Savaitės 2018.03.05 - 2018.03.11 apžvalga Nr. 10

Sukurta: 2018-03-13
Savaitės 2018.03.05 - 2018.03.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS APŽVALGA

Registrų centro duomenimis, 2017-aisiais metais beveik 73 proc. juridinių asmenų buvo įregistruoti elektroniniu būdu, o dažniausiai - net 91 proc. atvejų - šiuo būdu buvo naudotasi registruojant mažąsias bendrijas.

Populiariausios teisinės formos steigiant juridinius asmenis pernai tradiciškai buvo uždarosios akcinės bendrovės - jų per metus įregistruota virš 6,5 tūkst., taip pat viešosios įstaigos (691), asociacijos (478) ir mažosios bendrijos (2 987). Kaip ir pastaruosius kelerius metus, anksčiau itin populiarias individualias įmones keičia mažosios bendrijos - individualių įmonių per praėjusius metus visoje šalyje įregistruota vos 255.
Laikinosios Registrų centro direktorės Ievos Tarailienės nuomone, individualių įmonių populiarumas kritęs dėl to, kad tai - neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadinasi, jo savininkas už įmonės veiklą ir prievoles atsako ne tik įmonės, bet ir savo asmeniniu turtu. «Tuo metu mažosios bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas, joms nenustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, todėl, tikėtina, ilgainiui ši teisinė forma visiškai pakeis individualias įmones», - sako laikinoji direktorė.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pratęsė terminą, iki kurio UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (toliau - SSC) išduotų kvalifikuotų elektroninių parašų sertifikatų savininkai turi pasikeisti sertifikatus.
RRT informuoja, kad laikotarpis, per kurį asmenys, naudojantys SSC išduotus kvalifikuotus elektroninių parašų sertifikatus, turėtų juos pasikeisti kitų teikėjų išduodamais sertifikatais, pratęsiamas iki 2018 m. gegužės 11 d.
Daugiau informacijos http://www.rrt.lt/lt/pranesimai-spaudai/rrt-pratese-termina-r4d8.html

SAVAITĖS KVIETIMAS

Valstybinė darbo inspekcija kovo 26 d. 10 val. Klaipėdoje (viešbutis “Amberton”, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda) organizuoja nemokamą seminarą įmonių atstovams „Rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.
Išankstinė registracija būtina.
Nuoroda registracijai: https://goo.gl/forms/TAYUEyE4sdYupYvb2 .
Daugiau informacijos galima rasti čia.

SAVAITĖS SKAIČIAI

Iš viso vaikų išmokai mokėti ir administruoti šiemet skirta 231,6 mln. Eur, iš kurių administravimui – 4,5 mln. Eur.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vaiko-pinigus-gavo-dar-ne-visi-prase-bet-jau-svarstoma-galimybe-juos-didinti.d?id=77378167
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

VMI primena: 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes). Nuo 2018 m. žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) «Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo», kurios galios 5 metus (2018-2022 metais).
VMI primena: pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. VA-18 pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.

Plačiau apie pakeitimus galima paskaityti čia.

VMI primena: pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.I-1338 2 straipsnis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) praneša, kad 2018 m. sausio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1000 (toliau – Įstatymas).

Įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 33 punktas. Jame pateikta formuluotė „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai“ pakeista į formuluotę „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai“.
GTDĮ pakeistas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-992 pavadinimas „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas“ pakeistas į

pavadinimą „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas“ ir visas įstatymas išdėstytas nauja redakcija.
VMI konsultuoja: dėl 2017 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarkos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2017 metais gyventojų gautos palūkanos.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 buvo pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo«. Pakeistos Taisyklių nuostatos aktualios galutinai iš L2000ietuvos išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems laikotarpio nuo š. m. sausio 1 d. iki galutinio išvykimo dienos gautas pajamas.
VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo».Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.

Atmintinė patalpinta VMI prie FM interneto svetainėje:

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.16.2.4
KITOS NAUJIENOS

Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai: pažanga mokesčių srityje ir atsakinga fiskalinė politika

Kovo 7 dieną Europos Komisija (toliau – EK) pristatė šalių ataskaitas. Joje EK pateikė vertinimą apie tai, kaip šalys įgyvendina joms 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas.

EK vertinimu, Lietuvoje makroekonominių disbalansų nenustatyta. Pasinaudodama palankiomis ekonominėmis sąlygomis Lietuva vykdo esmines reformas darbo rinkos ir pensijų srityje. Šalyje stiprinama socialinė apsauga ir reformuojama švietimo sistema, taip pat vykdoma tvari fiskalinė politika. Jau antrus metus iš eilės formuojamas perteklinis biudžetas, valdžios sektoriaus skola išlieka žema.
EK nuomone, Lietuva, įgyvendindama 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas, padarė tam tikrą pažangą. Siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip pat išplėsta mokesčių bazė – padidinti akcizai tabakui ir dyzelinui, panaikintos lengvatos angliai, koksui ir lignitui, įvestas brangaus nekilnojamo turto progresinis apmokestinimas. Taip pat pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, o PVM surinkimo atotrūkis sumažėjo nuo 28% iki 26%. Įvesta išmanioji mokesčių administravimo (i.MAS) sistema, taip pat nauja programa kovai su agresyviu mokesčių planavimu.
„Teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių srityje rodo, jog Lietuva eina teisinga linkme siekiant mažinti socialinę nelygybę ir prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo. Žinoma, tenka susidurti ir su iššūkiais. Juos sprendžiame ir siekiame efektyviai valdyti Lietuvos viešuosius finansus“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvai rekomenduojama toliau didinti investicijas ir darbo našumą, stiprinti socialinę apsaugą ir švietimo sistemą. Anot EK, šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra efektyvios, tačiau iššūkių šioje srityje vis dar išlieka.
EK vertinimu, Lietuvoje buvo sukurta patraukli ir dinamiška ekosistema startuoliams, o rizikos kapitalo investicijos sparčiai auga. Fiskalinė ir vidutinės trukmės biudžeto planavimo sistema toliau tobulinama. Taip pat Lietuvoje vis daugiau naudojamasi Europos strateginių investicijų fondu.
Europos Komisijos ataskaitą galima rasti čia.

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos bei skaidrumo didinimo mokesčių srityje

Kovo 12-13 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.

Euro grupėje bus tęsiamos diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo rengiantis kovo 22-23 d. vyksiančiai Europos vadovų tarybai. Finansų ministrai aptars klausimus dėl Bankų sąjungos užbaigimo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos ir Fiskalinių taisyklių supaprastinimo. Posėdyje taip pat bus aptariama Graikijos finansinės paramos programos įgyvendinimo pažanga ir tolesni žingsniai siekiant jos užbaigimo š. m. rugpjūčio mėn.
ES šalių finansų ministrai sieks politinio susitarimo dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo dėl privalomų informacijos mainų apie tarpvalstybinius sandorius. Juo siekiama efektyviau kovoti su mokesčių vengimu ir didinti skaidrumą mokesčių srityje.
ECOFIN posėdyje taip pat bus diskutuojama dėl bankų sektoriaus riziką mažinančių priemonių teisinio paketo priėmimo. Jis reikalingas siekiant spartesnio Bankų Sąjungos užbaigimo.
Taip pat posėdyje EK pristatys 2018 m. šalių ataskaitas, bus apsikeista nuomonėmis dėl šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.

IFIAR skelbia 2017 m. tikrinimų rezultatų apžvalgą

Tarptautinis nepriklausomų audito priežiūros organizacijų forumas (IFIAR) 2018 m. kovo 8 dieną paskelbė 2017 m. atliktų tikrinimų rezultatų apžvalgą, kurioje apibendrinta viešojo intereso įmonių, tarp jų ir svarbių finansų institucijų, audito bei audito įmonių kokybės kontrolės sistemos tikrinimų, atliktų 42 IFIAR narių audito priežiūros institucijų, rezultatai.

Apžvalgoje aptariami audito įmonių, kurios priklauso šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams (BDO International Limited, Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Ernst & Young Global Limited, Grant Thornton International Limited, KPMG International Cooperative ir PricewaterhouseCoopers International Limited), atliktų auditų tikrinimų metu nustatyti trūkumai. 2017 m. apžvalgos duomenimis, 40 procentų tikrintų auditų turėjo trūkumų (IFIAR pastebi trūkumų mažėjimo tendenciją: 2016 m. apžvalgos duomenis, 42 procentai tikrintų auditų turėjo trūkumų, 2014 m. tokių buvo 47 procentai).
IFIAR nurodo, kad apžvalgos rezultatai neįvertina tikslios audito įmonių pažangos gerinant audito kokybę. Siekiant išsamiai įvertinti audito kokybę reikia vertinti įvairius rodiklius, be to, ir kiekybinę informaciją apie nustatytus ir praneštus trūkumus tikrinimų metu. Vis dėlto didelis nustatytų trūkumų procentas rodo, kad reikia dar tobulėti. Tuo tikslu IFIAR Pasaulinė audito kokybės darbo grupė (Global Audit Quality Working Group) 2015 m. šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams nustatė tikslą – iki 2019 m. nekokybiškai atliktų auditų skaičių sumažinti 25 procentais – iki 29 procentų ar dar daugiau.
Nors atskirų audito užduočių nustatytų trūkumų pasikartojimas apskritai mažėja, tačiau skirtingose teisės sistemose pažanga nėra vienoda. Be to, nėra nustatyta aiškios kokybės kontrolės sistemos trūkumų tendencijos. Pastarieji rezultatai patvirtino IFIAR požiūrį, kad pasauliniai audito įmonių tinklai turi dėti didesnes pastangas, kad stiprintų kokybės kontrolės sistemas ir nuosekliai skatintų aukštą audito kokybę visame pasaulyje. ..

VMI skelbia „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo“ tyrimo rezultatus

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), informuoja, kad 2017 metų pabaigoje VMI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai« atliko „Mokesčių mokėtojų sąm2000oningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo» tyrimą. Tyrimas atliekamas ne pirmą kartą –nuo 2010 metų tai jau 5 kartas, kai VMI užsakymu atliktas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas. Tyrimo medžiaga, rezultatai ir išvados skelbiami VMI svetainėje.

Tyrimo metu buvo apklaustos reprezentatyvios fizinių asmenų, juridinių asmenų bei VMI darbuotojų, tiesiogiai atliekančių mokesčių mokėtojų patikrinimus, imtys.
Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, mažėja teigiančių, jog jie ar jų aplinkos žmonės dirba nelegaliai. Taip pat didėja dalis gyventojų, teigiančių, kad jie ar jų artimieji gauna tik oficialiai apskaitytą darbo užmokestį. Tačiau vis dar išlieka ženkli gyventojų nuostata, pateisinanti pajamų slėpimą bei mokesčių nemokėjimą. Kai tuo tarpu didesnė verslo atstovų dalis visiškai nepateisina mokesčių slėpimo ir jų nemokėjimo.
Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad „šešėlis" linkęs mažėti – visos grupės nurodė, kad 2016 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo kiek didesnė nei 2017 metais. Apibendrintas rodiklis rodo, kad per metus šešėlinė ekonomika traukėsi 2,1 procentinio punkto.
Apibendrintais tyrimo duomenimis šešėlinės ekonomikos mastas 2017–aisiais sudarė 25,5 proc.

Sodra praneša: didesnių algų geografinės ribos plečiasi

Sodra informuoja, kad metų pabaiga atnešė teigiamų permainų į dirbančiųjų atlyginimo lapelius. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinės darbuotojų pajamos, pagal kurias apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, buvo 8,6 proc. didesnės negu prieš metus.

Dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus buvo labai mažos – neviršijo minimalios mėnesio algos (MMA). Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.
„Tokių darbuotojų daugiausia rastume didmiesčiuose, didžiausiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Jų alga dažniausiai padidėjo po to, kai žmogus pakeitė pareigas arba darbo vietą. Akivaizdu, kad didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja ir darbuotojų galia derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio“,– teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Nors MMA didinimas, skaičiuojant ketvirto ketvirčio metinį pokytį, įtakos neturėjo, mažų pajamų augimas nesiliovė. Darbuotojų, kurių alga neviršija MMA, liko gerokai mažiau – jų dalis sumažėjo nuo 23,6 proc. metų pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje.
„Tam įtakos galėjo turėti ir instituciniai veiksniai – „vyšninio voko“ iniciatyva, kai mažiau negu MMA uždirbantiems darbuotojams buvo išsiųsta asmeninė informacija apie mažų socialinio draudimo įmokų įtaką būsimoms socialinėms garantijoms, minimalaus darbo užmokesčio kvalifikuotiems darbuotojams nustatymas – ir, žinoma, ekonomikos augimo nulemta bendra įtampa darbo rinkoje, kai darbo jėgos paklausa viršija tinkamos kokybės pasiūlą“,– sako J. Varanauskienė.
Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu MMA alga, mažai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų algų lapeliuose turėjo atsirasti teigiamų pokyčių.
„Sodros“ duomenimis, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 iki 19 proc., kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – nuo 17 iki 11 proc. Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo – nuo 38 iki 33 proc., – išliko didžiausia.
Istoriškai didžiausias pajamas uždirba Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja. Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 Eur (8,5 proc. arba 75 Eur).
Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės (737 Eur 2016 m. pabaigoje ir 798 Eur 2017 metų pabaigoje), metinis augimo tempas buvo gana panašus (8,3 proc., arba 61 Eur).
Be kitų priežasčių pajamų didėjimo „užkratą“ į regionus galėjo atnešti Vilniaus darbdaviai. Kitų apskričių gyventojų, dirbančių Vilniuje registruotiems darbdaviams dalis svyruoja nuo 14 proc, labiau geografiškai nutolusiose apskrityse iki 25 proc. kaimyninėse.
„Daugiausia kitų apskričių gyventojai dirba Vilniuje registruotų darbdavių įmonėse – prekybos centruose, geležinkelyje, pašte – tačiau realiai darbo vieta yra jų gyvenamoje vietovėje. Tikėtina, kad tokių darbdavių sprendimai didinti atlyginimus įmonėje neaplenkia ir nutolusiose vietovėse dirbančių darbuotojų.
Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių gyventojai dažnai važinėja dirbti į Vilnių. Šių darbuotojų pajamos turėtų didėti panašiai kaip ir Vilniuje gyvenančių bendradarbių. Taip Vilniaus tendencijos perkeliamos ir į kitų regionų gyventojų pajamų statistiką. Vadinasi, vietos darbdaviams, ypač tose vietovėse, kuriose juntamas ekonominis augimas ir kurios nėra labai nutolusios nuo Vilniaus, tenka sunkiau konkuruoti dėl vietinės darbo jėgos su Vilniaus darbdaviais“, – sako J. Varanauskienė.
Mažesnių Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių (Utenos, Alytaus) vietos darbdavių mokamų algų metinis pokytis gerokai nusileidžia Vilniaus darbdavių vietos gyventojams mokamų algų augimui.

FNTT praneša: per itin trumpą laiką baigtas tyrimas dėl įtarimų sukėlusio Panevėžio bendrovės bankroto

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo būdu pasisavinto didelės vertės turto. Kaltinimai pareikšti 3 panevėžiečiams bei juridiniam asmeniui – Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei. Įtariama, kad dėl galimai bendrininkų grupėje veikusių kaltinamųjų veiksmų pirkėjų pamėgta konditerijos bendrovė buvo priversta bankrutuoti, jos akcininkams padaryta didelė turtinė žala.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybų pareigūnai, pernai atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl trijų panevėžiečių bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo, susidomėjo ir vienos žinomos Panevėžio bendrovės bankroto aplinkybėmis.
Įtariant, kad sėkmingai dirbanti konditerijos gamyba užsiimanti bendrovė galimai tyčia buvo priversta bankrutuoti, pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
Kaltinimai šioje byloje pareikšti dviejų bendrovių direktorėms – R. D. ir I. L., bankroto administratoriui J. G. bei I. L. vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei.
Įtariama, kad J. G., turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios Panevėžio bendrovės akcijų, praėjusių metų sausį nurodė savo bendrininkei R. D., paskirtai minėtos įmonės direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su I. L. vadovaujama UAB bei su viena bankrutuojančia UAB. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. G. Pagal šią sutartį konditerijos bendrovė tapo laiduotoja dėl J. G. atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės (480 tūkst. eurų dydžio) I. L. atstovaujamai bendrovei įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos pa

2000talpas Panevėžio centre.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.
Jau po mėnesio I. L. kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o pastarosios direktorės R. D. prašymu pernai kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė jos vadovaujamai įmonei bankroto bylą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Hipotekos sutartis galimai nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.
Pasak prokuroro A. Amparavičiaus, šis sudėtingas ikiteisminis tyrimas per palyginti trumpą laiką – 10 mėnesių, buvo atliktas bendradarbiaujant trijų teisėsaugos institucijų – prokuratūros, FNTT bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.
Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

FNTT praneša: Gariūnų prekiautojų byla keliauja į teismą: atskleista, kaip judėjo šimtai tūkstančių grynųjų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praneša, kad kiniškomis prekėmis Lietuvoje prekiaujantys asmenys klastojo pirkimo-pardavimo dokumentus, naudojo tarpininkus, o oficialiai fiksuotos prekių kainos nuo realių skirdavosi iki dešimt kartų, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) baigtas ikiteisminis tyrimas.

Keliolika asmenų, valdžiusių Vilniuje registruotas bendroves, ir keliasdešimt pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų organizavo ir vykdė įvairių ne maisto prekių iš Kinijos prekybą Lietuvoje porą metų, nustatė FNTT pareigūnai.
Prekybą Gariūnuose vykdantys asmenys prekes Kinijoje užsisakydavo arba patys, arba per Lietuvoje registruotas bendroves. Dalis sumos už perkamas prekes tiekėjams buvo pervedama oficialiai, dalis – neoficialiai, pasinaudojant tarpininkais, čia sukosi milijoninė apyvarta.
FNTT atskleidė, kad įvairių sudėčių bendrininkų grupės valdomos ir naudojamos bendrovės prekes parduodavo pagal verslo liudijimus dirbantiems fiziniams asmenimis. Bendrovių buhalterijoje buvo fiksuojamos ir sumažintos prekių kainos, ir gautos pardavimo pajamos. Pagal verslo liudijimus prekybą vykdę asmenys naudojo šiuos suklastotus dokumentus ir prekes parduodavo Gariūnų turgavietėje. Prekeiviai savo apskaitoje fiksavo tik dalį gautų pajamų – taip jie elgdavosi todėl, kad jų metinė pardavimo apyvarta nepasiektų ribos, kuomet reikia registruotis PVM mokėtoju.
Prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentuose buvo nurodomos sumažintos prekių kainos. Nelygu prekė, skirtumas tarp realios ir fiksuotos svyravo iki 15 kartų. Tai atskleista po juodraštinių prekeivių užrašų analizės, parodymų, Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų.
Taigi, dviejų bendrovių bei pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų apskaitose buvo oficialiai užfiksuota tik dalis realiai prekybos metu gautų pajamų. Dėl apskaitose neužfiksuotos realiai gautų pajamų dalies buvo neteisėtai sumažinti minėtų įmonių mokėtini PVM ir pelno mokesčio dydžiai, taip pat pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų valstybei mokėtinų pajamų ir kitų mokesčių dydžiai. Tyrimo duomenimis, per kelerius metus dvi minėtos bendrovės ir prekeiviai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių. Dalį šios sumos – beveik 96 tūkst. eurų – prekeiviai ir viena bendrovė atlygino.
Į teismą siunčiama trijų fizinių asmenų ir vieno juridinio asmens (antrasis juridinis asmuo bankrutavo) byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
„Šiame tyrime atskleista šešėlinė rinka, kurios tikslas – išvengiant mokesčių sumažinti prekės kainą. Tokių bylų FNTT per pastaruosius kelerius metus teismui perdavė keliasdešimt, ši – viena paskutiniųjų. Baigti tyrimai, susiję su prekyba Gariūnų turguje rodo, kad buvo nuslėpti šimtai tūkstančiai eurų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus“, – sako FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT praneša: transporto sektoriui – VMI, FNTT ir VDI dėmesys

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (toliau - VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.

„Remiantis mūsų atliekama analize, patikrų metu nustatytais faktais ir iš kitų šaltinių gaunama informacija, krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą vykdančiose įmonėse nustatyta mokesčių įstatymų ir Darbo kodekso pažeidimų rizika“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas piktnaudžiavimams, susijusiems su galimu pajamų neapskaitymu bei mokesčių vengimu, darbuotojų teisių pažeidimu, galimai apgaulingu apskaitos tvarkymu, pvz., apskaitant tikrovės neatitinkančias kuro sąnaudas ar išmokas darbuotojams.
VMI pažymi, jog inicijuojamų tikrinimų tikslas nėra sankcijų ir baudų taikymas. Tikslas - padėti sąžiningam verslui užtikrinti lygios konkurencijos sąlygas bei siųsti aiškią žinutę nesąžiningiems verslininkams, kad mokesčių vengimas ir darbuotojų teisių pažeidimas nebus toleruojamas, todėl, būtų išmintinga patiems tų piktnaudžiavimų atsisakyti.
„Šiuo metu atliekami mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmai jau patvirtina minėtų įžvalgų pagrįstumą“, - atkreipia dėmesį A. Klerauskas. „Vienu atveju įtarimų sukėlė žemos transporto priemonių pardavimo susijusiems asmenims į trečiąsias šalis kainos, todėl į pagalbą pasitelkėme savo kolegas užsienyje ir patikrinimas bus tęsiamas bendromis pajėgomis, kitu – įtariame, kad buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos.“
Transporto sektoriaus įmonėse VMI atliktų kontrolės veiksmų metu praėjusiais metais buvo nustatyta apie 3 mln. eurų papildomai į mūsų šalies biudžetą mokėtinų mokesčių.
FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio teigimu, transporto sektoriuje FNTT atskleidžiami nusikaltimai dažniausiai susiję su pelno ir kitų mokesčių slėpimu ir vengimu, kuomet teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, apgaulingai tvarkoma buhalterija ir klastojami dokumentai. FNTT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, kurios galimai mokėjo atlyginimus vokeliuose - įtariama, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais.
VMI yra įsigijusi techninę įrangą, kuri leidžia „nuskaityti“ ir analizuoti automobiliuose įrengtų tachografų duomenis, tokiu būdu aptinkant galimai neapskaitytus krovinių pervežimus. Patikrų metų bus panaudojamos ir šalies pasienyje įrengtos Numerių atpažinimo sistemos galimybės, siekiant nustatyti, ar automob

7bbilių sienos kirtimo faktai atitinka įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodomus krovinių pervežimus už atlygį. Nustačius nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė yra numatyta Baudžiamajame kodekse, požymius, nedelsiant bus pasitelkiami partneriai iš FNTT, tuo tarpu kolegos iš VDI didžiausią dėmesį skirs dirbančiųjų teisių apsaugai.

„Ne vienerių metų patirtis parodė, kad bendri, su kitomis institucijomis organizuojami patikrinimai leidžia į rinkoje įsišaknijusias problemas pažvelgti kompleksiškiau. Kalbant apie transporto sektorių, per praėjusius metus gavome daugiau pranešimų nei 2016 m. apie galimus pažeidimus šio sektoriaus įmonėse. Taip pat daugėja ir iš transporto sektoriaus darbuotojų gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus, o ypač tokių prašymų skaičius augo iš užsienio šalių gyventojų“, – pastebi LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
J.Gricius išskiria, kad šių bendrų inspektavimų metu įmonėse bus tikrinama ar tinkamai nustatomas darbo laiko ir poilsio režimas, ar nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse nustatytais pagrindais, ypatingas dėmesys bus skiriamas asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatymui.
VMI pažymi, jog, siekiant mažinti mokesčių vengimo mastą transporto sektoriuje, per 2017 m. VMI atliko apie 900 kontrolės veiksmų, o už nustatytus pažeidimus surašyta apie 130 administracinių nusižengimų protokolų. Daugiausia pažeidimų užfiksuota rengiant ataskaitas, teikiant deklaracijas, dėl kasos taisyklių nesilaikymo, dėl netinkamai vykdomos ar visai nevykdomos buhalterinės apskaitos bei mokesčių mokėtojų registrui nepateiktų duomenų.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR