Savaitės 2018.04.02 - 2018.04.08 apžvalga Nr. 14

Sukurta: 2018-04-10
Savaitės 2018.04.02 - 2018.04.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Sodra praneša, kad prasidėjus pajamų deklaravimui „Sodra“ suvienijo jėgas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Didžiuosiuose šalies miestuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose dirba ir VMI konsultantai, o VMI skyriuose konsultuoja „Sodros“ specialistai.

SODRA surinko aktualiausius klausimus, dažniausiai iškylančius savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo muitinėje taisyklės

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1B-270 pakeistos Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-273.

VMI komentuoja: dėl produktų mėginių paėmimo ir perdavimo taisyklių pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. kovo 28 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymas Nr. VA-26 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. VA-5 „Dėl Skystų energinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginių paėmimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių įsakymų pripažinimo netekusiais galios« pakeitimo».

Pagrindiniai pakeitimai:
1. patvirtintos Produktų mėginių paėmimo ir perdavimo taisyklės (toliau ‒ Mėginių taisyklės), kurios taikomos, siekiant nustatyti, ar produktai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu, yra laikytini akcizų objektu ir / arba pritaikytas teisingas akcizų tarifas, ir / arba siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas pagrįstai naudojasi akcizų lengvatomis, numatytomis Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme. Kitaip tariant, išplečiamas produktų, kurių mėginiai gali būti imami pagal Mėginių taisykles, sąrašas (įtraukiant ne tik skystus energinius produktus, etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, bet ir apdorotą tabaką, neapdorotą tabaką, maisto produktus (pvz., šokolado gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio arba alkoholinių gėrimų) ir kt.);
2. pagal Mėginių taisykles mėginys paimamas ir perduodamas tirti į laboratoriją ne tik tais atvejais, kai siekiama nustatyti produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodą, produkto kokybinius rodiklius, sudėtį, kilmę, koncentraciją tūrio procentais, bet ir tais atvejais, kai siekiama nustatyti energinių produktų žymėjimo medžiagas ir ar jų kiekis atitinka reikalavimus, nurodytus Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279 „Dėl Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo«, 1 ir 2 prieduose;
3. nustatoma, kad imami 3 mėginiai (pirmasis mėginys Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ‒ VMI) pristatomas į laboratoriją, antrasis mėginys yra skirtas tikrinamam asmeniui arba tikrinamo asmens atstovui, o trečiasis mėginys paimamas ir saugomas VMI);
4. nustatomi rekomenduojami vieno mėginio dydžiai;
5. nustatoma mėginių perdavimo į laboratoriją tirti tvarka;
6. nustatoma mėginio tyrimo išlaidų apmokėjimo tvarka;
7. nustatoma antrojo mėginio perdavimo tikrinamam asmeniui arba tikrinamo asmens atstovui tvarka. Šiuos nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai antrasis mėginys tikrinamam asmeniui arba tikrinamo asmens atstovui nebuvo paliktas (pvz., buvo atsisakyta paimti antrąjį mėginį);
8. nustatoma mėginių saugojimo VMI tvarka (bendras saugojimo terminas – ne ilgiau kaip 2 metai). Praėjus saugojimo terminui, mėginys sunaikinamas.
Papildomai informuojame, kad 2018 m. vasario 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1-45/1V-166 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1-253/1V-884 „Dėl Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo» pakeitimo", kuriuo nustatoma, kad VMI visais atvejais žymėto kuro bandinius ima Mėginių taisyklių nustatyta tvarka.

Be to, šiuo įsakymu patikslinama, kad VMI kartu su policijos įstaigomis arba Lietuvos saugios laivybos administracija degalus tikrina tik tais atvejais, kai sausumos ir (ar) vidaus vandenų motorinės transporto priemonės turi būti sustabdomos.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: valdžios sektoriaus finansai 2017 metais – geriausi nuo Nepriklausomybės atkūrimo

Finansų ministerija informuoja, kad išankstiniais duomenimis Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 metais buvo geriausias nuo LR nepriklausomybės atkūrimo – pasiektas perteklius, kuris sudarė 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai 0,3 proc. BVP didesnis nei 2016 m.

„Jau antri metai, kai pasiekiame valdžios sektoriaus perteklių. Tai rodo, kad Lietuva, įvertindama ekonomikos situaciją ir jos perspektyvas, atsižvelgdama į visuomenės senėjimo tendencijas, atsakingai valdo viešuosius finansus. Taip pat laikosi visoms Euro zonos šalims taikomų ir Lietuvos įstatymais nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Buvo planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2017 metais neviršys 0,7 proc. BVP.
Geresnį nei planuota balanso rodiklį lėmė geresni savivaldybių, socialinio draudimo fondų bei centrinės valdžios rezultatai.
Išsamesnę informaciją apie 2017 m. valdžios sektoriaus finansų statistinius duomenis rasite Lietuvos statistikos departamento pranešime.

Finansų ministerija informuoja: Europos Parlamento nariams – apie ilgalaikę ES investicijų naudą

Finansų ministerija informuoja, kad 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pažanga, ES investicijų poveikis ir priklausomybės nuo jų mažinimas, skaidrumo didinimas, investicijų iš privataus verslo skatinimas bei Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m. – temos, kurias balandžio 6 dieną Finansų ministerijos ekspertai pristatė Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto atstovams EP Informacijos biure Lietuvoje.

„Šiuo metu svarbiausia užtikrinti ilgalaikę investicijų naudą ir kokybę. Prioritetas turėtų būti skiriamas tvariam ekonomikos augimui ir investicijų iš privataus verslo skatinimui. Taip pat svarbu supaprastinti valdymo ir kontrolės sistemą, atsisakant vertės nekuriančių procesų ir stiprinant rizikos valdymą“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Susitikime buvo diskutuojama apie lankstesnę ES sanglaudos politiką. Tai – būtina sąlyga, siekiant ilgo laikotarpio investicijų tikslų bei sprendžiant naujus iššūkius.
Finansų ministerijos atstovai kalbėjo apie ES investicijų

2000 svarbą inovacijoms, viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą tiek verslui, tiek mokslo ir studijų institucijoms. Taip pat apie tolimesnių investicijų poreikį energetiniam efektyvumui bei skaitmeninei darbotvarkei.

Per du 2018 metų mėnesius Lietuvoje jau investuota 99 mln. eurų ir tai beveik 3 kartus daugiau nei per analogišką laikotarpį 2017 metais. Lyginant ES fondų lėšų investavimą tarp ES šalių narių, Lietuva yra 8-je vietoje tarp visų ES šalių narių ir viršija ES vidurkį.

Ūkio ministerija informuoja: JAV ekspertai teigiamai vertina Lietuvos ekonomikos reformas

Įtakingo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viešosios politikos tyrimų centro „The Heritage Foundation“ ekspertai teigiamai vertina pastarųjų metų Lietuvoje vykdomas reformas ir sveikina artimiausius žingsnius stiprinant startuolių ekosistemą, inovacijų politiką ir mažinant biurokratines kliūtis verslui, teigia šalies ekonomikos pažangą pristatęs Vašingtone viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą investicijų laisvės, darbo santykių srityje, teigiamai vertinama šalies pažanga vykdant valstybės valdomų įmonių reformą. Tačiau Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio valstybių, privalo nemažai nuveikti orientuodama šalies ūkį ketvirtosios pramonės revoliucijos kryptimi. Dėl to „The Heritage Foundation“ ekspertai pozityviai vertina Vyriausybės veiksmus stiprinant startuolių ekosistemą ir inovacijų politiką”, – teigia ūkio ministras V. Sinkevičius.
Investicinės aplinkos gerinimą ir Lietuvoje vykdomas reformas ūkio ministras V. Sinkevičius aptarė su „The Heritage Foundation“ Tarptautinės prekybos ir ekonomikos centro direktoriumi Terry‘iu Miller‘iu, kurio vadovaujama ekspertų komanda kasmet rengia Ekonominės laisvės indekso ataskaitą. Šiuo metu pagal Ekonominės laisvės indeksą Lietuvos verslo aplinka užima 19-ą vietą iš 186-ių ekspertų vertintų valstybių. Pasak T. Miller‘io, Lietuva yra reitingo žvaigždė, ir valstybės daromos reformos rodo ne tik, kad einama teisingu keliu klestėjimo link, o veikiau, kad valstybė jau yra klestinti.
Ieškodami investicijų lokacijos užsienio investuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kaip valstybė atrodo tokiose pasaulinio lygio ataskaitose kaip Ekonominės laisvės indeksas, todėl privalu kilti šio indekso lentelėje ir reguliariai diskutuoti su ataskaitos rengėjais.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: susitikime pristatytos statybininkų asociacijų iniciatyvos statybų verslui skaidrinti

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius ir grupė Valstybinės darbo inspekcijos specialistų susitiko su Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentu Daliumi Gedvilu, kitais LSA atstovais, Latvijos statybininkų asociacijos prezidentu Normunds Grinbergs.

Susitikime taip pat dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas, grupė šios federacijos atstovų.
Susitikimo pradžioje Valstybinės darbo inspekcijos vadovas J. Gricius pabrėžė, kad statybų sektorius reikalauja visapusiško dėmesio tiek dėl didelių rizikų įvykti nelaimingiems atsitikimams darbe, tiek dėl išaugusių nustatomų nelegalaus darbo faktų. LSA prezidentas V. Gedvilas išsakė lūkesčius, kad šiame susitikime bus pasikeista konkrečia patirtimi, aptarti realūs žingsniai, ką galima nuveikti eliminuojant nelegalų darbą iš statybų sektoriaus.
Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas N. Grinbergs susitikimo dalyvius supažindino su pagrindinėmis visuomeninėmis Latvijos statybininkų organizacijomis, pristatė su Latvijos Vyriausybe pasirašytus ir numatomus pasirašyti dokumentus, kurie padėtų įveikiant šešėlį šiame sektoriuje, išsamiai supažindino su patirtimi, įgyjama diegiant statyboje elektorinę darbo laiko apskaitą.
LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius pristatė šios asociacijos kuriamą naująstatybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistemą STATREG, kuri kartu yra informacinis portalas, kompetencijų registras ir darbo poreikio analizės įrankis. R. Encius pakomentavo, kuo ši sistema gali būti naudinga statybos sektoriaus darbininkams, užsakovams, darbdaviams, valdžios institucijoms ir visuomenei. Diskusijos dalyviams jis taip pat pademonstravo, kaip veikia Statybininko kortelė – sudėtinė STATREG duomenų registro dalis, kuri sudaro galimybes užtikrinti kompetentingų specialistų darbą statybvietėse, suteikia informaciją apie statybininko kvalifikaciją, apie užsiregistravusio asmens darbovietę, darbdavį ar veiklos pobūdį, ją galima naudoti darbo laiko apskaitai ir kt.
LSA atstovai patikino, kad STATREG sistema bus toliau plėtojama, o būti partneriais kviečiamos ir valstybinės institucijos, kurioms būtų naudingi STATREG esantys kortelių turėtojų duomenys. J. Gricius šias iniciatyvas įvertino, kaip svarbias siekiant skaidrumo statybos versle: ir eliminuojant nelegalų darbą, ir tikrinant statybininko kompetenciją atitinkamam darbui atlikti.
Baigiantis pokalbiui, buvo pasiūlyta aptarti ir sukonkretinti galimą susitarimą dėl tarpusavio bendradarbiavimo, siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastus statybų sektoriuje.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: registruoti pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe dabar galima ir per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų pranešimą apie įvykusį sunkų/mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviai gali pateikti per Elektroninę paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).

Pateikti pranešimą per EPDS yra labai paprasta: prisijungus prie sistemos, reikia pasirinkti funkciją „Teikti naują dokumentą“ ir iš sąrašo pasirinkti dokumento „Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą“ formą. Darbdaviui ją užpildžius ir pateikus pranešimą apie įvykusį sunkų/mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, automatiškai informuojama atitinkamo VDI teritorinio skyriaus administracija.
Trumpai apie EPDS
EPDS yra paprastas ir patogus būdas darbdaviams VDI teikti informaciją nuotoliniu būdu. Sistemoje galima teikti privalomus duomenis, pvz., informaciją apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, pranešti apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamą darbuotoją, teikti išankstinį pranešimą apie statybų pradžią, pranešimą apie su asbestu susijusią veiklą, kreiptis dėl pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų vykdymo būklę išdavimo ir pan. Sistemoje taip pat galima realiu laiku matyti pateiktų duomenų apdorojimo proceso būklę.
Darbdaviai atsako už pateiktų duomenų teisingumą, o darbuotojų saugos ir sveikatos būklę deklaruojantiems darbdaviams taikoma išankstinio sąžiningo elgesio prezumpcija, t. y. duomenys, pateikti VDI per EPDS, vertinami kaip teisingi.
Prisijungti prie EPDS galima per Elektroninius valdžios vartus. Daugiau apie šią sistemą: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=761

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: priimtas reglamentas dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto keitimo

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. kovo 1d5722 d. reglamentas Nr. 2018/498, kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0498&from=LT
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0498&from=LT
Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti Tarnybos interneto svetainės skiltyje Veiklos sritys » Apskaita » Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai » Europos Komisijos patvirtinti TFAS.

FNTT praneša: teismui perduota naftininkų byla- galimai neteisėtai legalizavo 5 mln. eurų

Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje naftos perkrovos įmonės (NG) buvęs vadovas A. U., darbuotoja S. P ir šios įmonės direktorius A. U., veikdami organizuotoje grupėje, kaltinami galimu didelės vertės svetimo turto pasisavinimu (Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.), o buvęs vadovas A. U. kaltinamas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (Baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d.). Įtariama, kad neteisėtai buvo legalizuota per 5 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo pradėtas 2010 m. vasarą. Tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais įtarė, kad kaltinamieji 2006-2010 m. laikotarpiu Klaipėdoje susibūrė į organizuotą grupę, pasiskirstė joje vaidmenimis ir grupėje savinosi svetimus pinigus bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. U., būdamas bendrovės „NG“ vieninteliu akcininku ir realiai vadovaudamas įmonei, žinojo, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės, kurių būstinės buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje, jokių paslaugų bendrovei „NG“ neteikė. Manoma, kad jis nurodęs minėtos bendrovės generaliniam direktoriui A. U. įtraukti užsienyje valdomų bendrovių žinomai suklastotas sąskaitas-faktūras į ,,NG“ buhalterinę apskaitą ir suorganizuoti, kad už tariamai atliktas paslaugas būtų atlikti daugkartiniai mokėjimo pavedimai į kaltinamųjų S. P. ir A. U. užsienyje bendrovių valdomas bankų sąskaitas ir tokiu būdu pasisavino per 5 mln. eurų.
Kaltinamasis A. U. ir S. P. žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami nuslėpti ar įteisinti šias nusikalstamu būdų įgytas pinigines lėšas atliko su šiais pinigais finansines operacijas. Tokiu būdu buvo legalizuota 5.076.095,97 eurų.
Ikiteisminis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijomis. Kruopštaus prokurorų, FNTT pareigūnų, užsienio kolegų darbo dėka buvo išaiškinti 2006-2010 m. laikotarpiu daryti nusikaltimai.
Iš šiuo metu teismui perduodamos baudžiamosios bylos dar 2015 m. vasario mėnesį Generalinė prokuratūra perdavė teisminiam nagrinėjimui ikiteisminį tyrimą dėl AB „KN“ buvusių vadovų piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi, padarant daugiau kaip 20 mln. eurų (per 70 mln. litų) žalą šiai įmonei, daugiau kaip 600 tūkst. eurų (per 2 mln. litų) iššvaistymo ir organizuotos grupės narių turto pasisavinimo, pinigų plovimo, 3,5 mln. eurų kyšio priėmimo už bendrovei „NG“ palankius sprendimus ir kitų nusikaltimų padarymo.
2017 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje už įvairius nusikaltimus – didelės vertės turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, sukčiavimą, valstybės tarnautojui prilyginto asmens papirkimą, kyšio priėmimą, dokumentų klastojimą ir kt. – nuteisti 6 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys. Teismas konfiskavo iš nuteistųjų nusikalstamu būdu įgyto turto už didesnę nei 10 mln. 515 tūkst. eurų sumą, taip pat priteisė solidariai valstybei atlyginti per 2 mln. 300 tūkst. eurų, o žalą patyrusiai AB Klaipėdos nafta – per 20 mln. 883 tūkst. eurų sumą.

FNTT tyrimas: už nelegalią televiziją pinigus iš gyventojų rinkusi bendrovė bus teisiama- įmonė šešėlyje veikė pustrečių metų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informuoja, kad klientams mokamus kanalų paketus už tam tikrą mokestį prijunginėjusi ir abonentinį mokestį neteisėtai rinkusi bendrovė ir jos vadovas bus teisiami. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) baigtame ikiteisminiame tyrime Klaipėdoje registruota įmonė ir jos direktorius kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisėtu vertimusi komercine veikla.

Bendrovė užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo veikla, nors šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo neturėjo. Klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, įmonės atstovai parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad už papildomą mokestį, kuris siekė apie 4–6 eurus per mėnesį, įmonė suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Bendrovės atstovai su vienais klientais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan., kiti klientai abonentinį mokestį už televizijos programų paketą turėjo mokėti kas mėnesį. Mokestį klientai įmonės atstovams mokėjo grynaisiais pinigais, o bendrovė gautų lėšų neapskaitydavo. Tokių klientų galėjo būti šimtai.
Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
Įtariama, kad bendrovės vadovas buhalterijoje nefiksavo gautų lėšų iš klientų už bendrovės parduotą palydovinės televizijos įrangą, jos prijungimo paslaugą, taip pat televizijos retransliavimo paslaugą, taip siekdamas nuslėpti privalomus sumokėti mokesčius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytą žalą bendrovės vadovas savanoriškai atlygino.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.
Aama 20181120

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR