Savaitės 2018.02.26 - 2018.03.04 apžvalga Nr. 09

Sukurta: 2018-03-06
Savaitės 2018.02.26 - 2018.03.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS

"Verslo žinios" praneša, kad nuo šiol Vilniaus ir Klaipėdos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (VMI) padaliniuose gyventojus konsultuos ir „Sodra“, o šių miestų „Sodros“ klientų aptarnavimo centruose dirbs ir VMI specialistai.

Pernai pradėtas bendras gyventojų aptarnavimo tobulinimo projektas Kaune pasiteisino, teigia VMI.
„Per du mėnesius Kauno apskrities VMI specialistas, dirbantis „Sodros“ skyriuje, aptarnavo 319 mokesčių mokėtojų, o „Sodros“ darbuotojas Kauno apskrities VMI patalpose priėmė 609 interesantus. Artėjant gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpiui norime, kad gyventojai atsakymus į mokestinius ir socialinio draudimo klausimus gautų vienoje vietoje, o šis projektas tokią galimybę ir suteikia“, – sako Edita Glumbakienė, Vilniaus apskrities VMI viršininkė.
Kauno apskrities VMI duomenimis, VMI specialisto paslaugos aktualiausios įvairias deklaracijas teikiantiems gyventojams. Tokių gyventojų dalis nuo bendro aptarnautų gyventojų skaičiaus sudarė beveik 60%. Kauno apskrities VMI patalpose dirbantis „Sodros“ specialistas per du mėnesius daugiausia sulaukė gyventojų, vykdančių individualią veiklą ir norinčių konsultuotis su veikla susijusių „Sodros“ mokesčių klausimais. Tokių interesantų buvo trys ketvirtadaliai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.

Šiuo įsakymu pakeistos Taisyklių nuostatos turi būti taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat iš Lietuvos 2018 m. išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems pajamas, gautas per 2018 m. mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-94 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.

Svarbesni pakeitimai:
Nutarimas papildytas 28(1) punktu:
„28(1). Perskaičiuojant proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui draudėjo socialinio draudimo įmokas nuo ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojas ar tarnautojas nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, atsižvelgiama į atitinkamo mėnesio darbo dienas (neįskaitomos atitinkamo mėnesio švenčių dienos, šeštadieniai ir sekmadieniai).
Pakeistas 41 punktas:
41. Fiziniai asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, gavę pajamų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos ir (arba) pajamų pagal autorinę sutartį, tačiau nevykdantys jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir kurie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, pasibaigus kalendoriniams metams, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jeigu fizinio asmens, mokančio privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, per praėjusius kalendorinius metus sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir apskaičiuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo pajamų, gautų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos, ir (arba) pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, suma yra mažesnė negu 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių, fizinis asmuo, mokantis privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, iki kitų metų gegužės 1 d. turi sumokėti šios sumos ir nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių apskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.“

Pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 177 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647.
VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė

2000

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo«.

Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.
Atmintinę galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti tinkamą ir vienodą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų taikymą ūkio subjektams, paaiškina dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau - Sandėlis) ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.

VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad AĮ 3 str. 4 d. bei 4 str. 1 d. nuostatos įtvirtina baigtinį Sandėlio teritorijoje leidžiamų veiklų sąrašą, t.y., leidžiama tik laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas prekes.
Paminėtina, kad AĮ 4 str. 4 d. nuostatos nustato galimybę steigti Sandėlius kitoms, negu AĮ 4 str. 1 d. nurodytoms veikloms, kurioms keliami reikalavimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo» (toliau - Nutarimas), kuriame nėra minima Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos galimybė.
Taip pat Sandėlio savininkui, įsteigusiam Sandėlį, ne tik yra suteikiamos teisės, nurodomos minėtose AĮ ir Nutarimo nuostatose, tačiau atsiranda ir specialiosios pareigos, būdingos tik šių Sandėlių steigėjams, kurių negalima tinkamai užtikrinti bei įgyvendinti sudarius Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos sutartį su kitu ūkio subjektu.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sandėlio savininkas neturi teisės nuomoti Sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.
VMI prie FM, atsižvelgdama į tai, jog paaiškėjo, kad praktikoje pasitaiko ūkio subjektų, nuomojančių Sandėlį ar jo teritorijos dalį, ragina tokius ūkio subjektus nedelsiant kreiptis į VMI prie FM, kad būtų galima rasti sprendimus, kurie pašalintų minėtus neatitikimus.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu"

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu".

Leidinyje aiškinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio (Komandiruočių sąnaudos) bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio (Neapmokestinamosios pajamos) nuostatų taikymas, atsižvelgiant į kitų teisės aktų, galiojusių 2017 m. liepos 1 d., nuostatas.
Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Lietuva dar kartą pakilo „Standard & Poor's“ kredito reitinge

Finansų ministerija informuoja, kad Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino Lietuvos įgyvendinamą fiskalinę politiką bei ekonominio augimo perspektyvą ir pakeitė šaliai nustatytus ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi reitingus iš A- ir A-2 į A ir A-1. Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.

„Šis įvertinimas dar kartą patvirtina, kad atsakingai valdome viešuosius finansus ir vykdome efektyvią fiskalinę politiką, taip stiprindami Lietuvos patikimumą pasaulio arenoje. Būtent tai ir parodo toks teigiamas tarptautinės agentūros įvertinimas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
„Standard & Poor’s“ suteikia Lietuvai aukštesnį reitingą, nes mato sparčią ekonomikos plėtrą ir prognozuoja augimo perspektyvas dėl kylančių atlyginimų ir teigiamos ES struktūrinių fondų įtakos. Stiprų ir subalansuotą augimą turėtų lemti palanki užsienio prekybos aplinka, vidaus vartojimo išplėtimas ir integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką.
Agentūra tikisi, kad valstybės skola laipsniškai mažės ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas viešųjų finansų valdymui bei glaudesnei integracijai į Europos Sąjungą.
„Standard & Poor’s“ Lietuvos kredito reitingo perspektyvą paskutinį kartą buvo pagerinusi 2017 m. rugsėjį.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios perteklius sausį – 198,7 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 198,7 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 32,2 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP mažesnis nei 2017 m. sausio mėnesį, kai perteklius sudarė 230,9 mln. eurų (0,6 proc. BVP).

2018 metų centrinės valdžios pajamos sausį buvo 944,9 mln. eurų, išlaidos – 748,8 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį buvo neigiamas (-2,6 mln. eurų).
Mokesčiai sudarė 63,2 proc. sausio mėnesio centrinės valdžios pajamų, 33,3 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 64,7 proc., dotacijos – 12,3 proc. bei palūkanos – 7,9 proc.
Prognozuojamas 2018 metų BVP – 43,5 mlrd. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba skelbia nemokamų konsultacijų medžiagą

Skelbiama konsultacijų medžiaga – pranešimų skaidrės (PDF formatu) į Tarnybos organizuojamą nemokamą konsultaciją apskaitos ir finansinės atskaitomybės aktualijų klausimais.
Medžiagą galima rasti čia.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja: paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja, kad paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182 dėl 28 -ojo tarptautinio apskaitos standarto ir 1-ojo bei 12-ojo tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0182&from=EN
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018

1a9cR0182&from=LT

Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti čia.

Sodra praneša: už dešimtims tūkstančių dirbančiųjų darbdaviai turėjo susimokėti didesnes socialinio draudimo įmokas

Sodra informuoja, kad eveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų.

Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas. Dėl to sausio mėnesį darbdaviai primokėjo papildomų įmokų už beveik 45 tūkstančius darbuotojų.
Nepaisant to, kad MMA nuo sausio buvo padidinta iki 400 eurų, per mėnesį dar 14 tūkstančių sumažėjo darbuotojų, kurie uždirbo mažiau nei MMA. Palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė negu MMA, dalis susitraukė nuo 13,5 iki 12,5 procento.
„Darbuotojų, ypač mažai uždirbančių, grupei, tai labai reikšmingi pokyčiai. Pirma, jie bus užtikrinti, kad dirbdami sukaups pilną stažą pensijai, nes norint įgyti pilnų metų stažą svarbu, kad per metus būtų sumokėta socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA.
Iki šiol tai buvo skaudi problema, nes pastaraisiais metais kone kas ketvirtas gyventojas į pensiją išeina neturėdamas būtinojo stažo, o tai lemia ženkliai mažesnę pensiją.
Taip pat nereikia pamiršti, kad būtent nuo socialinio draudimo įmokų dydžio priklauso ir ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokos“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Preliminariais „Sodros“ duomenimis, šį sausį buvo 49 tūkstančiai atleidimo iš darbo atvejų. Tačiau tiek pat – 49 tūkstančiai – ir priėmimo į darbą atvejų.
Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tiek atleidimo, tiek priėmimo atvejų yra 7 tūkstančiais daugiau, tačiau santykis – tai, kad atleidimų beveik tiek pat, kiek ir priėmimų – išliko toks pat. Tai būdinga šiam metų laikotarpiui.
„Remiantis preliminariais sausio mėnesio duomenimis, įstatymų pasikeitimai – įvestos „grindys“ ir padidinta MMA – reikšmingos neigiamos įtakos darbo rinkoje šį mėnesį nepadarė“, – sako J. Varanauskienė.
Šiuo metu „Sodra“ rengia išsamesnę „grindų“ poveikio analizę, kurią planuojama paskelbti kovo viduryje.

FNTT tyrimas: 10 fiktyvių įmonių panaudoję joniškiečiai padėjo nelegaliai sumažinti mokesčius, žala valstybei – per 100 tūkst. eurų

Šiaulių apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl dviejų joniškiečių, įtariama, organizavusių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, ir jiems padėjusio fiktyvios įmonės direktoriaus. Abu PVM grobstymo sumanytojai buvo jau ir anksčiau teisti už finansinius nusikaltimus. Dėl vieno jų šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant stambaus masto sukčiavimu.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad organizuotos grupės nariai naudojo 8 Lietuvos ir 2 Latvijos fiktyvias įmones.
FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad faktiškai veiklos nevykdančių ir sandorių realiai neatlikusių uždarųjų akcinių bendrovių vardu 2014–2015 metais buvo išrašytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir įvairiems ūkio subjektams neva parduoti grūdai, aliejus, polipropileno audinys ir jo maišai, transporto priemonės (lengvieji automobiliai, vilkikai, vilkikų priekabos ir autobusai). Iš viso pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras į nusikalstamos schemos sumanytojų valdomų bendrovių sąskaitas buvo pervesta daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Vėliau šiuos pinigus organizuotos grupės nariai išgrynindavo ir grąžindavo juos pervedusiems asmenims, o tam tikrą dalį pasilikdavo sau. Tokiu būdu faktiškai neįvykusius sandorius deklaravus PVM deklaracijose ir jas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 108 tūkst. eurų PVM.
Į pagalbą sukčiautojai buvo pasitelkę dar 6 asmenis, kurie tapo fiktyvių įmonių direktoriais. Dauguma šių asmenų buvo teisti už įvairius nusikaltimus. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad sukčių valdomomis įmonėmis naudojosi ūkininkai ir realią veiklą vykdančių įmonių direktoriai. Pavyzdžiui, keletas Šiaulių regiono ūkininkų savo ūkiuose užaugintą produkciją – įvairias grūdines kultūras – be apskaitos dokumentų pardavė tiesiogiai vieno iš organizuotos grupės „paslaugomis“ besinaudojusių asmenų įmonei. Tokiu būdu ūkininkai išvengė 14 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau dar didesnės mokesčių sumos nesumokėjo grūdus be apskaitos dokumentų pardavęs ir sukčių teikiamomis paslaugomis pasinaudojęs verslininkas. Skaičiuojama, kad įtraukus į apskaitą be dokumentų įsigytus, o vėliau parduotus didelius kiekius grūdų, buvo nesumokėta apie 30 tūkst. eurų mokesčių.
Dar vienas šio regiono verslininkas, kuris pasinaudojo sukčių paslaugomis, išvengė sumokėti apie 64 tūkst. eurų mokesčių, kai į apskaitą įtraukė duomenis apie įsigytus polipropileno maišus ir audinius, kuriuos neva pardavė jokios veiklos nevykdančiai Latvijos įmonei.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys apie 17 kaltinamųjų. Iš jų jau nuteisti 4 fiktyvių įmonių direktoriai, jiems skirtos įvairių dydžių baudos, 8 asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2 asmenims jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, o likę 3 kaltinami šioje byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu apribota turto ieškinių užtikrinimui už 35 tūkst. eurų. Įtariamieji savo noru yra atlyginę daugiau nei 33 tūkst. eurų žalos.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR