Savaitės 2018.02.05 - 2018.02.11 apžvalga Nr. 06

Sukurta: 2018-02-13
Savaitės 2018.02.05 - 2018.02.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Ne, kokia ten atsakomybė, negirdėjau. Ministras ( socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis) sako, kad dėl visko kaltas «didžiulis KIEKIS vaikų». O koks KIEKIS tų vaikų yra bent į statistikos duomenis nebandėt pažiūrėt prieš versdami viską aukštyn kojom? Gal būtumėt galėję bent įsivaizduot, jeigu ne įvertint, koks krūvis teks savivaldybėms? Ir kodėl tas krūvis apskritai turėjo kažkam tekti, jeigu 30 EUR už vaiką priklauso BE JOKIŲ PAPILDOMŲ SĄLYGŲ?

Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS KVIETIMAS

Vasario 23 d. 10 val. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai ves nemokamą seminarą „Dėl Darbo tarybų veiklos ir kitų Darbo kodekso nuostatų taikymo“. Seminaras vyks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A. Vivulskio g. 13, II korpusas, 201 salė). Būtina išankstinė registracija – vietų skaičius ribotas.
Kviečiame registruotis el. paštu info@vdi.lt.

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS

„Sodra“ sulaukė gyventojų pranešimų dėl elektroninių laiškų, kuriuos jie gavo nuo siuntėjo SODRA sodrapranesimas@gmail.com.
Atsakingai pareiškiame, kad „Sodra“ nėra šių laiškų autorius bei su jų turiniu neturi nieko bendra ir niekam neteikė kontaktinės informacijos, todėl raginame šių laiškų neatidaryti. Savo ruožtu apie šį atvejį informuosime atsakingas priežiūros institucijas.
Atkreipiame dėmesį, kad „Sodra“ su gyventojais bendrauja ir elektroniniais laiškais, tačiau „Sodra“ komunikacijai su gyventojais naudoja tik adresus su @sodra.lt domenu. Elektroniniai laiškai dažniausiai siunčiami iš dėžutės info@sodra.lt arba konkretaus specialisto vardas.pavarde @ sodra.lt.
Jei turite klausimų, kviečiame pasilankyti mūsų interneto svetainėje www.sodra.lt, kreiptis „Sodros“ informacijos telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883, elektroniniu paštu info@sodra.lt, taip pat galite atvykti į bet kurį „Sodros“

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2018 metų gyventojams išmokėtoms apmokestintoms išmokoms deklaruoti naudojama nauja mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija - GPM313 forma. Vietoje anksčiau teiktos deklaracijos FR0572 formos šiemet reikia teikti GPM313 deklaraciją (toliau – Deklaracija).

2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių kiekvieno mėnesio Deklaracija mokesčių administratoriui turi būti pateikiama iki kito mėnesio 15 dienos. Už 2018 metų sausio mėnesį išmokas išmokėję asmenys Deklaraciją privalės pateikti iki 2018 metų vasario 15 dienos.
Naujoje Deklaracijoje, kaip ir ankstesnėje, reikės nurodyti duomenis apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas, taip pat su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį.
VMI pažymi, kad papildomai naujoje Deklaracijoje turės būti deklaruojamos ir B klasės išmokos, nuo kurių išmokas išmokėję asmenys išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas neturėjo prievolės išskaičiuoti ir/arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio.
„Deklaraciją mokesčių administratoriui privalės pateikti nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių atitinkamą mėnesį visi išmokas išmokėję asmenys: pinigais ir natūra išmokėję A klasės apmokestinamąsias išmokas ir B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį«,- pasakoja Stasė Aliukonytė-Šnirienė, VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, akcentuodama, kad GPM313 deklaracija teikiama tik elektroniniu būdu ir gyventojų pajamų mokesčio suma deklaruojama su centais, jos neapvalinat.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 128 pakeistas Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 699 .

Gera žinia mažoms įmonėms - padidinta riba, kam reikės teikti SAF.T rinkmeną..
Pakeistas 4.3 papunktis ir jis išdėstytas taip:
„4.3. 2017 finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršija 300 tūkst. eurų (buvo 45 tūkst. EUR) , – 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.“
Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Aprašo 3.1 papunktyje nurodytiems subjektams 2020 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje turi būti pasirengę teikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių užpraėjusių finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, išskyrus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus juridinius asmenis, valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Europos ekonominių interesų grupes.“
Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
„7. Atsiradus pareigai, nustatytai Aprašo 4 ir 5 punktuose, šiuose punktuose nurodytiems ūkio subjektams išlieka pareiga buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje būti pasirengus teikti, jei finansiniais metais, už kuriuos reikalaujama teikti rinkmeną, jų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300 tūkst. eurų.“

Pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr.VA-13 pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.

Pakeista FR0471 forma, tačiau taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.03.01. T.y pateikus duomenis laiku, naudojama sena forma, nuo 2018.03.01 tikslinant ir teikiant duomenis pavėluotai, teikiama nauja forma.

Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. VA-11 akeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.

Pakeista FR0573 forma, tačiau taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.03.

200001. T.y pateikus duomenis laiku, naudojama sena forma, nuo 2018.03.01 tikslinant ir teikiant duomenis pavėluotai, teikiama nauja forma.
VMI informuoja: dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus informacijos teikimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. VA-8 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-105 „Dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« (toliau ― įsakymas).

Įsakymas parengtas, atsižvelgiant į tai, jog emitentai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo tarpininkai, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, investicinės bendrovės, kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, tarpininkai, mokėjimo įstaigos tarpininkai, reguliuojamos rinkos operatoriai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, valiutos keityklos operatoriai, vartojimo kredito tarpininkai, neturintys Įsakymu patvirtintų Taisyklių nurodomų praneštinų duomenų, mokesčių administratoriaus iniciatyva bus atleidžiami nuo duomenų mokesčių administratoriui pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostata. Taip pat Įsakymu atlikti korekcinio pobūdžio pakeitimai.

VMI informuoja: pakeistos konsultacijų ir informacijos teikimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. gruodžio 29 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo» pakeitimo«, kuriuo pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo» (toliau — Taisyklės).

Taisyklės papildytos sudėtingo paklausimo sąvoka, numatančia, kad tai yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautas rašytinis paklausimas, kuriam nėra parengtas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), nėra parengtas ir viešai paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje paaiškinimas / komentaras, skirtingai suformuota ar nesuformuota mokestinė praktika, kai reikalinga atlikti papildomą tyrimą, priimti sprendimą, atlikti detalesnę analizę, papildomai surinkti duomenis. Atitinkamai atnaujintos kitos teisės akte vartojamos sąvokos. Taip pat teisės akto pakeitimu patikslinta, kad, jeigu yra gautas minėtas sudėtingas paklausimas ir dėl objektyvių priežasčių (dėl suformuotos skirtingos ar visai nesuformuotos mokestinės praktikos, neparengto apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro), informacijos, konsultacijos iš kitų institucijų reikalingumo ir panašiai) negalima laiku parengti rašytinės konsultacijos per ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų. Kartu papildyta, kad, kai rašytinės konsultacijos negalima parengti dėl paklausimų, kurie susiję su informacijos iš užsienio valstybės institucijos ar iš Lietuvos valstybės ir / ar savivaldybių institucijų (toliau — Institucija) gavimu, per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos, tokios konsultacijos terminas gali būti pratęstas iki tol, kol nebus gautas atsakymas iš Institucijos. Taisyklėse papildyta, kad apie tai, jog dėl paklausime nurodytos informacijos yra kreiptasi į Institucijas, per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos paklausėjas informuojamas atskiru raštu ir pateikiama konsultacija su VMI prie FM nuomone (jeigu ją įmanoma pateikti, negavus atsakymo iš Institucijos), nurodant, kad pateikta VMI prie FM nuomonė yra negalutinė

VMI komentuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimo ir kitoms įmokoms deklaravimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2017 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2017 metais mokėjo:
1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).
2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),
3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno

aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per moke

2000stinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
SVARBU: Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų pajamas, taikoma naujovė — gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2017 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.
Gyventojo metinės pajamos deklaruojamos, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą (03 versija, toliau – Deklaracija), patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
Šioje Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2017 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis. Patirtas išlaidas gyventojas turi nurodyti Deklaracijos GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: valstybės skola sumažės 3,1 proc. – Lietuva išpirko euroobligacijų emisiją

Finansų ministerija išpirko 1.329,756 mln. eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1 proc. numatomo 2018 m. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ši emisija išpirkta naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Išpirkta 2007 metų spalio 29 d. išleista 600 mln. eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 mln. eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 mlrd. eurų ir už ją buvo mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 mln. eurų papildė 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 mln., Lietuva moka 2,1 proc. metinių palūkanų.
Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti išlaidas palūkanoms mokėti, o tuos pinigus panaudosime prioritetinių sričių finansavimui.
Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 mlrd. eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 m. pabaigoje sudarys apie 36,5 proc. BVP.

Europos Komisijos žiemos prognozės: mažės infliacija ir augs investicijų įtaka

Finansų ministerija informuoja, kad baigėsi 2017 m. stebėtas infliacijos didėjimas, todėl kainos artimiausiais metais augs nuosaikiau: 2,9 proc. 2018 m. ir 2,5 proc. 2019 m. Taip teigiama 2018.02.07 paskelbtose Europos Komisijos (toliau – EK) žiemos makroekonominėse prognozėse Lietuvai. Pagrindiniais kainų lygį lemiantys veiksniais 2018-2019 m. anot, EK bus pasaulinės energinių produktų kainos ir darbo užmokesčio raida.

„Kaip ir tikėjomės, Europos Komisijos prognozės iš esmės atitinka Finansų ministerijos 2017 m. rudens prognozėse pateiktas įžvalgas. Pasibaigus nepalankioms tendencijoms pasaulinėse žaliavos rinkose ir vienkartiniam mokestinių priemonių, padidinusių kainas poveikiui, priežasčių sparčiam jų kilimui Lietuvoje nebeliks. Žinoma ir toliau tęsis natūralūs derinimosi prie ES vidurkių procesai, tačiau jie bus valdomi fiskalinės politikos priemonėmis – pertekliniu biudžetu ir nuo 2018 m. įsigaliojusiomis mokestinėmis paskatomis investuoti“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
EK manymu dėl sustiprėjusio poreikio investuoti į pažangius technologinius sprendimus bei paspartėjusio ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo artimiausiu metu investicinis procesas Lietuvoje bus aktyvesnis, nei pernai, o investicijų įtaka ekonomikos augimui 2018-2019 m. bus didesnė. Namų ūkių vartojimas ir eksporto plėtra taip pat išliks ekonomikos augimą lemiančiais veiksniai, tačiau jų įtaka, palyginti su 2017 m., susilpnės. Komisijos prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., o 2019 m. – 2,6 proc.
Komisijos žiemos prognozės palankesnės nei 2017 m. rudenį — ES ir euro zonos plėtra sudarys sąlygas stabiliai Lietuvos ekonomikos plėtrai 2018-2019 m.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba paskelbė Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalgą

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».

Apžvalgą galima rasti čia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiūgauja: per 2017 metus atlikta nemažai svarbių darbų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – ministerijų , kurios per 2017 metus įvykdė daugiausiai užsibrėžtų Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų, trejetuke. Taip pat svariai prisidėta ir prie daugelio kitų ministerijų nuveiktų darbų.

Šios programos plano įgyvendinimo ataskaita aptarta pirmadienį Vyriausybės pasitarime.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 2017 metus parengė svarbių teisės aktų iš įvairių sričių, dauguma jau įsigaliojo, kiti pateikti Seimui.
Buvo parengta teisinė bazė nuo 2018 metų skirti išmoką vaikui („vaiko pinigus“) visiems vaikams, o nepasiturinčios ir gausios šeimos gaus didesnes nei iki šiol išmokas. Išmokai vaikui mokėti iš valstybės biudžeto skirta apie 232 mln. eurų. Šiuo metu jau pateikta per 173 tūkst. prašymų. Kokiam vaikų skaičiui bus skirti ,,vaiko pinigai“, paaiškės pasibaigus I metų ketvirčiui. Išmoką vaikui numatoma nuosekliai didinti.
Taip pat įsigaliojo pokyčiai ir piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams srityje. Nuo šiol vaikus auginančios šeimos gaus didesnę socialinę pašalpą bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų

1e44kompensacijas, nes nuo 102 iki 122 eurų padidėjo ne tik valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, bet ir, skiriant paramą, išmoka vaikui („vaiko pinigai“) nebus įskaitoma į šeimos gaunamas pajamas. Be to, siekiant skatinti dirbančių ir piniginę socialinę paramą gaunančių žmonių motyvaciją dirbti, kad padidėjus atlyginimui, neįvyktų staigus gaunamos socialinės paramos sumažėjimas, skiriant minėtą paramą, į šeimos (asmens) pajamas nebus įskaitoma dalis darbo užmokesčio (atsižvelgiant į šeimos struktūrą, nuo 15 iki 35 proc.).

Darbo srityje viena svarbiausių 2017 metų užduočių – atlikta Lietuvos ir ES valstybių darbo užmokesčio (taip pat ir MMA) bei darbo užmokesčiui įtaką turinčių veiksnių analizė, kurios pagrindu minimalusis valandinis atlygis padidintas 2,45 euro, o minimalioji mėnesinė alga nuo 380 eurų iki 400 eurų. MMA padidinimas palietė apie 264 tūkst. darbuotojų. MMA sudaro 47,6 procento nuo 2017 metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Paskutinį kartą MMA buvo didintas nuo 2016 m. liepos 1 d. Be to, Darbo kodeksu nuo liepos įteisintos įvairios lankstaus darbo formos, kurios sudaro daugiau galimybių sudaryti tinkamiausią darbo sutartį atsižvelgiant į darbo vietą, sezoniškumą, pobūdį.
Prie skurdo mažinimo prisidėjo valstybės remiamų pajamų sumos padidinimas nuo 102 iki 122 eurų. Paskutinį kartą šis dydis buvo keltas 2009 metais. Tai leido daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių pretenduoti į paramą. Socialinė pašalpa padidės apie 80 tūkst. žmonių, o naujai teisę į ją įgys apie 40 tūkst. žmonių. Teisę gauti kompensacijas už būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas papildomai įgys apie 43 tūkst. šalies gyventojų. Teisę gauti nemokamą maitinimą įgis mokiniai iš nepasiturinčių šeimų, kuriose pajamos vienam nariui mažesnės negu 183 eurai (dabar 153 eurai), ir nemokamą maitinimą galės gauti apie 77 tūkst. mokinių (dabar gauna 58,2 tūkst.).
Šis dydis, taip pat bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė nuo 2019 metų bus susieta su minimalių vartojimo poreikių krepšeliu, kuris atsižvelgiant į infliaciją bus perskaičiuojamas kiekvienais metais. Nuo šių metų jau padidintas šalpos pensijų bazės dydis nuo 112 iki 130 eurų. Tai palietė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Socialinio draudimo srityje žengtas svarbus žingsnis, norint sukaupti lėšų rezervą. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatams. Rezervinis fondas padidins „Sodros“ biudžeto stabilumą, kaupiant piniginius išteklius, reikalingus įvairių rūšių socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai „Sodros“ biudžete joms trūksta lėšų. Tvirtinant 2018 m. „Sodros“ biudžetą suplanuota į „Sodros“ rezervą pervesti apie 200 mln. eurų. Taip pat padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, jas gali gauti daugiau žmonių, taip padedant išvengti skurdo spąstų netekus darbo. 2017 metais nedarbo išmokoms skirta 10 mln. Eur daugiau nei 2016 metais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriems Vyriausybė pritarė ir perdavė įstatymų leidėjui – Seimui. Šis įstatymas apibrėš darbo su jaunimu sistemą, jos vykdymo principus ir formas, padės tobulinti institucijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklą ir funkcijas. Nuo 2018 m. bus pradėtas finansuoti gatvės ir mobilus darbas su jaunimu, leisiantis pasiekti atskirtyje gyvenančius jaunuolius bei plėtoti darbą su jaunimu gatvėje arba suteikti jam paslaugas ar reikalingas konsultacijas jas privedant prie jo, bet nelaukiant kol jis pats kreipsis į atitinkamas įstaigas. 2018 m. taip pat didinamas finansavimas atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių plėtrai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų jaunimo laisvalaikio ir užimtumo galimybių.

FNTT tyrimas: teismui perduota byla, kurioje keturi vilniečiai Telšių kelius greideriavo tik paramos paraiškoje

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl įtartinų viešųjų pirkimų žemės ūkio technikai įsigyti. Apgaule buvo gauta beveik 70 tūkst. eurų siekianti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto parama. Kaltinimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu pareikšti keturiems vilniečiams, vadovavusiems kelioms bendrovėms.

Išaiškinta, kad 2014 metų sausio mėn. vienas iš įtariamųjų įsigijo Telšiuose registruotą bendrovę, kuri buvo pateikusi paraišką Europos Sąjungos paramos lėšomis įsigyti žemės ūkio techniką. Oficialiai bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku tapo E. G., o realiai bendrovei vadovavo už jos akcijos pinigus sumokėjęs M. V.
Naujieji bendrovės vadovai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pradėjo vykdyti paraiškos procedūrą. Pagal ją paskelbė viešąjį konkursą įsigyti naujus traktorių ir greiderį. Bendrovė naują žemės ūkio techniką įsigijo už daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Telšių bendrovės faktiniai vadovai, siekdami gauti didesnę išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir dirbtinai padidindami įsigyjamos žemės ūkio technikos kainą, pasinaudojo keliomis bendrovėmis kaip tarpininkėmis. Išaiškinta, kad Joniškyje veikusi bendrovė (pastaroji 2017 m. buvo nubausta už kartelinį susitarimą vykdant kitus viešuosius pirkimus) už 117 tūkst. eurų įsigijo naują greiderį ir traktorių.
Tą pačią dieną pagal išankstinį susitarimą šią techniką už 249 tūkst. eurų pardavė Vilniuje veikiančiai bendrovei, kuri ją dar kartą tądien pardavė už daugiau kaip 250 tūkst. eurų europinį projektą įgyvendinančiai Telšių bendrovei.
Manipuliuojant viešaisiais pirkimais, įsigyto greiderio ir traktoriaus kaina dirbtinai buvo padidinta beveik 2 kartus ir taip tyčia buvo nuslėpta tikroji žemės ūkio technikos kaina. Dokumentai buvo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir nepagrįstai gauta beveik 70 tūkst. eurų paramos.
Tyrimo metu Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Telšiuose registruotos bendrovės direktorius ir realus vadovas suklastojo PVM sąskaitas faktūras, pažymas, darbų atlikimo aktus, kuriuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie kelių greideriavimo darbus, techninės aikštelės įrengimą, kelio lyginimo ir kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Nustatyta, kad naujas greideris su traktoriumi buvo naudojamas ne Ukmergėje įvairiems darbams atlikti, o naujomis transporto priemonėmis buvo ariami laukai Vilniaus rajone.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Baudžiamoji byla dėl keturių vilniečių sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Aama 20180905

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR