nei 4 380 eurai.
„Savarankiškai dirbantieji įmokas moka ir kitas prievoles vykdo savarankiškai. „Vyšninio voko“ iniciatyvos tikslas – informuoti šiuos žmones, kad jie žinotų, kokią reikšmę jų įmokos turi socialinėms garantijoms ir pensijai, o žinodami galėtų priimti tinkamus sprendimus“, – sako M. Sinkevičius.
„Vyšniniame voke“ pateikiama asmeninė informacija apie tai, kiek mėnesių stažo sukaupė gyventojas per 2016 metus, kokios buvo jo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat koks yra bendras jau sukauptas stažas pensijai. Jeigu 9 tūkstančių dirbančiųjų pajamos nepadidės, jie rizikuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos gali negauti išvis. 57 tūkstančiai, gyventojų rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo pensijai ir dėl to jų pensija gali būti reikšmingai mažesnė negu vidutinė senatvės pensija.
„Vyšninio voko“ iniciatyva skirta samdomiems darbuotojams buvo sėkminga, po šios iniciatyvos dalies jų pajamos ženkliai padidėjo, viešai atkreiptas dėmesys į šią problemą, o darbuotojai įgavo argumentų derėtis su darbdaviu.
Jau tuomet atkreipėme dėmesį į savarankiškai dirbančiuosius, kurių pajamos taip pat neužtikrina socialinių garantijų. Tarp mūsų paminėtų veiklų buvo ir teisinių profesijų atstovai, iš kurių trečdalio pajamos buvo nepakankamos sukaupti metų stažui.
Šiandien galime pasakyti, kad mūsų nuogąstavimai konkrečiai antstolių ir notarų atžvilgiu nepasitvirtino. Šių profesijų atstovų pajamos ir socialinio draudimo įmokos iš tiesų nekelia abejonių dėl stažo ir socialinių garantijų“, – sako M. Sinkevičius.

FNTT praneša: darbą pradeda du nauji FNTT direktoriaus pavaduotojai

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu nuo 2017 m. gruodžio 12 dienos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojais paskirti Raimondas Kajėnas ir Mindaugas Petrauskas. Iki šiol R. Kajėnas dirbo FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininku, o M. Petrauskas vadovavo Ukmergės rajono policijos komisariatui.

R. Kajėnas FNTT bus atsakingas už ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą penkiuose tarnybos padaliniuose regionuose. M. Petrauskas – už specializuotų padalinių, tokių kaip Pinigų plovimo prevencijos, Specialiųjų užduočių, Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybų, veiklos koordinavimą.
Pristatydamas paskirtuosius pavaduotojus FNTT direktorius sakė, kad baigta formuoti naujoji vadovybė. „Abu paskirtieji pavaduotojai – profesionalai, turintys ilgametę patirtį, savo karjeras pradėję nuo žemiausio karjeros laiptelio, jų darbas FNTT tik sustiprins“, – sakė A. Mikulskis.
Raimondas Kajėnas gimė 1972 m. liepos 8 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis. R. Kajėnas 1994 metais baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, o Vilniaus universitete 2010 m. jam suteiktas teisės magistro laipsnis. Vidaus tarnyboje R. Kajėnas tarnauja nuo 1994 m. FNTT dirba nuo 2008 metų.
Mindaugas Petrauskas gimė 1973 m. gegužės 21 d. 1994 m. baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, 1998 m. minėtame universitete įgijo teisės magistro laipsnį. Vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1994 metų, daug kartų skatintas už gerus darbo rezultatus, ne kartą kėlęs kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvavęs Jungtinių Tautų Organizacijos misijose, dirbęs Lietuvos policijos atašė Europole ir Nyderlandų Karalystėje. M. Petrauskas pastaruosius kelerius metus vadovavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui.
Aama 20180905

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR