Savaitės 2018.01.30 - 2018.02.04 apžvalga Nr. 05

Sukurta: 2018-02-06
Savaitės 2018.01.30 - 2018.02.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Intrastato statistinių ataskaitų formų pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklės

Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 01 d. įsakymu Nr. DĮ-32/1B-85 pakeistos Intrastato statistinių ataskaitų formų pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. DĮ-251/1B-779.

Pakeista sąvoka «Ataskaitinis mėnuo».
Ataskaitinis mėnuo– kalendorinis mėnuo, kurį išvežtoms arba įvežtoms prekėms atsiranda apmokestinamasis momentas, arba mėnuo, per kurį buvo išvežtos arba įvežtos apmokestinimo tikslams nedeklaruojamos prekės.
Pakeistas 14 punktas ir jis išdėstytas taip:
„14. Rašytinėje ataskaitoje pateiktų prekių eilučių turi būti ne daugiau nei 21. Jei prekių eilučių yra daugiau nei 21, ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu (internetu) arba elektroniniu paštu pateikiant INSTAT/XML dokumento bylą.“

Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 77 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Pakeitimai susiję su Mažųjų bendrijų narių komandiruočių sąnaudų pripažinimu. Sąnaudomis pripažįstami ir dienpinigiai, tačiau pelno mokesčio tikslais - tik nepadidinti

Pakeistas 2 punktas:
„2. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su vieneto darbuotojo, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario komandiruote į užsienį susijusios išlaidos, išskyrus 61, 62 ir 63 punktuose nustatytais atvejais:“
Pakeistas 3 punktas ir jis išdėstytas taip:
„3. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš šios užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas), taikant Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), nustatytus dienpinigių dydžius (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena).“
Pakeistas 5 punktas ir jis išdėstytas taip:
„5. Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams dienpinigiai mokami vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu. Vieneto darbuotojui, komandiruojamam atlikti darbo funkcijų, susijusių su laivo eksploatavimu arba priežiūra, į plaukiojančius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje laivus, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytus dienpinigių dydžius, atsižvelgiant į laivo plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą (pagal Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių priedą).“
Pakeistas 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
„8. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su vieneto darbuotojo, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario komandiruote Lietuvos Respublikos teritorijoje susijusios išlaidos, išskyrus 111, 112 ir 113 punktuose nustatytus atvejus:“.

Patvirtintas tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas

Aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintas tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas.

Įsakymu nustatytas:
2.1. iki 2018 m. birželio 30 d. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) pereinamąjį laikotarpį;
2.2. pereinamojo laikotarpio metu subjektai (išskyrus nurodytus šio įsakymo 2.5 papunktyje), pagal teisės aktų reikalavimus nuo 2018 m. sausio 1 d. privalantys naudotis GPAIS, turi teisę pasirinkti vykdyti apskaitą naudojantis GPAIS arba naudojant verslo valdymo informacines sistemas, arba vykdyti apskaitą kitu būdu, pvz., pildant laisvos formos popierinį apskaitos žurnalą. Vykdant apskaitą naudojant verslo valdymo informacines sistemas ar kitu būdu, vedami duomenys turi būti analogiški duomenims ir informacijai, kurie turi būti vedami į GPAIS;
2.3. jei pasirenkamas apskaitos vykdymo per GPAIS būdas, šio apskaitos vykdymo būdo negalima keisti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jei pasirenkamas kitas 2.2. papunktyje nurodytas apskaitos vykdymo būdas, apskaita šiuo būdu vykdoma iki pereinamojo laikotarpio pabaigos arba iki to momento, kol bus pasirinktas apskaitos vykdymo per GPAIS būdas;
2.4. nepriklausomai nuo 2.2. papunktyje nustatyta tvarka pasirinkto veiklos vykdymo būdo, metinės 2018 metų ataskaitos ir 2018 metų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą turės būti pateikiami naudojantis GPAIS;
2.5. pereinamojo laikotarpio metu atliekų darytojai ir tvarkytojai apskaitą gali vykdyti naudojant verslo valdymo informacines sistemas, arba vykdyti apskaitą kitu būdu, pvz., pildant laisvos formos popierinį apskaitos žurnalą, tačiau visus apskaitos duomenis į GPAIS pirmą kartą privaloma suvesti ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 28 d. Toliau duomenys į GPAIS teikiami ne vėliau kaip iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos. Duomenys į GPAIS gali būti vedami juos susumuojant (pvz., GPAIS atliekų tvarkytojo apskaitos žurnale skiltyje „atliekos gautos netiesiogiai“ – visus asmenis mėnesio bėgyje perdavusius atliekas galima nurodyti kaip vieną asmenį, pvz., vardenis pavardenis ir susumuoti vienu įrašu per mėnesį gautą atliekų kiekį). Suvestų duomenų pagrindu, pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo ketvirčio pabaigos turi būti suformuota kalendorinio ketvirčio apskaitos suvestinė. Ši nuostata netaikoma atliekų tvarkytojams, vykdantiems supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą;".

Pakeistos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-49 pakeistos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau�2000�– Fondo valdyba) direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32

Pakeistas 18-as punktas:
18. Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 priedas arba 2 priedas) ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.

Pakeisti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VA-7 pakeisti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. VA-30.

Nuostatai suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos bei su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.

VMI informuoja: dėl nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo tvarkos nuo 2018-01-01

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie priimto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų taikymą apmokestinant nekilnojamojo turto nuomos pajamas, kurias išmoka individualią veiklą vykdantys gyventojai kitiems gyventojams už nekilnojamojo turto nuomą (išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis).

Nuomos už nekilnojamąjį turtą pajamų, gautų iš kitų gyventojų (nevykdančių individualios veiklos), apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 nesikeitė, t.y.:
- pajamų mokestį sumoka pats gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją arba,
- jeigu nuomojamos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojas gali, sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigyti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai.
Nauja pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka nuo 2018-01-01 taikoma tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo individualios veiklos vykdymo tikslais. Tokiu atveju išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir šios veiklos vykdymui naudojantis nekilnojamąjį turtą gyventojas. Jeigu tas pats gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo.
Vadinasi nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualią veiklą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios sektoriaus deficitas pernai – 156,3 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. dvylikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas buvo 156,3 mln. eurų arba 0,4 proc. prognozuojamo 2017 metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pernai centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 11 700 mln. eurų, išlaidos – 11 088 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per 2017 metus sudarė 768,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per praėjusius metus gauta iš mokesčių (48,8 proc.) ir socialinių įmokų (44,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
Praėjusių metų centrinės valdžios balansas buvo geresnis 142,3 mln. eurų nei 2016 metų tą patį laikotarpį. Tokį balanso gerėjimą iš esmės lėmė socialinės apsaugos fondų balansų gerėjimas.

Finansų ministerija informuoja: Paryžiuje - Fintech plėtra ir perspektyvos pasaulyje

Sausio 30 dieną finansų ministras V. Šapoka dalyvavo finansinių technologijų (Fintech) plėtrai skirtoje konferencijoje „Paris Fintech Forum“. Joje drauge su pasaulio finansų lyderiais diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinis finansų sektorius, tendencijas bei naujausias finansines paslaugas ir produktus.

V. Šapoka susitiko su Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo finansų ministrais bei kartu dalyvavo Fintech plėtrai skirtoje panelinėje diskusijoje.
„Daug nuveikėme kurdami patrauklią aplinką Fintech įmonėms savo šalyje. Mūsų pastangos jau duoda konkrečius rezultatus — steigiamos įmonės, kuriamos naujos darbo vietos ir finansinės paslaugos bei produktai“, — kalbėjo V. Šapoka.
Ministras Paryžiuje taip pat turėjo atskirus dvišalius susitikimus su pasaulinių finansinių technologijų kompanijų iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Jungtinės Karalystės įmonių vadovais, pristatė Lietuvos verslo aplinkos privalumus bei pakvietė kurtis Lietuvoje.
Lietuvoje sparčiai plečiasi Fintech ekosistema – pastaraisiais metais buvo įsteigti finansinių paslaugų ir inovacijų centrai, asociacijos bei klubai, tokie kaip 600 narių vienijantis „Vilnius Blockchain Club“. Lietuvos banke kuriama nauja bandomoji finansinių inovacijų aplinka, kuri kompanijoms leis tobulinti inovatyvius finansinius produktus bei verslo sprendimus. Finansinių technologijų plėtra yra vienas Vyriausybės programos prioritetų. Nuolat tobulinama teisinė aplinka, sukurtos veiksmingos paskatos įmonių plėtrai.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) atsirado dinamiškos FinTech bendruomenės, kurios yra skatinamos ir palaikomos kaip būsimo ES konkurencinio pranašumo finansinių paslaugų sektoriuje šaltinis.
Europos Komisija (EK) rengia visapusišką FinTech veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas. Planas padės dar efektyviau siekti konkurencingos, labiau integruotos, stabilesnės ir tvaresnės Europos finansų sistemos.

Neformalioje ES Konkurencingumo taryboje – diskusijos dėl Europos pramonės politikos ateities

Šių metų sausio 31–vasario 1 dienomis Sofijoje (Bulgarija) ūkio ministras Virginijus Sinkevičius dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos ministrų susitikime, kurio metu buvo diskutuojama apie Europos pramonės politikos ateitį. Susitikime ministrai aptarė Europos pramonės skaitmeninimą, darbuotojų skaitmeninių kompetencijų ugdymą, daug energijos sunaudojančių pramonės įmonių perspektyvas.

Pramonė atlieka esminį vaidmenį didinant konkurencingumą, o jos transformacijai ypač svarbu įgyvendinti naujos Europos Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyvas, skirtas skaitmeninei ekonomikai kurti, naujų technolo

1456gijų ir naujų verslo modelių plėtrai skatinti. Finansinių technologijų sektoriaus augimas yra puikus pavyzdys, kad tinkamas valstybės reguliavimas sukuria prielaidas Lietuvos lyderystei. Šiuo keliu reikia eiti siekiant pramonės skaitmeninimo ir tolesnio Europos ir Lietuvos pramonės konkurencingumo pasaulio rinkose“, – sako ūkio ministras V. Sinkevičius.

2017 metų rugsėjį Europos Komisija pateikė komunikatą dėl atnaujintos ES pramonės politikos strategijos, kurios tikslas – nubrėžti tolesnes pramonės transformacijos gaires ir siekti ES pramonės įmonių pirmavimo pasaulyje inovacijų diegimo ir pramonės skaitmeninimo srityse.
Sofijoje vyksiančiame neformaliame ES Konkurencingumo tarybos ministrų susitikime diskusijos vyks plenarinėje sesijoje, taip pat teminėse sesijose, kurių metu bus aptariamos svarbiausios pramonės vystymosi tendencijos.
Tarybos išvakarėse vyksiančioje konferencijoje „Inovacijos konkurencingumui. Tradicinė pramonė – augimo varomoji jėga“ bus pristatomas aukštųjų technologijų taikymas ir tradicinių pramonės šakų naujų produktų kūrimas, dalijamasi Bulgarijos įmonių gerąja praktika.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: darbo ir mokesčių inspekcijoms – papildoma asmens atpažinimo priemonė

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti galimybę institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę, iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą asmens identifikavimo priemonę.

Tikimasi, kad šis pakeitimas padės nustatyti daugiau neteisėtai dirbančių asmenų bei sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
Per 2017 m. nelegalaus darbo kontrolę bei prevenciją vykdančios institucijos iš viso nustatė 1502 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis, iš jų 881 asmuo, kuris vykdė neregistruotą individualią veiklą. Taip pat surašyti 1197 administracinių nusižengimų protokolai, iš jų už nelegalų darbą – 292.
Šiuo metu pagal Gyventojų registro įstatymą asmens veido atvaizdas gali būti teikiamas teisėtvarkos, žvalgybos, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus išduodančioms institucijoms, finansų ir sveikatos priežiūros įstaigoms, notarams ir antstoliams. Tik policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, o Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai tokia galimybė nesuteikta.
Jei Gyventojų registro įstatymo pataisoms pritars Seimas, nauja tvarka įsigalios nuo 2018 m. birželio 1 d.

Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjų dėmesiui

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena,, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato:
- informacijos pateikimo terminą (informacija teikiama už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos);
- informacijos pateikimo formas (atskirai juridiniams asmenims ir atskirai fiziniams asmenims).
Informacija VDI teikiama darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams patogiu būdu: paštu (Valstybinei darbo inspekcijai, Algirdo g. 19, 03607 Vilnius) arba elektroniniu paštu (dsspaslaugos@vdi.lt, jeigu pasirašoma elektroniniu parašu). Užpildytas ir vadovo pasirašytas nuskaitytas informacijos teikimo formas EXCEL arba WORD dokumentų formatais galima atsiųsti elektroniniu paštu info@vdi.lt.
Išsamesnė informacija – VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Violeta Skersienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas violeta.skersiene@vdi.lt .

Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas vasarį

Sodra skelbia vasario mėn. išmokų kalendorių.
Aama 20180905

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR