Savaitės 2012.05.07 - 2012.05.13 apžvalga Nr. 19

Sukurta: 2012-05-15
Savaitės 2012.05.07 - 2012.05.13 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAITALAS

Petras Kudaras skaičiuoja, «Kiek kainuoja Pylimėlių bulvės?»

SAVAITĖS ATSAKYMAI

VMI atnaujino smulkiesiems verslininkams, kurie nuo gegužės 1-os dienos privalo naudoti kasos aparatus, skyrių „Klausimai – atsakymai“, kuriame pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie EKA naudojimą, įsigijimą, priežiūrą, įregistravimą ir apskaitą. Atsakymai į aktualiausius klausimus pateikiami aiškiau, suprantamiau, naudojant pavyzdžius, kurie padės lengviau įsisavinti informaciją.

SAVAITĖS GRAFIKAI

Finansų ministerija toliau paišo gražius degalų kainų grafikus. Atlikdama degalų kainų stebėseną, Finansų ministerija analizavo padėtį Lietuvos didmeninėje ir mažmeninėje rinkose bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“, mažmeninėse rinkose. Nuo š.m. balandžio pradžios (14 savaitė) ši naftos perdirbimo įmonė mažino didmenines degalų kainas, tačiau mažmeninių rinkų reakcija skirtingose šalyse buvo skirtinga – Estijoje ir Latvijoje kainos pradėjo mažėti, tuo tarpu Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.

Finansų ministerija primena, kad dėl pereinamojo laikotarpio mūsų šalis taiko mažiausią dyzelino akcizą visoje Europos Sąjungoje, tačiau mūsų šalyje parduodamo dyzelino kaina be mokesčių, paprastai yra keliais ar keliolika centų didesnė nei aplinkinėse ES valstybėse.

Benzinui didesnį nei minimalų akcizo tarifas taiko ne tik Lietuva, bet ir visos kaimyninės ES šalys - Estija, Latvija, Lenkija. Šiuo metu Seime registruotas siūlymas nuo 2012 m. birželio 1 d. sumažinti akcizų tarifą benzinui iki ES leistino minimumo. Teigiama, kad tokiu atveju benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų vienam litrui (įskaitant akcizo mažinimo poveikį PVM), tačiau yra didelė tikimybė, kad vartotojai efektą pajus ne iš karto, benzinas tiek neatpigs Lietuvos degalinėse, o sumažėjusios kainos laikysis trumpai.

Finansų ministerija ne kartą akcentavo, kad degalų kainos priklauso ne vien nuo akcizų ar mokesčių, bet pirmiausia, nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat – ir nuo konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius bei degalų paklausos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Seminaro „Paslaugų suteikimo vieta ir jų apmokestinimas“ dalijamoji medžiaga

VMI pateikia seminaro „Paslaugų suteikimo vieta ir jų apmokestinimas“ dalijamoji medžiagą.

VMI informuoja: jau yra 03 versijos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 forma

VMI prie FM informuoja, kad jau galima elektroniniu būdu užpildyti ir per Elektroninio deklaravimo sistemą pateikti 03 versijos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formą. Primenama, kad 2012 m. kovo 3 d. paskelbtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. VA-26 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-2 ,,Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 27-1253; toliau – Įsakymas) patvirtintos naujos versijos (03) Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir jų užpildymo taisyklės. Nurodytu Įsakymu patvirtintos PLN204 ir PLN204* 03 versijos deklaracijų formos naudojamos nuo 2011 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo atvejais. Svarbu: jeigu pateikėte nuo 2011 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio Metinės pelno mokesčio deklaracijos 02 versiją, tai tikslindami to paties mokestinio laikotarpio deklaraciją, turite pateikti tą pačią 02 versiją.

VMI komentuoja: dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių pakeitimo

VMI prie FM primena, kad pakeistas Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 4.1 punktas, kuriame nustatoma, kad Prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitą (toliau – Kvitas) privaloma išrašyti, kai ,,prekybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato vadovaudamasis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82 – 3522), 11 punktu, parduoda prekes“.

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 11 punkte nustatyti atvejai, kuriais kasos aparato galima nenaudoti, tačiau tokiu atveju kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas. Prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams taikytini Aprašo 11.1, 11.2, 11.5 punktuose bei nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame 11.7 punkte nurodyti atvejai, kada kasos aparatų galima nenaudoti, t. y.:

11.1. gyvenamosiose, darbo ar kitose asmenų iškvietime nurodytose prekių pristatymo (paslaugų suteikimo) vietose, kuriose už prekes (paslaugas) atsiskaitoma grynaisiais pinigais;
11.2. kaimo vietovių pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose (medicinos punktuose), išskyrus šio Aprašo 10.17 punkte nurodytu atveju;
11.5. sugedus kasos aparatui arba pažeidus jo plombą, taip pat kitais šio Aprašo 30 ir 44 punktuose nustatytais atvejais, kai atitinkamą kasos aparatą naudoti draudžiama, tačiau tik tokio kasos aparato remonto, aptarnavimo ar keitimo laikotarpiu ir tik iškvietus aptarnavimo specialistą ir (ar) užregistravus iškvietimą kasos operacijų žurnale pagal šio Aprašo 29 punkto reikalavimus;
11.7. Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

Aprašo 11.7 punkto taikymas reglamentuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio3 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (Žin., 2012, Nr. 41-2003).

Vadinasi, prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalo išrašyti Kvitus, kai nenaudoja kasos aparato Aprašo 11.1, 11.2, 11.5 ir 11.7 punktuose nustatytais atvejais.

KITOS NAUJIENOS

Apskaitos ir audito tarnyba: auditoriaus profesinis scepticismas užtikrina atliekamo audito kokybę

Apskaitos ir audito tarnyba kviečia susipažinti su Audito praktikos valdybos (APB) nuomone dėl auditoriaus profesinio skepticizmo ir jo pagrindinio vaidmens užtikrinant atlikto audito kokybę (anglų kalba). Leidinyje atkreipiamas dėmesys į profesinį scepticismą, nustatant jo bendrą supratimą ir dar kartą patvirtinant jo pagrindinį vaidmenį užtikrinant atliekamo audito kokybę. Šį leidinį išleido Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Finansinės a2000tskaitomybės taryba (FRC), įgyvendinanti audito viešąją priežiūrą.

Leidinį anglų kalba galima rasti čia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: praeitą savaitę užfiksuoti aukščiausi šiais metais laisvų darbo vietų ir įdarbinimo rodikliai

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad gegužės 10 d. šalyje buvo registruota 225,2 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,89 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža.

Pastaroji savaitė pasižymėjo aukščiausiais šiais metais fiksuotais įdarbinimo ir laisvų darbo vietų rodikliais. Darbdaviai gegužės 4–10 dienomis įregistravo 5,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiau kaip du kartus paklausa išaugo parduotuvių pardavėjams ir prekių demonstruotojams, dažytojams ir giminiškų profesijų darbininkams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir derintojams ir sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams.

Palyginti su ankstesne savaite, beveik dvigubai daugiau bedarbių – 6,1 tūkst. teritorinės darbo biržos padėjo sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 4 –10 dienomis trigubai daugiau – 5,1 tūkst. bedarbių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausia jų – 52,8 proc. įsigijo verslo liudijimus, 34,5 proc. dirbs viešuosius darbus, 9,3 proc. įdarbinta subsidijuojant, 0,4 proc. – į įsteigtas darbo vietas ir 0,2 proc. – rotacijos būdu, 2 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo ir 0,8 proc. – kompetencijų ugdymo programose.

VMI informuoja: turgaus prekeiviams parengta išsami informacija apie EKA naudojimą

VMI prie FM informuoja, kad, atsižvelgusi į turgaus prekeivių pageidavimus, parengė aiškią ir išsamią informaciją apie elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) naudojimą.

„Įsiklausėme į turgaus prekeivių pastebėjimus, kad VMI internetinėje svetainėje informacija galėtų būti pateikta dar paprasčiau. Norėdami padėti smulkiesiems verslininkams sklandžiai vykdyti prievolę naudoti kasos aparatus, informaciją supaprastinome, pateikėme daugiau vaizdžių pavyzdžių bei paaiškinimų“, — teigia VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, akcentuodama, kad verslininkai gali svetainėje rasti ir visą seminaruose naudojamą dalomąją medžiagą apie EKA naudojimą.

Ūkio ministerija informuoja: pirmoji Lietuvos verslumo ataskaita atskleidė geresnį nei tikėtasi požiūrį į verslininkus

Ūkio ministerija informuoja, kad buvo pristatyti pirmą kartą Lietuvoje atlikto „Globalaus verslumo stebėsenos“ (Global Entrepreneurship Monitoring (GEM) tyrimo rezultatai. Į pasaulinį verslumo indeksą Lietuvos vardas įtrauktas pirmą kartą. Tyrimas atliktas pasitelkiant pasaulinius standartus atitinkančią ir viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių pripažįstamą GEM metodologiją. Ją pasitelkiant įvertinus ir verslininko įvaizdį Lietuvoje paaiškėjo ženkliai kitoks nei manyta iki šiol gyventojų požiūris į verslininkus.

2011-ųjų apklausoje dalyvavo per 140 tūkstančių gyventojų ir ekspertų iš 54 įvairaus ekonominio lygio skirtingose geografinėse teritorijose esančių pasaulio šalių. Lietuvoje verslumo situaciją tyrė globalus verslo kompetencijų centro Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Inovacijų ir verslumo centro mokslininkų-verslo ekspertų komanda. Inicijuoti tyrimą Lietuvoje VU TVM padėjo VšĮ „Versli Lietuva“, tyrimą finansavo LR Ūkio ministerija. Tyrimo metu buvo apklausta 2000 šalies gyventojų nuo 18 iki 64 metų amžiaus ir 36 ekspertai iš finansų, švietimo, verslo ir kt. sričių.

Pasaulinė 2011 metų monitoringo ataskaita atskleidė ryškų verslumo augimą visame pasaulyje – pernai 54 tiriamose pasaulio šalyse startavo beveik 400 milijonų verslų. Daugiau nei 140 milijonų pradedančiųjų verslininkų per artimiausius penkerius metus tikisi sukurti bent po penkias naujas darbo vietas. Šie skaičiai ir augimo prognozės patvirtina, kad visame pasaulyje verslo aktyvumas tik stiprėja, o verslumas, kaip ekonominis variklis, gali padėti atsigauti susilpnėjusiai pasaulio ekonomikai.

Lietuvos verslumo atžvilgiu, tyrimo komandą maloniai nustebino ne vienas rodiklis. Pavyzdžiui, kad Lietuva pasižymi vienu aukščiausių intraverslumo (verslumo kitų įmonėse) indeksų tarp visų ištirtų šalių, o gyventojų apklausa atskleidė daug labiau teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkus, nei manyta iki šiol. Pavyzdžiui, gyventojai mano, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai ir yra verti pagarbos, o net 50 proc. apklausos dalyvių norėtų turėti savo verslą. Įdomu tai, kad gyventojų požiūris pasirodė esąs labiau teigiamas nei apklaustųjų ekspertų.

Finansų ministerija informuoja: naujausia informacija apie nacionalinio biudžeto pajamas

Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų keturis mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 6 mlrd. 618,6 mln. litų t. y. 470,6 mln. litų arba 7,7 proc. daugiau palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu. Buvo prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2012 m. 4 mėnesius įplauks 6 mlrd. 487,2 mln. litų. Faktiškai įplaukė 131,4 mln. litų arba 2 proc. daugiau.

Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-balandžio mėnesius gauta 5 mlrd. 564,6 mln. litų t.y. 429,8 mln. litų arba 8,4 proc. daugiau palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu. Buvo prognozuota, kad pajamų į valstybės biudžetą bus surinkta 5 mlrd. 494,5 mln. litų, t.y. gauta 70,1 mln. litų arba 1,3 proc. daugiau nei prognozuota.

Per keturis šių metų mėnesius daugiausia valstybės biudžeto (be savivaldybių, Sodros, PSDF ir ES) lėšų buvo skirta švietimui (pedagogų darbo užmokesčiui, mokyklų išlaikymui, pan.) – 1 mlrd. 179 mln. litų; socialinei apsaugai (socialinei paramai, išmokoms, pan.) – 1 mlrd. 52 mln. litų; 759 mln. litų – ekonomikai; 501 mln. litų - sveikatos apsaugai; viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - apie 475 mln. litų.
Finansų ministerija informuoja: Europos Komisija atnaujino ES paramos mokėjimus Lietuvai

Finansų ministerija informuoja, kad Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus. Buvo pakartotinai patikrinti visi projektai, kuriuose nustatyti galimi neatitikimai. Po atliktų patikrinimų klaidų lygis sumažėjo beveik 3 kartus - nuo 1,93 proc. iki 0,683 proc. visų 2010 m. deklaruotų išlaidų, kurios 2010 m siekė beveik 3 mlrd. litų.

FNTT praneša: išaiškintas milijonus uždirbęs neoficialus polietileno prekeivis, kuris nemokėjo mokesčių

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono litų gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjusio polietileno prekeivio. Įtarimai jam pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine veikla ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad 47-erių metų klaipėdietis D. L., neįregistravęs ind6ccividualios veiklos ar bendrovės, penkerius metus prekiavo polietileno medžiagomis ir gaminiais. Atskleista, kad 2005–2010 metų laikotarpiu įtariamasis Lietuvos bendrovių, gaminančių maišelius, plėveles ir kitokius gaminius, produkciją perparduodavo Norvegijos įmonėms. Paskaičiuota, kad per penkerius metus klaipėdietis D. L. gavo daugiau nei 16,7 milijono litų pajamų ir užsidirbo daugiau nei 3 milijonų litų pelno. Atskleista, kad visi atsiskaitymai tiek su Lietuvos bendrovėmis, tiek Norvegijos įmonėmis vyko naudojant ribotos atsakomybės bendroves (offshore), registruotas Oregono valstijoje, JAV. Siekdamas apsunkinti savo, kaip prekeivio, identifikavimą ir pinigų judėjimą, įtariamasis ne tik naudojo ribotos atsakomybės bendroves, bet ir atsidarė sąskaitas ne Lietuvos, o užsienio bankuose. Be to, nustatyta, kad atidarydamas mokėjimo kortelių sąskaitas Lietuvoje, D. L. buvo pateikęs bendrąjį įgaliojimą asmens vardu, neturėjusį nieko bendro su viena iš ribotos atsakomybės bendrovių. Išaiškinta, kad įtariamasis dokumentus, sudarydamas sandorius, pateikdavo elektroniniu paštu, korespondencijoje naudodamas tik dviejų ribotos atsakomybės bendrovių simboliką.

Tyrimo metu paskaičiuota, kad milijoninę apyvartą turėjęs prekeivis ne tik nebuvo įregistravęs individualios veiklos ir netvarkė buhalterinės apskaitos, bet ir į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 472 tūkstančių litų gyventojų pajamų mokesčio.

Medžiagą redagavo: artas71

Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR