Savaitės 2018.02.19 - 2018.02.25 apžvalga Nr. 08

Sukurta: 2018-02-27
Savaitės 2018.02.19 - 2018.02.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo Tarnyba kviečia 2018 m. kovo 5–27 dienomis į nemokamas buhalterių, auditorių ir kitų suinteresuotų asmenų konsultacijas „Apskaitos ir finansinės atskaitomybės aktualijos“.

SAVAITĖS CITATA

«Išskyrus tas pirmų 15 sausio dienų, kurios buvo dėl sistemos vėlavimo, tą kitą atsakomybės dalį reikėtų prisiimti savivaldybėms“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kukuraitis. Anot jo, iki šiol vadinamųjų vaiko pinigų paprašyta 300 tūkst. vaikų, kol kas apdorota 190 tūkst. prašymų. Ministro teigimu, naujoms išmokoms administruoti savivaldybėms papildomi skirta 3,5 mln. eurų, dalis jų samdosi papildomus darbuotojus ar esamiems moka už viršvalandžius, tačiau ne visos savivaldybės sukasi vienodai sparčiai.»

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kukuraitis-uz-vaiko-pinigu-ismokejima-laiku-atsakingos-savivaldybes.d?id=77232469

Ne, nu. Šaunus ministras. Nekaltas dėl nieko, kaip tas Šveikas sakė - grynas rastinukas. Per metus įvaldė patį svarbiausią biurokratinio (ta blogąja prasme) darbo įgūdį - visada rasti kraštinį.

Nes čia savivaldybės nutarė metų pabaigoje šiek tiek apversti aukštyn kojom reikalą ir tuos žmones, kurie anksčiau savo trisdešimt už vaiką gaudavo per mokesčių lengvatą, paversti prašytojais ir priversti tas savivaldybes apgulti. Nes čia savivaldybės sukūrė SPISą, kuris ne tik, kad nepaveža krūvio, bet dar ir suprogramuotas taip, kad vaikus gali išmesti iš galiojimo.

Jeigu PVM lengvata šildymui būtų buvus panaikinta ir tėvai būtų susimultiplikavę su tais nebepasišildančiais už savus, tai būtų buvę galima dukart savivaldybėms velnių išrašyt.

UPD: ponas ministras galėtų pasigėrėti jį pasirinkusios į darbą partijos ponų šiandien sukurtu siūlymu atleisti nuo pajamų mokesčio keturis ir daugiau vaikų auginančius dirbančius tėvus, nes, matai, šalyje vyrauja «ydinga pašalpų praktika». Tai dabar galvoju - kas čia tuos dirbančius tėvus pašalpų prašytojais ką tik padarė?

Ingrida Šimonytė

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Patvirtinti reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 141 pakeitė Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

Nutarimas papildytas 1.12 papunkčiu ir patvirtino kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašą ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašą..
Įmonės, kurios vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos ir apie tai yra informavusios Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija), iki 2018 m. liepos 15 d. turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai šiuo nutarimu patvirtinto Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašo ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą pranešimą.
Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.

VMI informuoja: dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos ir jos priedų GPM312L, GPM312U bei jų užpildymo ir pateikimo taisyklių ir deklaracijos FR0573 formos bei pažymos FR0471 formos naudojimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad VMI prie FM viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinta Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma, jos priedai GPM312L, GPM312U ir jų užpildymo bei pateikimo taisyklės.

2018 metų FR0573 ir FR071 formas pildys ir teiks tik tos įmonės, kurios bus likviduojamos ar išregistruojamos iki 2018 vasario 28 dienos.
VMI priėmė sprendimą ir paskelbė, kad 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas įmonės galės įtraukti į naująją A ir B klasės pajamų metinę deklaraciją GPM312.
Dėl deklaracijos FR0573 formos ir pažymos FR0471 formos naudojimo
Lietuvos įmonės (likviduojamos, reorganizuojamos, bankrutuojančios, restruktūrizuojamos), kurios mokesčių administratoriui privalėjo/privalo pateikti išmokas išmokėjusių asmenų deklaracijas už trumpesnį negu kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį iki 2018 m. vasario 28 dienos, duomenis apie gyventojams 2018 metais išmokėtas A klasės išmokas turėjo/turi pateikti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A, FR0573U prieduose (toliau – deklaracijos FR0573 forma), o duomenis apie B klasės išmokas – Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje (toliau – pažymos FR0471 forma).
Deklaracijos FR0573 forma ir pažymos FR0471 forma naudojamos, tikslinant 2017 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių formų duomenis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymuose Nr. VA-10, VA-11, VA-12 ir VA-13 nustatyti atvejai, kada turi būti naudojamos deklaracijos FR0573 formos ir pažymos FR0471 formos.
Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruojant 2017 metų A klasės išmokas, turi būti užpildoma deklaracijos FR0573 forma, kurią mokesčių administratoriui privaloma pateikti iki 2018 m. vasario 15 dienos, o deklaruojant 2017 metų B klasės išmokas - pažymos FR0471 forma, kuri turėjo būti pateikta iki 2018 m. vasario 1 dienos.
Daugiau informacijos rasite VMI prie FM informaciniame pranešime.

VMI informuoja: dėl gyventojų pareigos perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie tai, kad kai kuriems nuolatiniams Lietuvos gyventojams gyventojams gali atsirasti pareiga perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, deklaruoti 2017 m. metines pajamas ir sumokėti pajamų mokestį.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-02-19 informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1E)RM-5444.

VMI komentuoja: dėl nekilnojamojo turto, neišlaikyto 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pardavimo pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), paaiškina 2017 m. gautų nekilnojamojo turto, neišlaikyto 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleid2000imo nuosavybėn, pardavimo pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: dėl gyventojų pajamų ir turto deklaravimo 2018 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad iki 2018 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau –gyventojai) privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

Kas privalo deklaruoti turtą, kokį turtą reikia deklaruoti VMI išdėsto šiame rašte.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Lietuvoje kuriamos vienos palankiausių sąlygų investicinių fondų veiklai

Finansų ministerija viešai konsultacijai pateikė įstatymų projektus, skirtus tobulinti investicinių fondų veiklos sąlygas Lietuvoje.

„Parengtas naujas įstatymų projektų paketas, kuris panaikins šiuo metu egzistuojančius perteklinius ribojimus investiciniams fondams. Rengiant pasiūlymus, buvo remtasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąja praktika. Tikimasi, jog tai sukurs palankiausias sąlygas Europos Sąjungoje ir suaktyvins investicinių fondų veiklą Lietuvoje“, — sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku 2017 m. atliko kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) srities teisinio reguliavimo peržiūrą ir, remiantis ja, buvo pateikti atitinkami įstatymų projektai. Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonių, skirta alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai užtikrinti.
Įstatymų projektais siūloma supaprastinti KIS valdytojų licencijavimo ir veiklos leidimų išdavimo procesus. Taip pat sudaryti galimybę neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvoje platinti užsienio alternatyviųjų KIS investicinius vienetus ar akcijas bei nustatyti tokio platinimo reikalavimus.
Siekiama išplėsti asmenų, galinčių būti turto saugotojais ir depozitoriumais, sąrašą ir nustatyti jiems taikomus reikalavimus. Taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo uždarojo tipo investicinių bendrovių reguliavimui. Įstatymais bus nustatytas ir teisinis reguliavimas paskolas teikiantiems KIS.

Ūkio ministerija informuoja: turizmo nauda didėja, vertingiausi svečiai – iš Izraelio

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,55 mln. turistų iš užsienio, t. y. 4,3 proc. daugiau nei 2016 m., rodo apgyvendinimo įstaigų statistika. Įskaitant ir vietinį turizmą bendras sektoriaus augimas pernai siekė 6,6 proc. ir šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 2,92 mln.

„Turistų srautų iš prioritetinių rinkų augimas sugeneravo apie 20 mln. eurų daugiau pajamų vietos verslui nei ankstesniais metais. Itin svarbu tai, kad greta tradicinių rinkų didėja turistų iš Izraelio. Vidutiniškai vienas turistas iš šios šalies Lietuvoje praleidžia daugiausia nakvynių, todėl jo atnešama nauda valstybei yra didžiausia“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Baltarusijos (174,9 tūkst.). Po jos seka turistai iš Vokietijos (171,1 tūkst.), Rusijos (162,9 tūkst.), Lenkijos (154,6 tūkst.), Latvijos (148 tūkst.), Ukrainos (83,2 tūkst.), Jungtinės Karalystės (66,4 tūkst.), Estijos (61,7 tūkst.), Italijos (39,9 tūkst.). Dešimties populiariausių rinkų turistai sudaro 71 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos.
Ypač sparčiu augimu išsiskyrė turistų srautas iš JAV (43 tūkst. turistų, arba 21,9 proc. daugiau nei 2016 m.) – ši šalis pirmą kartą pateko į Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką. Augantys rodikliai užfiksuoti ir kitose tolimosiose rinkose: turistų iš Izraelio padaugėjo 3,8 proc. (20,4 tūkst.), iš Kinijos 33,4 proc. (16,0 tūkst.), iš Japonijos 1,6 proc. (23 tūkst.).
Vietinių turistų skaičius augo net 9,4 proc. – po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,38 mln. gyventojų.
Iš viso 2017 m. turistai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (neskaitant kaimo turizmo sodybų) praleido 6,7 mln. nakvynių, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2016 m. Vidutinė vienos viešnagės trukmė – 2,3 nakvynės. Šiame kontekste itin išsiskiria turistai iš Izraelio – jie mūsų šalyje vidutiniškai praleido net 4,7 nakvynės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija : dėl „vaiko pinigų“ gauta per 200 tūkst. prašymų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vasario mėnesio duomenimis, dėl išmokos vaikui savivaldybės jau gavo 212,5 tūkst. prašymų dėl 300 tūkst. vaikų (t.y. trijų ketvirčių visų teisę į išmoką naujai įgijusių vaikų). Iš jų jau patenkinti (išnagrinėti ir priimtas sprendimas skirti išmoką) 138,8 tūkst. prašymų dėl 190 tūkst. vaikų.

Teisę gauti vadinamuosius „vaiko pinigus“ iš viso turi 530,8 tūkst. vaikų, iš jų 400 tūkst. šią teisę įgavo naujai. Taigi, dar tikimasi sulaukti nemažai prašymų.
Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi papildomų priemonių, kad prašymai būtų nagrinėjami greičiau, o informacija gyventojams būtų pateikiama operatyviau. Pavyzdžiui, rekomenduota savivaldybėms kas savaitę formuoti finansinius žiniaraščius, taip lėšas dėl patenkintų prašymų galės pervesti greičiau, be to, už išmokų administravimui skirtas lėšas jos gali laikinai įsteigti naujų etatų prašymų nagrinėjimui, mokėti priemokas už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 sausio 1 dienos asmenų, kurie augina vaikus, grynosios pajamos „į rankas“ dėl panaikinto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sumažėjo, tačiau tas sumažėjimas negalėjo būti didesnis už išmoką vaikui, kuri mokama nuo tos pačios datos. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunančių asmenų grynųjų pajamų „į rankas“ sumažėjimą kompensuoja nauja išmoka vaikams, o mažesnes pajamas gaunančių šeimų atveju – nauja išmoka vaikams gerokai viršija sumą, kurią tokios šeimos iki šiol gavo per papildomo NPD taikymą.

Valstybinė darbo inspekcija primena: įmonės turi VDI pateikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo

2000inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato:

- informacijos pateikimo terminą (informacija teikiama už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos);
- informacijos pateikimo formas (atskirai juridiniams asmenims ir atskirai fiziniams asmenims).
Informacija VDI teikiama darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams patogiu būdu: paštu (Valstybinei darbo inspekcijai, Algirdo g. 19, 03607 Vilnius) arba elektroniniu paštu (dsspaslaugos@vdi.lt, jeigu pasirašoma elektroniniu parašu). Užpildytas ir vadovo pasirašytas nuskaitytas informacijos teikimo formas EXCEL arba WORD dokumentų formatais galima atsiųsti elektroniniu paštu info@vdi.lt.
Išsamesnė informacija – VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Violeta Skersienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas violeta.skersiene@vdi.lt .

Sodra praneša: „Sodros“ perteklius - pirmą kartą per pastaruosius 10 metų

Sodra informuoja, kad pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet.

Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.
Išlaidos, palyginti su 2016 metais, taip pat padidėjo – 225 mln. eurų. Iš viso „Sodra“ praėjusiais metais išleido 3,742 milijardo eurų. Labiausiai – 156 mln. eurų – pernai išaugo išlaidos pensijoms, kurios pernai spalį buvo padidintos beveik 5 proc.
Pernai iš viso „Sodra“ surinko apie 10 proc. daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai skyrė ir daugiau įvairių išmokų. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 30,2 mln. eurų daugiau, ligos išmokoms beveik 23 mln. eurų daugiau nei 2016-aisiais. Šių socialinio draudimo išmokų sumos pernai augo maždaug dešimtadaliu.

„Pernai apie 12 tūkst. padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir gana ženkliai padidėjusi vidutinė alga lėmė, kad darbdaviai ir jų darbuotojai sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.
Tam įtakos galėjo turėti ir „vyšninių vokų“ iniciatyva, kuri paskatino darbuotojus domėtis, kokias socialines garantijas jie gauna dirbdami už mažesnę nei minimalią algą ir drąsiau derėtis dėl didesnio atlygimo, taip pat metų viduryje įsigaliojęs reikalavimas, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu minimali alga.
Didėjant gyventojų pajamoms, didėjo socialinio draudimo įmokos. Dėl to atsirado galimybė padidinti ir pensijas. Be to, gyventojai gavo didesnes ligos, vaiko priežiūros išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Numatyta, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 4,25 milijardo eurų. Šiemet „Sodra“ planuoja apdraustiesiems išmokėti kiek daugiau nei 4 milijardus eurų įvairių išmokų ir pensijų. Prognozuojama, kad metų gale pajamos viršys išlaidas 240 milijonų eurų.
Be to, šių metų pradžioje visa dėl nesubalansuotų pajamų ir išlaidų 2009–2016 metais susidariusi „Sodros“ skola perkelta į valstybės biudžetą. Perkėlus skolą į valstybės biudžetą bus galima aiškiau matyti „Sodros“ aktualius finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius. Taip pat sumažės administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos iki šiol skirdavo palūkanoms.

Pernai Lietuvoje buvo apie 1,4 mln. gyventojų, mokėjusių socialinio draudimo įmokas.
Iš visų darbdavių ir apdraustųjų bendrai mokamos 30,5 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos didžioji dalis – 25,3 proc. – skirta pensijoms, 1,4 proc. įmokų tarifas taikomas ligos socialiniam draudimui, 2,2 proc. – motinystės socialiniam draudimui, 1,4 proc. – nedarbo socialiniam draudimui.
Didžioji dalis „Sodros“ biudžeto atiteko senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, našlaičių ir pensijoms. Pensijų socialinio draudimo įmokų gyventojai pernai sumokėjo 3,265 mlrd. eurų. Kitas įplaukas sudarė ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.
Praėjusių metų gruodį „Sodros“ senatvės pensijas gavo 592 tūkst. žmonių, o netekto darbingumo – 146 tūkstančiai. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 metais. Vidutinė senatvės pensija pernai gruodį sudarė 287 eurus ir buvo beveik 32 eurais didesnė nei prieš metus. Pensininkams iš viso išmokėta 2,7 mlrd. eurų. Iš jų didžiąją dalį – 2 mlrd. eurų – sudarė senatvės pensijos.
Preliminariais duomenimis, pernai ligos socialiniam draudimui gyventojai įmokėjo 143,1 mln. eurų, o išmokos siekė 256,4 mln. eurų ir viršijo įmokas daugiau nei 100 mln. eurų. Iš viso gyventojams per metus paskirta apie 850 tūkst. ligos išmokų susirgus. Vidutinė ligos išmoka siekė 25 eurus už dieną, o vidutinė ligos trukmė – 12,2 dienos.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 286,6 mln. eurų – 24 mln. daugiau nei sumokėta motinystės socialinio draudimo įmokų. Beveik 43 tūkst. tėvų gavo vaiko priežiūros išmokas, o vidutinė išmoka siekė 375 eurus per mėnesį.
„Jau kurį laiką stebime tendencijas, kad žmonės dažniau kreipiasi nedarbingumo pažymėjimų ir gauna išmokas. Antai nuo 2010 metų ligos išmokomis apmokėtų dienų skaičius išaugo kone dvigubai. Šiai dienai ligos ir motinystės socialiniam draudimui nustatytų įmokų nepakanka padengti visoms šios rūšies draudimo išmokoms“, – paaiškina M. Sinkevičius.
Kitas išlaidas sudarė nedarbo socialinio draudimo išmokos, pervedimai į II pakopos pensijų fondus, palūkanos bei paskolų aptarnavimas, administravimo sąnaudos.

„Sodros“ administravimo sąnaudos, preliminariais duomenimis, pernai siekė apie 67 mln. eurų – mažiau nei 2 proc. visų išlaidų.
„Pernai pavyko ženkliai sumažinti pastatų eksploatavimo, komunalinių paslaugų, šildymo, elektros sąnaudas kai kuriuos teritorinius skyrius perkėlus į naujas patalpas. Bendrai prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudas pavyko sumažinti apie 9 proc. ir sutaupyti apie 2 mln. eurų, palyginti su 2016-aisiais.
Vis dėlto siekdami išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, turime reaguoti į šalies darbo užmokesčio tendencijas. Pernai išlaidos darbo užmokesčiui įstaigoje padidėjo 5,8 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – sako M. Sinkevičius.
Pernai „Sodra“ Turto bankui perdavė tris pastatus, dar keliuose pastatuose įsikūrė kitos valstybinės įstaigos. Be to, „Sodra“ bendradarbiauja su Lietuvos darbo birža. Darbo birža „Sodrai“ suteikė patalpas Varėnoje, Palangoje, Joniškyje, Visagine. Savo ruožtu „Sodra“ suteikė patalpas Panevėžio ir Vilniaus teritoriniams darbo biržos skyriams.

Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas vasarį

Sodra“ skelbia vasario mėnesio išmokų kalendorių.
FNTT tyrimas: žemės ūkio bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių- dėl 65 tūkst. Eurų direktorius keliaus į teismą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo. Kaltinimai dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą beveik 65 tūkst. eurų mokesčių pareikšti vienos Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės vadovui.

Į FNTT pa

5a3reigūnų akiratį patekusi Panevėžio rajone registruota žemės ūkio bendrovė užsiima grūdų auginimu ir įvairių krovinių pervežimu. Vidutinė metinė bendrovės apyvarta siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad ši žemės ūkio bendrovė 2013–2016 metais mokesčių administratoriui teikė deklaracijas apie mokėtinus pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčius, tačiau jų nesumokėjo. Skaičiuojama, kad per kelerius metus bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo 64 tūkst. 227 eurų mokesčių. Net ir po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija šios bendrovės vadovui R. G. nusiuntė priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius ir galimą baudžiamąją atsakomybę, jie nebuvo sumokėti.
Tai ne pirmas kartas, kai minėta žemės ūkio bendrovė delsė sumokėti mokesčius. 2013 metais bendrovės vadovui taip pat buvo priminta apie tai, kad vengiama sumokėti daugiau kaip 20 tūkst. eurų mokesčių. Tąsyk tik pradėjus ikiteisminį tyrimą privalomi mokesčiai buvo sumokėti.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Aama 20180905

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR