Savaitės 2012.06.25 - 2012.07.01 apžvalga Nr. 26

Sukurta: 2012-07-03
Savaitės 2012.06.25 - 2012.07.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS VETO

Prezidentės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama:

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko ir pati inicijavo PVM sumažinimą periodiniams spaudos leidiniams, nes mažėjantis lietuviškų spaudinių prieinamumas ir prastėjanti visuomenės informavimo kokybė, ypač regionuose, kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės raidai.

Šalies vadovė pritaria ir PVM lengvatai neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Tačiau taikyti lengvatinio PVM tarifo visuomeninio transporto bilietams valstybė, pasak Prezidentės, kol kas nėra pajėgi. Prezidentės teigimu, įtampa pasaulio finansų rinkose neslūgsta. Tai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonominei situacijai ir apsunkins ekonomikos atsigavimą. Visos politinės jėgos privalo priimti finansiškai atsakingus sprendimus dėl 2013 metų biudžeto įsipareigojimų, todėl PVM įstatymo pataisos grąžintos Seimui svarstyti pakartotinai

Skubotas pasiūlymas taikyti PVM lengvatą transporto bilietams valstybės biudžetui kainuotų beveik 70 milijonų litų, tačiau garantijų, kad keleiviams bilietai atpigs, nėra. Tyrimais įrodyta, kad PVM lengvata naudinga gamintojui arba paslaugos teikėjui, o ne vartotojui.

SAVAITĖS VETO ATMESTAS

Prezidentės veto atmestas- labai gali būti, kad nuo sausio pirmosios miesto transportu važinėsim pigiau. Seimas atmetė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą atsisakyti Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatos keleivių vežimo paslaugoms. Šalies vadovė vetavo Seimo 2012 m. birželio 26 d. priimtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą Nr. XI-2121, kuriuo buvo įtvirtintos lengvatos spaudai, keleivių vežimo paslaugoms ir neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. D. Grybauskaitė pasiūlė lengvatinį 9 procentų PVM tarifą taikyti tik laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, 5 procentų PVM tarifą taikyti neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui (projektas Nr. XIP-3885GR).

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas bendru sutarimu nusprendė nepritarti Respublikos Prezidentės dekretui ir siūlyti Seimui 2012 m. birželio 26 d. priimtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XI-2121 priimti be pakeitimų, t.y. taikyti 9 procentų lengvatinį PVM tarifą ir keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.

Seimas balsavimo metu pritarė komiteto siūlymui ir paliko galioti 2012 m. birželio 26 d. priimtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą priimtą įstatymą Nr. XI-2121. Tokiam sprendimui pritarė 73, prieš balsavo 23, susilaikė 6 Seimo nariai.

SAVAITĖS NUOMONĖ

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK)išplatino pranešimą dėl antradienį Seimui skubos tvarka teikiamų Darbo kodekso (DK) pataisųLPSK nuomone, pataisos panaikins samdomų darbuotojų socialines garantijas, o darbdaviams suteiks naujų privilegijų. Seimas neeiliniame posėdyje dėl šių įstatymo pataisų balsavo jau savaitgalį.

„Įstatymų leidybos istorijoje galima ant pirštų suskaičiuoti atvejus, kai tokios apimties itin svarbų pataisų paketą skubama priimti per kelias dienas. Kodėl tokia skuba? Šiame įstatyme nėra nė vienos eilutės, kuri padėtų sukurti naujas darbo vietas, kaip deklaruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybė. Visas teikiamas paketas susijęs tik su darbuotojų padėties bloginimu“, - sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas ir LR trišalės tarybos narys Artūras Černiauskas.

DK pataisos tariamai turėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, tačiau jose kalbama tik apie darbo savaitės ilginimą, darbuotojų atleidimo terminų trumpinimą, išeitinių kompensacijų mažinimą ir kolektyvinių sutarčių naikinimą.

Lygiagrečiai Seimui teikiamos ir DK pataisos, susijusios su nelegalaus darbo prevencija. Šios pataisos Trišalėje taryboje nesvarstytos iš viso. Pasak LPSK vadovo, visas įstatymas dėl nelegalaus darbo uždraudimo su visomis sankcijomis darbdaviams kažkur pasimetė.

Pirminiame DK pataisų variante buvo punktai ir apie sankcijas darbdaviams, tarp jų - ir draudimas įmonėms, naudojančioms nelegalų darbą, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Antradienį teikiamame pataisų pakete praktiškai visi darbdavius apribojantys punktai yra išnykę.

SAVAITĖS SKAITALAS

Remigijus Šimašius apie pensijų reformos galimą pabaigą.

SAVAITĖS NUTARIMAS

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2012 m. balandžio 24 d. teikimu ir įvertinusi darbuotojų ir darbdavių organizacijų nuomones dėl minimaliosios mėnesinės algos didinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimalųjį valandinį atlygį – 5,15 lito ir minimaliąją mėnesinę algą – 850 litų.

SAVAITĖS NAUJOVĖ

VMI mokesčių mokėtojams pristato naują paslaugą – programėlę išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Programėlė „Pranešk“ papildys jau veikiančias paslaugas, skirtas informuoti mokesčių administratorių apie pastebėtus mokesčių pažeidimus — pasitikėjimo telefoną 1882 ir e. anketą, kurie per 6 metus valstybei „grąžino“ per 55 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Tokią paslaugą mokesčių mokėtojams VMI pristato pirmoji Europoje.

Naująja VMI paslauga galės naudotis sąmoningi šalies gyventojai, jaučiantys pareigą pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie mokamus atlyginimus „vokeliuose“, kvito neišdavimą, nelegalų darbą ir kitus mokesčių pažeidimus.

SAVAITĖS APKLAUSA

Audito ir apskaitos tarnyba (AAT) vykdo apklausą. Apklausa vykdoma atsižvelgiant į 2012 m. kovo 14 d. priimtą direktyvą 2012/6/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 78/660/EEB nuostatos, susijusios su mažų ūkio subjektų apskaita ir finansinėmis ataskaitomis. Direktyva priimta siekiant skatinti Europos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms kurtis ir mažinti jų administracinę naštą, Ateityje direktyvos reikalavimai turėtų būti perkelti ir į Lietuvos įstatymus, ir kitus teisės aktus.

Atsižvelgdama į naujo juridinio asmens - mažosios bendrijos - atsiradimą, numatomas 36-ojo VAS „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" keitimas, todėl AAT norėdama sužinoti finansinių ataskaitų rengėjų ir informacijos vartotojų nuomonę dėl individualių įmonių, ūkinių bendrijų, mažųjų bendrijų, direktyvoje apibrėžtų mažų ūkio subjektų apskaitos supaprastinimo ir vykdo šią apklausą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Seimas priėmė Teisėkūros pagrindų įstatymą - atsisakoma popierinių "Valstybės žinių"

2000 Seimas priėmė Teisėkūros pagrindų įstatymą (projektas Nr. XIP-2111(3), kuriuo nutarta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registrą reorganizuoti į Teisės aktų registrą, skirtą teisės aktų ir kitų dokumentų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Teisės aktų registro, kurio valdytojas ir tvarkytojas bus Seimo kanceliarija, duomenys bus prieinami neatlygintinai. Viena iš numatomų sudaryti galimybių – nemokama naudotoją dominančių teisės aktų registracijos naujienų prenumerata. Už šį įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, įstatymai ir kiti teisės aktai yra visos Tautos nuosavybė, todėl Teisėkūros pagrindų įstatymu siekiama, kad šis procesas būtų skaidrus, prieinamas visuomenei elektroninėje erdvėje nuo pat teisėkūros iniciatyvos paskelbimo iki teisės akto priėmimo ir paskelbimo Teisės aktų registre. „Ko gero, būsime vieni moderniausių pasaulyje, kai visą teisėkūros procesą bus galima vykdyti ir stebėti nemokamai prisijungus prie Seimo Teisės aktų informacinės sistemos“, – teigia S. Šedbaras.

Pagal priimtą įstatymą teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre bus laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Norminis teisės aktas įsigalios kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nebus numatyta vėlesnė įsigaliojimo data; įstatymas dėl Konstitucijos keitimo – ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

Teisės aktų registro veiklos pradžia numatoma nuo 2012 m. gruodžio 1 d., įstatymas įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Pakeistos pranešimo apie fizinių asmenų informacijos apie užsienio valstybių bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas FR0526 formos pildymo ir pateikimo taisyklės

Pakeistas VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-176 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų informacijos apie užsienio valstybių bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas pranešimo FR0526 formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. Pranešimo FR0526 formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
VMI komentuoja: atnaujintas leidinys "Fizinio asmens atmintinė apie PVM"

VMI prie FM informuoja, kad atnaujintas leidinys «Fizinio asmens atmintinė apie PVM».
VMI informuoja: patvirtintas rekomendacinis MTEP etapų klasifikacijos aprašas, detalizuojantis MTEP etapus nuo žinių įgijimo iki produkto sukūrimo

VMI prie FM informuoja, kad nuo 2012 m. birželio 14 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 650 Dėl rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo (Žin., 2012, Nr.66-3344; toliau - Nutarimas).

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992) 171 straipsnio nuostatas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) darbų sąnaudos tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos. Įsigaliojęs Nutarimas įtvirtina, kad ūkio subjektui ar mokesčių administratoriui kilus neaiškumų dėl atitinkamos veiklos priskyrimo MTEP, bus galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą, kuri atliks veiklos vertinimą ir pateiks ekspertines išvadas. Tokiu būdu tiek mokesčių administratorius, tiek veiklą vykdantis ūkio subjektas bus užtikrintas, kad atitinkama veikla atitinka MTEP veiklos reikalavimus.

Nutarime įtvirtinamas ir rekomendacinis MTEP etapų klasifikacijos aprašas (toliau – Aprašas), detalizuojantis MTEP etapus nuo žinių įgijimo iki produkto sukūrimo. Vadovaudamasis rekomendacinio Aprašo nuostatomis, ūkio subjektas bei mokesčių administratorius galės patikrinti vykdomos veiklos atitikimą Aprašo reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad MTEP etapų trukmė bei kiekis priklauso nuo konkretaus kuriamo produkto, o kilus klausimams, kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija praneša: gegužės mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

Finansų ministerijos duomenimis, gegužės mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2 mlrd. 514,6 mln. litų, išlaidos – 2 mlrd. 933,9 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 96,7 mln. litų. Gegužės mėnesio centrinės valdžios (viešųjų finansų - išskyrus savivaldybes) deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) buvo 516 mln. litų arba 0,5 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 526 mln. litų).

Daugiausia pajamų gegužės mėnesį gauta iš mokesčių (45,3 proc.) ir socialinių įmokų (41 proc.) Didžiausia dalis – 51,1 proc. visų išlaidų buvo skirta socialinėms (pensijų, ligos ir motinystės bei nedarbo ir kt.) išmokoms.

Penkių mėnesių pajamos ir išlaidos

Penkių šių metų mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginus su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 514,5 mln. litų ir sudarė 1,9 proc. BVP (2011 m. penkių mėnesių deficitas buvo 2,5 proc.). Penkių šių metų mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 12 mlrd. 365,5 mln. litų, išlaidos – 14 mlrd. 113 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų penkis mėnesius sudarė 400,6 mln. litų.

Per penkis šių metų mėnesius daugiausia valstybės biudžeto (be savivaldybių, Sodros, PSDF) lėšų buvo skirta švietimui (pedagogų darbo užmokesčiui, mokyklų išlaikymui ir pan.) – 1 mlrd. 658 mln. litų; socialinei apsaugai (socialinei paramai, išmokoms, pan.) – 1 mlrd. 300 mln. litų; 881 mln. litų – ekonomikai; 634 mln. litų - sveikatos apsaugai; viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - daugiau nei 589 mln. litų.

VMI informuoja: sraiges ūkininkams „lukšteno“ nelegalūs darbuotojai

Klaipėdos AVMI, VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gavusi informacijos apie galimai nelegalų darbą viename Žemaitijos regiono sraigių auginimo ir perdirbimo ūkyje, patikrinimo metu jame aptiko 16 oficialiai neįdarbintų darbuotojų ir tonas sraigių žaliavos bei eksportui parengtos produkcijos. Įvairaus amžiaus vyrai ir moterys, daugiausiai aplinkiniai gyventojai, kaip teisinosi sraigių augintojai, neva neatlyginamai kurį laiką darbavosi norėdami įsitikinti, ar pajėgs dirbti tokį „purviną“ darbą.

Bendro mokesčių inspektorių ir policijos pareigūnų patikrinimo metu patekę į sraigių perdirbimo cechą, kur buvo apdorojama eksportui skirta produkcija, jame iš viso rado 28 darbuotojus, kurie tuo metu iš geldelių išiminėjo sraiges šaldymui. Iš dirbusiųjų ceche tik 12 darbuotojų buvo oficialiai įdarbinti, su likusiais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie papildomus darbuotojus nebuvo informuota ir „Sodra“. Pastarieji prisipažino dirbantys nelegaliai, nors tarsi susitarę aiškino, kad tai truko vos kelias dienas. Sraigių auginimu, supirkimu ir perdirbimu užsiimantys ūkininkai išsidavė savų darbuotojų jėgomis nespėjantys vykdyti užsakymų, kai per trumpą laiką tenka apdoroti tonas sraigių, todėl tenka naudotis „savanorių“ paslaugomis.

VMI perspėja: ir šiemet mokesčių inspekcijos specialistų akiratyje – miško gerybių perpardavinėtojai, o ne rinkėjai

Alytaus AVMI adainformuoja, jog šiais metais kartu vykdydamos tęstinį VMI projektą „Grybų ir uogų prekyba“ (toliau – Projektas), ir toliau sieks skaidrinti šio sektoriaus atrinktų Alytaus, Kauno, Vilniaus bei kitų apskričių rizikingiausių įmonių ir miško gėrybių perpardavimu besiverčiančių gyventojų veiklą. Atlikta analizė parodė, jog importo apimtys išaugo net 3,5 karto, ketvirtadaliu kilo pardavimai užsienyje, didėjo darbuotojų skaičius. Tačiau, nors vienam darbuotojui tenkantys pardavimai vidutiniškai išaugo daugiau kaip 50 tūkst. litų, vidutinis sąlyginis darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo beveik 70 litų ir sudarė 1160 litų (neatskaičius mokesčių). Tai sudaro pagrindą įtarimams, kad kai kurių įmonių darbuotojams faktiškai mokamas darbo užmokestis nėra apskaitomas. Šio sektoriaus įmonių darbuotojai, per mėnesį supirkę grybų ir uogų už sumą, siekiančią nuo 30 iki 80 tūkst. litų, uždirbo vos pusę minimalios algos – 400 litų. Toks atlygis nepadengė net jų asmeniškai patirtų išlaidų, susijusių su miško gėrybių supirkimu.

FNTT praneša: po FNTT tyrimo kauniečiui pareikšti įtarimai dėl PVM sukčiavimo

FNTT Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių valymo, plovimo ir smulkius remonto darbus atliekančios bendrovės direktorius 39-erių metų S. F. įtariamas sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Paskaičiuota, kad bendrovės vadovas į buhalteriją neįtraukė sąskaitų faktūrų, kuriose įrašyta suteiktų paslaugų už daugiau nei 600 tūkstančių litų, ir nesumokėjo daugiau nei 130 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčio.

Atskleista, kad bendrovės vadovas S. F., žinodamas, kad automobilių valymu, plovimu ir smulkiu remontu užsiimanti įmonė išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojo registro kaip neteikianti PVM deklaracijų, kelerius metus už suteiktas paslaugas bendrovės vardu įvairioms Lietuvos įmonėms išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.

Bendra sąskaitose faktūrose užfiksuota suma siekė daugiau nei 660 tūkstančių litų, iš jų daugiau nei 130 tūkstančių litų PVM. Išaiškinta, kad įtariamasis neįtraukė šių PVM sąskaitų faktūrų į bendrovės buhalterinę apskaitą, neįregistravo bendrovės PVM mokėtojų registre, nepildė PVM deklaracijų ir jų neteikė mokesčių administratoriui.


Medžiagą redagavo: artas71

Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas


Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR