Savaitės 2018.03.19 - 2018.03.25 apžvalga Nr. 12

Sukurta: 2018-03-27
Savaitės 2018.03.19 - 2018.03.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Skaitau apie Valstybinės darbo inspekcijos projektą ir ką anie ten perka už mūsų pinigus (babkes):

Informacine atributika – reklaminiais puodeliais, medžiaginiais maišeliais, atšvaitais, bloknotais – už 126 230,10 eurų pasirūpins įmonė „Echo Stamp“.
NU vat misliju ir nerandu atsakymo: kaip kiniški puodeliai, maišeliai ar atšvaitai su darbo inspekcijos ir ES logotipu už 126 štukes padės gerinti darbuotojų ir darbdavių santykius (nes NU tokiam tikslui čia viskas)?
Nu suprasčiau, kad darbdavys nuperka ten statybininkui atšvaitus, kad ans namo eidams pavargęs po ratais nepakliūtų - būtų kažkokia nauda, statybininks minėtų geru žodžiu darbdavį, kad juo rūpinasi.
Nors iš tikrųjų tai ne - statybininks turi liemenę, katra atsišviečia, statybininkui nereik iš darbdavio atšvaitų. Ir jam tikrai nereik puodelio ar maišelio su VDI logotipu.
Bet VDI nebesugalvojo, kur pinigus beištaškyti, tai, sako, davai, kaip visada, kaip ir prieš 20 metų puodelių prisiperkam, bus reprezentacijoms. Tai kai eisit kokiu reikalu į tą darbo inspekciją (bet geriau neikit), reikalaukit puodelio, maišelio, atšvaito ir ir bloknoto - kad Jūsų santykiai su darbdaviu pagerėtų. Padės, matysit.
UPD. Peržiūrėjau dar straipsnyje kitas numatytas viešinimo priemones ir pinigų sumas joms. Tai va, puodeliai pagal VDI yra efektyviausia viešinimo priemonė, nes aniems suma didžiausia numatyta. (Einu skaityti knygų apie komunikaciją, kažkur pasiklydau. Ir dar tas bjaurus jausmas vėl, lyg kas pinigus iš mano piniginės taškytų.)

Dainius Buta buvęs VMI komunikacijos skyriaus vadovas
SAVAITĖS SKAIČIAI

„Sodros“ duomenimis šią žiemą – nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos išduoti 962 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – šiek tiek mažiau nei praėjusią žiemą. Palyginti, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išduota 996 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Tačiau šią žiemą peršalimo ligų ir gripo epidemija įsismarkavo vasarį, kai kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po 40 tūkst. ir daugiau ligos atvejų, o pernai ligos labiau siautėjo sausio mėnesį.
Praėjusį gruodį ir šį sausį ligos išmokas iš viso gavo beveik 150 tūkst. gyventojų, jiems per šiuos du mėnesius išmokėta beveik 50 mln. eurų. Vidutinė vienos dienos išmoka siekia 25,7 euro. Apskritai, tiek išmokų gavėjų, skaičius, tiek pačių išmokų dydžiai kasmet nuosekliai auga.
Išmokų gavėjų skaičius paprastai išauga nuo spalio iki kovo. Tuomet jų skaičius svyruoja nuo 70 iki 100 tūkst. per mėnesį, kai vasaros mėnesiais nesiekia 50 tūkst.

SAVAITĖS SKAITALAS

Šimtai bendrovės „Corpus A“ valytojų, neuždirbančių minimumo, gavo po antrą „tuščią“ darbo sutartį kitoje to paties akcininko valdomoje bendrovėje, kur papildomai sumokama greičiausiai po eurą. Taip savininkai apėjo „Sodros“ grindis. Pati „Sodra“ įtaria fiktyvų įdarbinimą, o „Corpus A“ vadovas Egidijus Sakalauskas neslepia esąs įvarytas į kampą: „Ar turėjau atleisti šiuos žmones?“

„Corpus A“ akcininkas ir vadovas E.Sakalauskas valdo ir statybų bendrovę UAB „SBJ BS“. O šioje bendrovėje, kurioje metų pradžioje tedirbo 2 darbuotojai, kone per dieną buvo įdarbinti 460 darbuotojų – jiems mokamas vidutinis 4 eurų atlyginimas. 15min pradėjus domėtis šia situacija „Sodra“ suskaičiavo, kad 401 darbuotojas dirba abiejose bendrovėse ir nutarė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kadangi įdarbinimai greičiausiai fiktyvūs.
„Pas mus vidutinis darbo laikas buvo gal 3,5 valandos per dieną. Nebūdavo pusės etato. Čia iš viso beveik tūkstantis darbuotojų. Yra tokių, kurie dirba 8 valandas, pilną darbo dieną, tai budintis personalas ir panašiai. Tačiau yra ir tokių, kurie dirba vos valandą per savaitę. Bet tiems žmonėms tai vis bent šis tas – nueina, kažką paveikia. Aš įsivaizduoju, kad tai yra geriau nei paprasčiausiai imti ir atleisti“, – teigia E.Sakalauskas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/to-dar-nebuvo-del-sodros-grindu-460-darbuotoju-vienoje-imoneje-uzdirba-po-4-eurus-662-945190
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1K-117 patvirtintas naujos redakcijos 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“. Šis įsakymas taikomas sudarant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Pirmą kartą vadovaudamosi šio įsakymo nuostatomis įmonės atsargas registruoja ir jas įvertina taikydamos perspektyvinį būdą.

Pakeistos SAV pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-117 pakeistos SAV pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35.

Svarbesni pakeitimai:
. SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis (toliau – SAV pranešimas) pateikti privalo:
5.1. individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kai individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos tikrasis narys už kalendorinį mėnesį išsiima asmeniniams poreikiams lėšų sumą;
5.2. asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai už kalendorinį mėnesį socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka avansu;
5.3. ūkininkai ir jų partneriai, kai už kalendorinį mėnesį socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka avansu;
5.3.1. SAV pranešimo gali neteikti ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų;
5.4. šeimynos, kai už šeimynos dalyvį už kalendorinį mėnesį apskaičiuoja ir moka socialinio draudimo įmokas nuo sumos, didesnės negu numatytos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme;
5.5. draudėjai, kurie neteikė nei SAV pranešimų pagal šių Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) duomenų apie individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) mokestinio laikotarpio mėnesiais, taip pat draudėjai, kurie teikė SAV pranešimus pagal Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa su Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota pajamų metine suma ar išsiimama asmeniniams poreikiams lėšų suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos;
5.5.1. SAV pranešimo galima neteikti, kai pagal šių Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius pateiktus duomenis valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų suma už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota pajamų metinė suma ar išsiimama asmeniniams poreikiams lėšų suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir draudėjas nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų

2000 grąžinimo ar užskaitymo į būsimus laikotarpius.“;

VMI informuoja: pakeistos Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša (toliau - VMI prie FM), kad VMI prie FM viršininko 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. VA-25 buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. VA- 128 „Dėl Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo«.

Plačiau apie taisyklių pakeitimus - VMI rašte.

VMI informuoja: pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. VA-24 buvo pakeistas 2004 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo». Plačiau apie taisyklių pakeitimus - VMI rašte.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija prognozuoja – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos vidurkis

Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2018-2021 metams – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos, augimą lems investicijos, didės darbo užmokestis bei darbo našumas.

„Itin sėkmingi Lietuvos ekonomikai praėjusieji metai sustiprino šalies makroekonominį stabilumą ir padėjo pamatus tolesnei ekonomikos plėtrai. Matome ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei investicijų plėtrą. Svarbu ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet vykdydami atsakingą fiskalinę politiką susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Tvari eksporto plėtra
Atsižvelgus į susiformavusias ūkio raidos tendencijas ir palankesnes išorinės aplinkos prielaidas numatoma, kad BVP 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais – 2,8 proc. – tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį.
Sparčiai augusi užsienio paklausa lėmė, kad prekių eksporto vertė 2017 m. išaugo 16,9 proc. Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis mažiausiai dar dvejus metus, o tai sudarys palankias sąlygas augti prekių ir paslaugų eksportui. Prognozuojama, kad eksportas vidutiniu laikotarpiu augs po 5,6 proc. kasmet ir skatins ekonomikos augimą.

Ekonomikos augimą lems investicijos
Investicijų augimas 2017 metais gali būti vertinamas kaip iki šiol dominavusio verslo modelio pasikeitimo pradžia – nuo šiol ekonomikos augimas šalyje daugiau bus skatinamas naujų technologijų, inovacijų, automatizavimo ir efektyvinimo dėka.
Auganti užsienio paklausa skatins poreikį modernizuoti ir daryti efektyvesnius įmonių veiklos procesus, taip pat skatins nuolatines produktyvias investicijas į transporto įrangą, prisidės prie statybų augimo tiek dėl išaugusio logistikos, sandėliavimo pastatų poreikio, tiek ir dėl naujų gamyklų statybos.

Darbo užmokestis augs greičiau nei kainos
2017 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 8,5 proc., beveik tiek pat, kiek ir 2016 m. (8,4 proc.). Naujų investuotojų atėjimas į Lietuvos rinką, augsiančio darbo našumo dėka sumažintas atotrūkis tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo toliau skatins spartų atlyginimų augimą – darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai po 6,2 procento per metus.
Kainų augimą pernai lėmė šie veiksniai – išaugusios naftos kainos, dėl pieno žaliavos išaugusios kainos pabrangę pieno produktai, padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams, darbo užmokesčio augimas.
2018 m., kaip ir 2017 metais, infliaciją dar skatins brangesnė nafta ir kylančios vartojimo paslaugų kainos, tačiau pavasarį, išnykus pernai infliaciją didinusių vienkartinių veiksnių poveikiui, metinė infliacija turėtų sumažėti.
Padidėjęs ekonominis aktyvumas ir natūralūs konvergencijos prie ES vidurkių procesai vidutiniu laikotarpiu skatins kainų augimą Lietuvoje, tačiau jis nebebus toks spartus. Scenarijuje numatoma, kad 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 proc., 2019 m. – 2,4 proc., 2020 ir 2021 m. – 2,5 proc.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: susitiko VDI ir įmonių, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, atstovai

Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) įvyko VDI specialistų ir įmonių, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, atstovų susitikimas. Jis organizuotas atsižvelgiant į ankstesnio renginio metu išsakytą pageidavimą tokius susitikimus rengti nuolat bei drauge aptarti aktualius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

Kaip susitikimo metu pabrėžė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta tinkamai neidentifikavus pavojų darbo vietose, neįvertinus profesinės rizikos bei neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje. „Todėl, – sakė VDI vadovas, – būtinas dialogas, abipusės įžvalgos, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, darbdavius mokyti atsakingai ir sistemingai, kryptingai.“ Jis kartu priminė ir VDI poziciją: konsultuoti, patarti, informuoti, tačiau įvykus nelaimėms darbe, jokių nuolaidų negali būti, tik griežčiausios priemonės.
Pastarųjų metų įvykių darbe situaciją apžvelgė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. Jis pastebėjo, kad, nors žūčių darbe skaičius pernai buvo mažiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį, padėtis šiais metais neramina. Per nepilną ketvirtį jau užregistruoti 8 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 15 pranešimų, kai buvo pakenkta darbuotojų sveikatai. Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojas mirė, skaičius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų periodu, padidėjo 2 atvejais. „Visas šias nelaimes sieja viena bendra linija – įmonėse technologiniai procesai tarsi organizuojami, tačiau jų organizavimas neužtikrina darbuotojų saugos“, – sakė S. Balčiūnas. Nelaimių darbe tyrimai dažnai kelia klausimus dėl darbdavio ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikacijos. Kas lėmė įvykį? Ar darbuotojas nesilaikė atitinkamų reikalavimų? Darbdavys jo nekontroliavo? Ar buvo vertinama profesinė rizika? Ar ji buvo įvertinta kokybiškai?
Susitikime akcentuotos kelios problemos, kurių turėtų nepamiršti įmonės, teikiančios darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas. Tai: raginti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, vadovus skirti dėme

2000sį ne vien pagrindinėms darbo vietoms, o ir pagalbinėms, pvz., kaip organizuojami krovos, sandėliavimo darbai. Vis aktyviau iškyla atsakomybės už laikinai įdarbintųjų saugą klausimas. Jis taip pat ragino registruoti incidentus, lengvus nelaimingus įvykius darbe, kuo anksčiau pradėti jų tyrimą, kad būtų užkirstas kelias sunkesniems padariniams; domėtis, ar užtektinai saugaus darbo įgūdžių mokomi pirmus metus dirbantieji.

VDI atstovai informavo apie parengtus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktus pasiūlymus dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų diferencijavimo, pasiūlymus dėl ypatingų statinių statybos vadovo, specialiųjų darbų vadovo bei statybos rangovo mokymo ir žinių tikrinimo tvarkos, jų kvalifikacijos atestato galiojimo apribojimų, atsižvelgiant į VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus ir kt.
Susirinkusieji diskutavo apie darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo procesų tobulinimą, pageidavo prisidėti rengiant žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimus, daugiau praktinių pavyzdžių analizės.
Nutarta tokius susitikimus tęsti ir toliau, jų metu tarpusavyje aptariant vienas kito praktiką, keičiantis patyrimu

Sodra praneša: sausį už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas,

Sodra informuoja, kad už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Vienas mėnuo – dar ne pavasaris, todėl ilgalaikes išvadas daryti anksti. Tačiau šie skaičiai rodo, kad minimalių socialinio draudimo įmokų, vadinamųjų „grindų“, įvedimas duoda teigiamą efektą.
Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sako “Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.
Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Tarp tų, už kuriuos sumokėtos priemokos, – 800 dirbančių užsieniečių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų – šiek tiek daugiau nei 50 eurų.
To užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai labai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija – 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.
Sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus. Ir to padidėjimo priežastis galėtų būti naujasis reikalavimas. Tačiau reikėtų įvertinti, kad daugiau nei 40 proc. šių darbuotojų alga nesiekė ir 100 eurų. O tūkstančiai jų gavo 10, 20, 40 eurų siekiančią algą per mėnesį.
Pasak Julitos Varanauskienės, trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti ir daugiau galimų šio sprendimo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų: „Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.
Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių“, – sako J. Varanauskienė.
Anot jos, minimalios socialinio draudimo įmokos įvedimas – strateginis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms įgyti teises į pensiją. Tikrieji šio sprendimo rezultatai turėtų pasireikšti po kelerių metų – į pensiją išeinančių žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, dalis turėtų pradėti mažėti.
„Suprantame, kad tai jautrus sprendimas ir situaciją nuolat stebime, analizuojame tendencijas. Neabejoju, kad prie šios temos šiemet dar sugrįšime vertindami uždirbančiųjų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Vieno mėnesio nepakanka įžvelgti tvarias tendencijas, tačiau ir preliminarūs vasario duomenys rodo, kad bendras atleidimų skaičius šiemet toks pat kaip ir pernai, o socialinio draudimo įmokų primokėta netgi šiek tiek daugiau nei sausį – darbdaviai prie naujų reikalavimų prisitaikė“, – sako J. Varanauskienė.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba parengė Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalgą. Kiti tyrimai ir analizės apskaitos srityje skelbiami Tarnybos interneto svetainės skiltyje „Veiklos sritys » Apskaita » Tyrimai ir analizės apskaitos srityje".
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 40-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) pakeitimai

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. kovo 14 d. reglamentas Nr. 2018/400, kuriuo dėl 40-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002:

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0400&from=LT
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0400&from=LT
Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti Tarnybos interneto svetainės skiltyje Veiklos sritys » Apskaita » Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai » Europos Komisijos patvirtinti TFAS.

FNTT tyrimas: Mažeikių įmonė neteisėtai savinosi europinės paramos lėšas

Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis finansuojamą projektą bendrovė galėjo klastoti dokumentus, nurodydama didesnes nei realios įrangos kainas, gavo paramą, su tiekėjais neatsiskaitė, galiausiai – bankrutavo. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti neteisėtą ES lėšų panaudojimą.

Įtariama, kad Mažeikių rajone viešbutį turėjusi bendrovė galėjo dirbtinai padidinti įsigyjamos įrangos vertę. Įgyvendindama ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis remiamą projektą įmonė įsigijo įrangą, skirtą sveikatingumo paslaugoms teikti. Tada paramos administratoriui pateikė mokėjimo prašymą, kad už pirkinius sumokėjo apie 32,5 tūkst. eurų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos įmonei išmokėjo 17,4 tūkst. eurų paramos lėšų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bendrovės nurodyta suma ir ją pagrindžiantys dokumentai gali būti suklastoti.
Bendrovės paraiška buvo skirta projektui „Sveikatingumo paslaugų teikimo praplėtimas“, kurio vert�

13d6� – per 34,3 tūkst. eurų. 2017-iais – bendrovė bankrutavo. Šią įrangą bendrovė buvo įsigijusi beveik trečdaliu pigiau nei deklaravo. Įmonė su įrangos tiekėjais neatsiskaitė, o bankroto procedūros metu NMA dar teikė dokumentus apie vykdomo projekto įgyvendinimą.

Ikiteisminiame tyrime – du įtariamieji, buvę bendrovės vadovai. Jie įtariami dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 3–asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tiria galimą šimtų tūkstančių eurų iššvaistymą kredito unijoje „TAUPKASĖ“

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl daugiau nei 800 tūkst. eurų galimai iššvaistytų lėšų kredito unijoje „Taupkasė“, kuri vasario mėnesį pripažinta nemokia. Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti bendrininkų grupę sudariusiems 8 asmenims. Tarp įtariamųjų – kredito unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai, administracijos vadovai ir kiti asmenys.

FNTT tiria aplinkybes apie tai, kad 2015–2017 metais atsakingi kredito unijos darbuotojai sudarė, kaip įtariama, nepagrįstus sandorius dėl šimtus tūkstančių siekiančių tantjemų ir paskolų suteikimo savo pačių valdomoms bendrovėms.
Išaiškinta, kad dabar jau nemokios kredito unijos vadovai naudojosi dviem prabangiais automobiliais „Bentley“ ir „Porsche“, kurie buvo įsigyti ir išlaikomi unijos lėšomis.
FNTT tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu kredito unijos vadovybės darbo ir gyvenamosiose vietose Kaune ir Vilniuje bei jų rajonuose atliko daugiau nei 10 kratų. Nustatyta, kad vienas unijos vadovų važinėja prabangiu automobiliu „Hummer“, tačiau gyvena savivaldybei priklausančiame bute. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Keturiems įtariamiesiems taikyta procesinė prievartos priemonė laikinas sulaikymas.
Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

FNTT tyrimas: panevėžietė bei jos dukra bus teisiamos dėl finansinių pažeidimų

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti įmonėms buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioms motinai ir dukrai. Pareigūnams nustačius finansinius pažeidimus, kelios iš šių įmonių jau sumokėjo beveik16 tūkst. eurų mokesčių valstybei, tikimasi išieškoti dar apie 32 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad panevėžietė R. G. bei jos dukra E. N. vadovauja kelioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, teikiančioms buhalterinės apskaitos paslaugas. 2015-2016 metais jų klientais buvo apie 140 bendrovių. Be to, jos ir pačios įkūrė kelias uždarąsias akcines bendroves, kurias vėliau pardavė.
FNTT pareigūnai, atlikę išsamų tyrimą, nustatė, kad kai kurių iš šių įmonių veikloje galimai padaryta įvairių finansinių nusikaltimų – apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita, nesumokėti mokesčiai valstybei ir kt. Keturių bendrovių, kurių finansų apskaita rūpinosi R. G., direktoriams jau teko atsakyti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir vengimą sumokėti mokesčius, į valstybės biudžetą kelios bendrovės sumokėjo beveik 16 tūkst. eurų mokesčių.
Įtariama, kad R. G. apgaulingai tvarkė 18-kos bendrovių buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie jų finansinę veiklą. Be to, jai pareikšti kaltinimai ir dėl sukčiavimo – įtariama, kad panevėžietė apgaule nesumokėjo beveik 32 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jos dukrai pateikti kaltinimai dėl 8-ių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodų.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Amparavičiaus, R. G. jau du kartus yra teista už ekonominio pobūdžio nusikaltimus. „Įtariant, kad kaltinamoji galimai toliau tęsia nusikalstamas veikas, ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas“, – sakė prokuroras.
Aama 20181120

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR