Savaitės2012.07.09 - 2012.07.15 apžvalga Nr. 28

Sukurta: 2012-07-17
Savaitės 2012.07.09 - 2012.07.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATSIPRAŠYMAS

VMI informuoja kad, apdorojant Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos 03 versiją, neteisingai fiksuojamos klaidos. Tokių klaidų kodai yra 114, 614, 615. Deklaracijos su šiomis klaidomis turi statusą „priimtos su klaidomis“. Artimiausiu metu deklaracijos bus iš naujo apdorojamos ir šių klaidų nebeliks. Mokesčių mokėtojams iš naujo deklaruoti nereikia.

VMI atsiprašo už patirtus nepatogumus.

SAVAITĖS SKAITALAS

Artūras Racas apie tai, kad naujausiais duomenimis šiandien nerandama daugiau nei 2600 vaikų iki 16 metų - jie niekada nelankė mokyklos. A. Racas siūlo:«…turiu daug paprastesnį ir daug pigesnį pasiūlymą: užuot sustabdžius pašalpų mokėjimą, reikia sustabdyti atlyginimų mokėjimą visiems, kurie susiję su tų pašalpų mokėjimu bei tiems, kurie gaudami algą iš mokesčių mokėtojų kišenės privalo pasirūpinti, kad Lietuvoje nebūtų nė vieno mokyklos nelankančio vaiko. Kalbame apie “Sodros”, savivaldybių socialinės paramos, švietimo ir ugdymo, vaiko teisių apsaugos skyrių ir panašių tarnybų darbuotojus.

Neturiu duomenų, kiek tokių darbuotojų yra iš viso, tačiau spėju, kad jų tikrai yra daugiau nei “dingusių” vaikų. Aritmetika paprasta – vidutiniškai vienai Lietuvos savivaldybei tenka kiek daugiau nei 40 nežinia kur esančių vaikų. O, pavyzdžiui, vien Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje, kaip nurodoma savivaldybės puslapyje, dirba 24 žmonės, socialinės paramos skyriuje – 22, o švietimo ir ugdymo – 28 žmonės.

Tokiomis pajėgomis atrasti visus “dingusius” vaikus tikriausiai būtų galima per tris dienas. Ir būtent tai tie visi išvardyti darbuotojai iš esmės ir turėtų daryti, nes kalbame apie nežinia kam mokamus valstybės pinigus, pažeidinėjamą Konstituciją ir įstatymus ir grubiai pažeidžiamas vaikų teises. Beje, šiuo atveju turėtume kalbėti būtent apie vaikų teises, kurios yra grubiai pažeidžiamos ir kurios normalioje valstybėje turėtų būti prioritetas.»

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Valstybės kontrolė atliko Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo ir Muitinės mokesčių fondo finansinius (teisėtumo) auditus. Buvo vertinami šių fondų 2011 m. finansinių ataskaitų rinkiniai. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija mokesčių fondo buhalterinę apskaitą tvarkė ir 2011 m. finansines ataskaitas teikė nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimų, nes nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. mokestinius įvykius ir kitas ūkines operacijas apskaitoje registravo netaikydama dvejybinio įrašo ir kaupimo principo, nenustatė apskaitos registrų formos, turinio ir jų skaičiaus, metinį ir tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius teikė nesilaikydama nustatytos tvarkos.

Valstybės kontrolierė dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų tvarkant Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo apskaitą priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo finansų ministrą pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Valstybės kontrolės ataskaitą galima rasti čia.

SAVAITĖS PASITEISINIMAS

VMI prie Finansų ministerijos teigiamai vertina Valstybės kontrolės išvadas ir vykdys pateiktas rekomendacijas. Tuo pačiu VMI paaiškina, kad išvada dėl formalios neatitikties – vėlavimo apskaitoje naudoti dvejybinį įrašą ir kaupimo principą – įtakota Mokesčių apskaitos informacinės sistemos kūrimo trukmės. Mokesčių apskaitos informacinė sistema pradėta kurti 2008 metais, ruošiantis įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas (pereiti prie apskaitos kaupimo principu) ir turėjo būti pradėta naudoti 2009 metų pradžioje (vėliau šis terminas atidėtas iki 2010 metų pradžios). Nuo 2008 metų kovo mėnesio iki pat 2009 metų lapkričio pabaigos projektas buvo nuolat stabdomas dėl teisminių procesų, kuriuos inicijavo viešajame konkurse dalyvavusi, tačiau jo nelaimėjusi UAB „ERP“. Taip pat didelės įtakos turėjo tai, jog 2009 metais dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje sumažinus investicinių projektų finansavimą, VMI teko ieškoti galimybių MAIS sukūrimo projektą finansuoti iš kitų šaltinių, todėl projektas negalėjo būti vykdomas pilnais pajėgumais. Dėl nurodytų priežasčių vėluojant MAIS įdiegimui, iki 2011 m. birželio 1 d. integruotoje mokesčių informacinėje sistemoje (toliau — IMIS) mokesčių apskaita buvo vykdoma pinigų principu.

Užtrukus MAIS įdiegimui, nuosekliai įsisavinant naujos sistemos funkcionalumus, etapais perkeliant duomenis ir vykstant sistemos derinimo bei išaiškėjusių trikdžių šalinimo darbams (kaip rodo praktika, tai neišvengiama, įdiegiant panašaus sudėtingumo ir apimties informacines sistemas), VMI prie FM audito metu neturėjo galimybės pateikti auditoriams kai kurių apskaitos registrų.

Baigus minėtus naujos sistemos derinimo ir duomenų tvarkymo darbus, visos reikalingos ataskaitos bus pateiktos iki šių metų rugsėjo mėn.

SAVAITĖS ĮSAKYMAS

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų labai trūksta Lietuvos Respublikoje pagal ekonominės veiklos rūšis 2012 m. II pusmečiui, sąrašas. Sąrašas labai trumpas, keturios profesijos, buhalterių jame nėra. O gaila…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeista Darbo kodekso 109 straipsnio "Terminuota darbo sutartis" įsigaliojimo data

Priminsime, kad buvo pakeistas Darbo kodekso 109 straipsnis «Terminuota darbo sutartis».Pakeista 109 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

„2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys.“ Iki 2012 rugpjūčio 1 dienos tai galioja ir naujai sudaromoms (nauji rinkos dalyviai) sutartims.

Pagal priimtas įstatymo nuostatas, šis straipsnis taikomas taip: „7. Terminuotos darbo sutartys pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos ne ilgesniam laikui kaip iki 2015 m. liepos 31 d. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2015 m. liepos 31 d., darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi."

Šiais pakeitimais siekiama leisti įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, pratęsiant dabar galiojančių nuostatų dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybę. Siekiant padidinti darbo santykių lankstumą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, priimtais pakeitimais nutarta pratęsti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose iki 2015 m. liepos 31 d. Iki šiol Darbo kodeksas nustatė, kad nuostata dėl terminuotų darbo sutarčių naujai įsteigtose darbo vietose turėjo galioti iki šių metų liepos 31 d. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu būtų užtikrintas Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. liepos 12 d. rekomendacijos nuostatų dėl darbo rinkos lankstumo didinimo ir galimybės geriau naudotis terminuotomis sutartimis įgyvendinimas.

Priimtas Mažosios bendrijos įstatymas

Įstatyme įtvirtinta, kad mažoji bendrija bus ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai (ne daugiau kaip 10) bus fiziniai asmenys. Toki2000as bendrijas bus galima įsteigti sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartis, steigimo aktus. Savo veikloje mažosios bendrijos privalės vadovautis nuostatais.

Mažųjų bendrijų steigėjais galės būti tik fiziniai asmenys, kurie, įregistravus bendriją, taps jos nariais. Taip pat nariais galės būti ir fiziniai asmenys, įnešę ar įsipareigoję įnešti įnašus į bendrijas. Nustatyta, kad bendrijų narai negalės turėti darbo santykių su savo mažosiomis bendrijomis. Mažosios bendrijos nario įnašu galės būti nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas bendrijai, pinigai ar kitoks turtas.

Įstatyme reglamentuotos nario teisių perleidimo ar nario savanoriško pasitraukimo procedūros, įtvirtinant dvi valdymo formas: tik mažosios bendrijos narių susirinkimas (tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas kartu bus ir mažosios bendrijos valdymo organas); mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Siekiant sudaryti vienodas sąlygas mažųjų bendrijų nariams dalyvauti priimant sprendimus, nustatyta, kad kiekvienas narys turės po vieną balsą bendrijos narių susirinkime. Jei mažoji bendrija turės vienasmenį valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą, jos nuostatuose galės būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka.

Atsižvelgiant į vieną pagrindinių mažosios bendrijos tikslų – veiklos ir valdymo paprastumą, lankstumą, nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai bus priimami paprasta visų narių balsų dauguma, išskyrus nustatytas išimtis, kai sprendimams priimti reikės didesnės nei įstatyme nustatyta mažosios bendrijos narių balsų daugumos. Tokiomis išimtimis bus laikomi mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl mažosios bendrijos nuostatų, finansinių metų pelno paskirstymo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, kuriems priimti būtų reikalinga kvalifikuota ne mažesnė nei 2/3 visų mažosios bendrijos narių balsų dauguma. Mažosios bendrijos narių susirinkimo vienbalsio pritarimo reikės sprendžiant klausimus dėl naujų narių priėmimo, narių nepiniginių įnašų, trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelno paskirstymo. Priimant tokius sprendimus susirinkime turės dalyvauti visi mažosios bendrijos nariai.

Mažųjų bendrijų įstatyme taip pat įtvirtinti tam tikri reguliavimo ypatumai, jeigu mažąją bendriją sudarys vienas narys. Tokiu atveju nereikės šaukti mažosios bendrijos narių susirinkimo, nebus taikomos šio susirinkimo organizavimą ir sprendimų priėmimą jame reguliuojančios nuostatos. Šio nario raštiški sprendimai bus prilyginami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimams.

Nustatyta, kad mažųjų bendrijų nariai turės teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Mažosios bendrijos pelnas bus paskirstomas narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, bus paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui, jei bendrijos nuostatuose nebus nurodyta kita tvarka. Įstatyme taip pat apibrėžti atvejai, kuomet pelno dalis nebus išmokama; numatoma mažųjų bendrijų likvidavimo tvarka.

Priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai

Atsižvelgiant į priimtą Mažųjų bendrovių įstatymą, pakeisti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsniai, reglamentuojantys Mažųjų bendrijų narių pajamų apmokestinimą, priskyrimą klasėms ir apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą deklaravimui.
Pakeistas darbo kodekso 187 straipsnis

Seimas nusprendė pakeisti darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - minimalią alga nustatinės Trišalė taryba, bet nepasiekus susitarimo, ją nustatys seimas:

„1. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba nėra Trišalės tarybos teikimo dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.“Įstatymo pakeitimas įsigalioja 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Pakeistas ir papildytas Darbo kodeksas

Darbo kodekso pataisos parengtos įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių darbdaviams būtiniausi standartai.Įstatymo pakeitimu yra apibrėžiami nelegalaus darbo požymiai; įvardijamos institucijos, kurios vykdo trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbo prevenciją ir patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu; numatomos darbdavio, įdarbinančio trečiųjų šalių piliečius, pareigos.

Nustatyta, kad nelegalų darbą kontroliuos Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Nelegaliu darbu bus laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra kodekse nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant kodekse nustatytų reikalavimų.

Pakeistame Administracinių teisės pažeidimų kodekse detalizuojamos nuobaudos – fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų vadovų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį trečiųjų šalių pilietį gali būti skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Pakeistas Civilinio proceso kodeksas

Pakeistas Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis. Nuo 2013 sausio 1 dienos vykdomuoju dokumentu yra laikomas ir darbo ginčų komisijos sprendimas.

Šiuo metu vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu;
2) teismo įsakymai;
3) teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
4) teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
5) teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio

2000išieškojimais;

7) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8) notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
9) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

VMI komentuoja: nuo 2013 sausio 1 dienos lengvatiniai PVM tarifai spaudai ir neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms bei jų remontui

VMI prie FM primena, kad priimtas PVM įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Šiais pakeitimais nustatyta, kad:

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

· laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto,· keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms“.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

· neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

VMI komentuoja: kai darbuotojas vykdo individualią veiklą ir iš tokios veiklos gauna pajamų ir iš darbdavio - visada A klasės pajamos

VMI pastebi, kad nemažai Lietuvos įmonių savo darbuotojams, kurie vykdo individualią veiklą, išmokėtas individualios žemės ūkio veiklos pajamas (35 pajamų rūšies kodas) ir kitos individualios veiklos pajamas (93 pajamų rūšies kodas) priskiria B klasės pajamoms ir jas deklaruoja Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje. Pajamų mokesčio sumokėjimo prievolė nuo darbuotojui išmokamų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų neteisėtai perkeliama pajamų gavėjui – gyventojui.

VMI prie FM siekdama, kad darbdaviai, savo darbuotojams išmokantys individualios veiklos išmokas, jas apmokestintų ir deklaruotų vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) nuostatomis, paaiškina:

GPMĮ 22 str. 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, priskiriamos A klasės pajamoms, t. y. pajamoms, nuo kurių išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pajamų mokestį bei deklaruoti tokias pajamas prievolė tenka jas išmokančiam asmeniui. Lietuvos vienetas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsienio vieneto nuolatinė buveinė Lietuvoje arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje (toliau – darbdavys) nuo savo darbuotojui - nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, tame tarpe ir individualios žemės ūkio veiklos pajamų (kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms), privalo išskaičiuoti 5 arba 15 proc. pajamų mokestį ir tokias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį turi deklaruoti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje. Nuo apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, išmokamų gyventojui, vykdančiam laisvosios profesijos veiklą, turi būti išskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. Kitos individualios veiklos pajamos apmokestinamos 5 proc. mokesčio tarifu.

Darbdavys, savo darbuotojams išmokantis individualios veiklos pajamas (tame tarpe ir individualios žemės ūkio veiklos pajamas) neprivalo išskaičiuoti pajamų mokesčio nuo išmokų, kurios pagal GPMĮ neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 dalies 23 punktu, gyventojo gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Pajamų mokesčiu neapmokestinamas individualios veiklos išmokas darbdavys turi deklaruoti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje.

VMI komentuoja: kelių komandiruočių į užsienį dienpinigių apmokestinimas, kai darbuotojui per mėnesį buvo išmokėtos dienpinigių sumos už kiekvieną komandiruotę atskirai

VMI pakomentavo, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis neviršija minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2012-08-01 MMA-850), padaugintos iš koeficiento 1,3 (t. y. 850 Lt x 1,3 = 1105 Lt), arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, neviršijantį minimaliojo valandinio atlygio (nuo 2012-08-01 - MVA - 5,15), padauginto iš koeficiento 1,3 (t. y. 5,15 x 1.3 = 6.69 Lt).

Apskaičiuojant darbuotojui kelių komandiruočių per mėnesį į užsienį kompensacijas, per mėnesį faktiškai išmokėtos dienpinigių sumos sudedamos.

KITOS NAUJIENOS

VMI praneša: kasoje - 30 tūkst. neapskaitytų grynųjų, o atlyginimų žiniaraščiuose – pradėti skaičiuoti tūkstančiai, išmokėti „vokeliuose“

Šiaulių AVMI informuoja, kad 2012 liepos 14 dieną, pagal VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją buvo atliktas operatyvus patikrinimas vienoje iš Radviliškio rajono bendrovių, ir pasitvirtino, kad čia yra neapskaitomos pajamos ir atlyginimai mokami „vokeliuose“.

Rasta daugiau kaip 30 tūkstančių grynųjų pinigų, kurie nebuvo užpajamuoti žemės ūkio bendrovės kasoje. Paprašius atlyginimų priskaitymo – išmokėjimo žiniaraščių, buvo pateikta šūsnis atskirų lapų. Juose fiksuotos ir pajamos, ir išlaidos, o išmokėti atlyginimai – tiek oficialūs, tiek neapskaityti – rikiavosi į stulpelius greta. Prie neapskaitytųjų išmokėtų pinigų nurodant, jog tai papildomas darbo užmokestis, kitaip tariant – „vokeliai“. Pavyzdžiui, šiemet kovą išmokėta beveik 1,5 tūkst. litų, birželį – daugiau kaip 4 tūkst. litų, o tą patį mėnesį prieš metus beveik 3 tūkst. litų.
VMI informuoja: mokesčių inspekcijos specialistams įkliuvo ”iš po stalo” maisto papildais prekiavusi įmonė

Kauno AVMI informuoja, kad atlikus operatyvų patikrinimą pagal VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą pranešimą, maisto papildais prekiaujančioje UAB, nustatyta, jog per du mėnesius įmonė neapskaitė buhalterinėje apskaitoje beveik 113 tūkst. litų ir nedeklaravo 24 tūkst. litų PVM.

„Gyventojas, pirkęs maisto papildus, pranešime mokesčių inspekcijai teigia, kad paprašius kvito už įsigytas prekes, bendrovės darbuotoja jo nedavė, bet išrašė prekių užsakymo dokumentą, kuriame nebuvo jokių įmonės rekvizitų, aptarnavusio darbuotojo duomenų bei kitos privalomos informacijos. Apie parduodamus maisto papildus įmonė skelbėsi internete, bet ne bendrovės, o fizinio asmens vardu. Matyt, tikėtasi tokiu būdu išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio,“ – aiškina Kauno Aae6VMI viršininkas Gintautas Muznikas.

Pasitikėjimo telefonu pateikta informacija pasitvirtino: už kontrolinio pirkimo metu įsigytus 4 rūšių maisto papildus bendrovės vadybininkė neapskaitė prekybos vietoje įrengtu elektroniniu kasos aparatu beveik 200 litų ir neišdavė pirkėjui kasos kvito. Operatyvaus patikrinimo metu šalia kasos aparato taip pat rastas ir segtuvas, kuriame buvo fiksuojami maisto papildų pardavimai. Analizuodami įmonės gautas pajamas, apskaitytas kasos aparatu, mokesčių inspekcijos specialistai pasigedo segtuve užfiksuotų pardavimų. Nustatyta, jog balandžio ir gegužės mėnesiais bendrovė ne tik neapskaitė beveik 113 tūkst. litų gautų pajamų už parduotus maisto papildus, nedeklaravo 24 tūkst. litų PVM, bet ir neturėjo minėtųjų papildų įsigijimo dokumentų.

FNTT praneša: bankroto administratorė įtariama sumenkinusi bankroto administratoriaus instituto autoritetą

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ir perdavė teismui ikiteisminį tyrimą, kuriame bankroto administratorei V. L. pateikti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Baigtame tyrime pareigūnai išaiškino, kad, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės bankroto administratorė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu bei vykdydama tarnybines funkcijas įmonės bankroto procese laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2011-01-04, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitosįstatymo bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, nenustatė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neišsaugojo administruojamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų,kuriais galėjo būti pagrįstos 5 611 123,95 Lt grynųjų pinigų įnešimo į bendrovės kasą ūkinės operacijos. Neišsaugojus 293 kasos pajamų orderių, ikiteisminio tyrimo metu iš dalies nebuvo galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl neatsargumo netinkamai atlikdama pareigas, V. L. sumenkino bankroto administratoriaus instituto autoritetą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybėpatyrė didelę žalą.


Medžiagą redagavo: artas71

Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR