Savaitės 2012.07.16 - 2012.07.22 apžvalga Nr. 29

Sukurta: 2012-07-25
Savaitės 2012.07.16 - 2012.07.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PASITIKĖJIMAS

Vokietija 4,17 mlrd. EUR vertės obligacijas išplatinto vidutiniškai su - 0,06% ( minus 0,06%) palūkanomis. Tai reiškia, kad investuotojai už pinigų saugumą primoka Vokietijai. Gegužės mėnesį pirmąsias su infliacija susietas obligacijas, kurių grąža yra neigiama išleido Danija. Investuotojai, įsigiję 2023 m. išperkamų obligacijų Danijos kronomis, turi primokėti 0,14% per metus, atsižvelgiant į dabartinį infliacijos lygį.

SAVAITĖS DIRŽŲ SUSIVERŽIMAS

Ispanijos karalius Juanas Carlosas nusprendė susimažinti darbo užmokestį 7,1 procento. Nuo šiol per metus jis gaus 272,252 tūkst. eurų, t. y. 20 tūkst. eurų mažiau nei anksčiau. Monarcho pavyzdžiu pasekė ir kiti karališkosios šeimos nariai. Ispanijos sosto įpėdinis Asturijos princas Felipe'as nuo šiol gaus 10 tūkst. eurų mažiau - 136,376 tūkst. eurų per metus. Karalienės Sofia, princesių Elenos ir Cristinos, taip pat sosto įpėdinio princo žmonos Letizios išlaikymas sumažėjo 60 tūkst. eurų ir sudarys 292,625 tūkst. eurų per metus. Iš viso šiais metais karališkoji šeima išleis 100 tūkst. eurų mažiau nei anksčiau. Karališkosios šeimos išlaikymas pernai ispanams atsiėjo 8,43 mln. eurų, iš jų karalius Juanas Carlosas gavo 292,552 tūkst. eurų. , iš kurių išskaičiuojamas 40 proc. pajamų mokestis.

SAVAITĖS SKAITALAS

Rokiškis Rabinovičius apie restoranų vadybą ir ko iš tikrųjų nori klientai, ateidami į restoraną.

Citatos: «Jei norite suvaldyti savo įmonės pinigus, žinokite, kad yra trys rūšys išlaidų: investicijos (tiesiog pinigai), pastovūs kaštai (pinigai per laiką) ir kintami kaštai (pinigai per produktą). Labai dažna klaida, kai skaičiuodami pinigus, žmonės ima kintamus kaštus painioti su pastoviais, pvz., padalindami kintamus per periodą ir gaudami kliedesiškas savikainas. Tai klaida, nes laiko iš produkto negalima prastinti. Laikykitės paprastos taisyklės: savikaina turi būti skaičiuojama tik iš kintamų kaštų, o pastovūs kaštai turi nustatyti pajamų tikslus».

SAVAITĖS NUTARIMAS

Vyriausybė surado instituciją, kuri tvirtins buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzamino bei mokesčių egzamino programas, paruoš reikalavimų egzaminuojančioms įmonėm reikalavimą aprašą ir t.t. Pilnas Audito ir apskaitos tarnybos darbų sąrašas:

Įgalioti:1. Audito ir apskaitos tarnybą:

1.1. patvirtinti:
1.1.1. verslo apskaitos standartus;
1.1.2. Ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, savo veikla siekiančių pelno, pavyzdinį sąskaitų planą;
1.1.3. buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzamino bei mokesčių egzamino (toliau – egzaminai) programas;
1.1.4. Reikalavimų ūkio subjektams, turintiems teisę organizuoti egzaminus, aprašą;
1.1.5. ūkio subjektų, turinčių teisę organizuoti egzaminus, sąrašą ir teisės aktą, reglamentuojantį įtraukimo į jį ir išbraukimo iš jo tvarką;
1.1.6. teisės aktą, reglamentuojantį egzaminų organizavimo tvarką;
1.1.7. egzaminų vertinimo metodiką;
1.1.8. teisės aktą, reglamentuojantį apeliacijų dėl egzaminų nagrinėjimo tvarką;
1.1.9. teisės aktą, reglamentuojantį Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektų organizuotų egzaminų pripažinimo tvarką;
1.1.10. teisės aktą, reglamentuojantį įrašymo į asmenų, išlaikiusių egzaminus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką;
1.2. teikti verslo apskaitos standartų paaiškinimus;
1.3. vykdyti egzaminų organizavimo ir vertinimo priežiūrą;
1.4. tvarkyti asmenų, išlaikiusių egzaminus, sąrašą.

SAVAITĖS NUTARIMAS

Vyriausybė pakeitė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.3.2 punktą, kuriame vietoje nustatyto 10 procentų pajamų gautų iš juridinių asmenų ribojimo, nustatyta konkreti maksimali iš juridinių asmenų gautų pajamų suma litais – 15500 litų. Nustatyta, kad išduotas verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savos gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tais atvejais, kai yra parduodamos savo gamybos prekės ar teikiamos paslaugos (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį ir kai to juridinio asmens vykdoma veikla nėra tapati gyventojo vykdomai veiklai. Jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, tai vertinant ar per mokestinį laikotarpį iš juridinių asmenų gautos pajamos nėra didesnės kaip 15500 litų, į 15500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos.

Nutarimo pakeitime nustatyta, kad vertinant, ar per mokestinį laikotarpį iš juridinių asmenų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų, į šią 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos pajamos nuo 2012 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

VMI komentuoja taip: «vadinasi, viršijus 15 500 litų sumą, visos (visuose verslo liudijimuose nurodytų veiklos rūšių) iš juridinių asmenų gautos pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma), t. y. taikant 5 proc., o laisvųjų profesijų veikloms – 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir leidžiant atimti su tomis pajamomis susijusias išlaidas (faktiškai patirtas išlaidas, patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais arba 30 proc. išlaidų – be juridinę galią patvirtinančių dokumentų).»

VMI primena, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai prekes gali parduoti tik individualios veiklos nevykdantiems gyventojams, t. y. prekybos verslo liudijimus įsigijusių gyventojų bet kokio dydžio gautos pajamos iš juridinių asmenų arba individualią veiklą vykdančių gyventojų, nelaikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus prekybos verslo liudijimus, ir papildomai apmokestinamos.

SAVAITĖS CITATA

«Matau, kad tekstilės pramonės vadovai ir verslininkai dažnai skundžiasi, kad neįmanoma rasti kvalifikuotos darbo jėgos, kad visi išvažiuoja, kad yra labai blogai ir pan. Tačiau aš žinau, kokį jie siūlo atlyginimą 45 metų aukščiausią kvalifikaciją turinčiam specialistui vienoje iš pakankamai gerai besiverčiančių įmonių. 800 litų. Taigi jei tokiam mano nusakytam žmogui darbdavys pasiūlo 800 litų, tai aš prisimenu Kunigėlio per rungtynes su Puerto Riku pasakytą frazę: „Užsikruškit jūs su savo šitais atlyginimais, išvažiuoju aš iš šitos šalies, nes tai yra nesąmonė“.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas.

SAVAITĖS APKLAUSA

Buhalterių Asociacijų aljansas kviečia balsuoti apklausoje „Kaip turėtų būti vykdoma, asmenų norinčių dirbti vyr. buhalteriu, atestacija?“. Kol kas apklausoje dalyvavę asmenys daugiausia balsų atidavė už tai, kad buhalterių egzaminavimas būtų neprivalomas, o kaip tam tikro kvalifikacinio vardo siekiamybė.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas

Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas. Nors daug kalbama apie administracin2000ės naštos mažinimą, šio įstatymo pakeitimais įvedamos papildomos prievolės mokesčių mokėtojams, įsigaliosiančios nuo 2013 m. sausio 1 d.

„42(1) straipsnis. Informacijos apie sandorius pateikimas1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau šiame straipsnyje – gyventojas) pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas:

1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų (toliau šiame straipsnyje – asmuo);
2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų;
3) sandoriai nėra notarinės formos;
4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vieną kartą per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
3. Jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta šiame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą šio Įstatymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą.“

104(2) straipsnis. Nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais

1. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais (toliau šiame straipsnyje – nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais). Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims.
2. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai.
3. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
4. Tuo atveju, kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.“

Pakeistos paskelbtas 38-ojo VAS „Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ diskusijų projektas

Audito ir apskaitos tarnyba paskelbė 38-ojo VAS„Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ diskusijų projektą. Atsižvelgdama į naujo ribotos civilinės atsakomybės privačiojo juridinio asmens - mažosios bendrijos - atsiradimą, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1042 patvirtintoje Numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcijoje mažosioms bendrijoms numatytus paprastesnius apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, Audito ir apskaitos tarnyba parengė naujo 38-ojo verslo apskaitos standarto „Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos» projektą. Viešai svarstyti šį projektą Audito ir apskaitos tarnyba paskelbė norėdama sužinoti finansinių ataskaitų rengėjų, smulkaus ir vidutinio verslo asociacijų, valstybinių institucijų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę. Dėl paskelbto standarto projekto kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus.

Rengiamo standarto tikslas - nustatyti mažųjų bendrijų apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinio sudėties, turinio ir sudarymo reikalavimus. Palyginti su kituose verslo apskaitos standartuose nustatytais apskaitos ir finansinių ataskaitų reikalavimais ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims mažųjų bendrijų apskaitos reikalavimai supaprastinti, t. y. numatoma, kad mažoji bendrija rengs finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. 38-ajame verslo apskaitos standarte „Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos" nereikalaujama: - Išskirti finansinės ir investicinės veiklos pelno (nuostolių) ataskaitoje. - Sudaryti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (38-ojo verslo apskaitos standarto projekte numatyta, kad mažoji bendrija kartu su pelno (nuostolių) ataskaita pateiks lentelę, kurioje bus nurodoma papildoma informacija apie paskirstytą pelną). - Rengti aiškinamojo rašto. - Vertinti turto ir įsipareigojimų tikrąja verte. - Taikyti perkainotos vertės būdo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai. - Nuvertinti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto. - Vertinti atsargų grynąja galimo realizavimo verte. - Sudaryti atidėjinių, pripažinti neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto. - Skaičiuoti ir apskaitoje registruoti atidėtojo pelno mokesčio.

VMI komentuoja: papildytas PVM įstatymo 60 straipsnio "Proporcingas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstymas" komentaras

VMI prie FM, atsižvelgdama į Europos Teisingumo teismo suformuotą praktiką, papildė PVM įstatymo 60 straipsnio komentarą. Komentaro 6.1 punktas papildytas 6.11-6.1.5 papunkčiais.

Komentare rašoma: "..sprendžiant klausimą, ar apskaičiuojant PVM atskaitos procentą turi būti atsižvelgiama į PVM mokėtojo (pvz., banko ar kito apmokestinamojo asmens) gautas pajamas iš antrinių įmonių akcijų pardavimo, ar ne, visų pirma reikia nustatyti, ar šie akcijų pardavimo sandoriai gali būti laikomi ekonomine veikla, ir antra, jeigu jie laikomi ekonomine veikla, ar jie PVM tikslais laikytini atsitiktiniais sandoriais.6.1.2. Pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką (byla 29/08 SKF ir kitos) ekonominei veiklai priskiriami sandoriai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, turėjimu bei perleidimu, kai šiais sandoriais siekiama dalyvauti įsigyjamos bendrovės kapitale tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant jos valdyme, t. y. teikiant įsigytai bendrovei PVM apmokestinamas arba neapmokestinamas paslaugas, pvz., administracines, aps2000kaitos, konsultavimo, informacinių technologijų, finansines paslaugas ir pan.Tuo tarpu ekonominei veiklai nepriskiriami sandoriai susiję su vertybinių popierių įsigijimu, turėjimu bei perleidimu, kai šiais sandoriais nesiekiama dalyvauti įsigyjamos bendrovės kapitale tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant jos valdyme. Šiais sandoriais apmokestinamieji asmenys siekia kitų nei dalyvavimas įsigytos bendrovės valdyme tikslų, pvz., laisvų apyvartinių lėšų investavimas, vertybinių popierių įsigijimas siekiant gauti dividendų pajamų ar tikintis vėliau juos parduoti didesne kaina, vertybinių popierių įsigijimas formuojant teisės aktais numatytus finansinio pakankamumo ir likvidumo rezervus (pvz., bankų ir draudimo bendrovių atveju) ir pan. Tačiau pastarieji sandoriai gali būti priskiriami ekonominei veiklai šiais atvejais: - kai šie sandoriai atliekami vykdant komercinę vertybinių popierių prekybą, arba- kai šiais sandoriais siekiama išsaugoti tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą valdant bendrovę, kurioje turima akcijų, arba- kai šie sandoriai yra tiesioginis, nuolatinis ir būtinas apmokestinamosios veiklos išplėtimas.
VMI komentuoja: priimti GPM įstatymo pakeitimai, nustatantys Mažųjų bendrijų narių iš bendrijų gautų pajamų apmokestinimo tvarką

VMI komentuoja esminius GPM įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama reglamentuoti Mažųjų bendrijų narių iš bendrijų gautų pajamų apmokestinimo tvarką.

GPMĮ 2 str. 34 dalis papildyta nuostata, kad mažųjų bendrijų nariams iš bendrijų gautoms pajamoms taikomas toks pats apmokestinimo režimas, koks yra taikomas neribotos atsakomybės vienetų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) dalyvių gautoms pajamoms. Nustatyta, kad mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta pajamų suma, lygi dydžiui, nuo kurio skaičiuojamos šio nario valstybinio socialinio draudimo įmokos, priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
GPMĮ 6 straipsnio 2 dalis pakeista. Nustatyta, kad 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautas pajamas. Vadinasi, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautos pajamos, kaip ir anksčiau bus apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gautos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. GPMĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas
GPMĮ 12 straipsnyje pateikta pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoka. GPMĮ 12 straipsnio 2 dalies pakeitimo nuostatos dėl mažosios bendrijos nario pajamų, gautų iš paskirstytojo pelno priskyrimo dividendams, kurie apmokestinami taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 dieną. Dividendams nepriskiriama mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalis, priskiriama su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pagal GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą mažosios bendrijos nario pajamos iš paskirstytojo pelno, gautos iš mažosios bendrijos, taip pat yra pajamų mokesčio objektas.
Pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies pakeitimą mažosios bendrijos nariams suteikiama teisė iš pajamų priskiriamų su darbo santykiais susijusioms pajamoms atimti tam tikras GPMĮ 21 straipsnyje numatytas patirtas išlaidas. Taip pat iš minėtų pajamų gali būti atimamas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis. Neribotos civilinės atsakomybės subjektų dalyviams minėtos lengvatos taikomos taip pat kaip iki šiol. GPMĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

KITOS NAUJIENOS

Statistikos informuoja: tikėtina, kad mėnesinė infliacija bus neigiama ir sudarys – 0,2 procento

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2012 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gali sudaryti –0,2 procento. Metinė infliacija liepos mėn., tikėtina, gali siekti 2,7, o vidutinė metinė – 3,6 procento. (Birželio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,6, o vidutinė metinė – 3,7 procento.) Tikėtina, kad didžiausią įtaką liepos mėn. infliacijai turės pingantys drabužiai ir avalynė – ši prekių grupė pasižymi ryškiu sezoniškumu, susijusiu su vasaros ir žiemos išpardavimais. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nekis ir neturės daug įtakos SVKI dinamikai. Nuo 2012 m. sausio mėn. sparčiausiai didėjo drabužių ir avalynės bei alkoholinių gėrimų ir tabako prekių grupių kainos. Metų pradžioje gana sparčiai augusios transporto prekių grupės kainos ėmė mažėti. Panaši situacija ir su maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainomis, kurios, iš pradžių augusios labiau nei kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainos, pastaruoju metu ėmė šiek tiek mažėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša: ir toliau bus subsidijuos jaunų žmonių darbo vietų kūrimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasirašė įsakymą, pagal kurį Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis bus finansuojamas dar vienas projektas jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Panaudojant jo įgyvendinimui skirtas lėšas, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 1 d. numatyta įdarbinti 3000–5000 jaunų darbinės patirties neturinčių žmonių. Tokiam įdarbinimui pagal Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamą projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“ lėšos bus panaudotos mokant darbo užmokesčiui subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems jaunuolius iki 29 metų, pirmą kartą pradedančius darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar ilgą laiką nedirbusius.

Kokį žmogų įdarbinęs darbdavys gali tikėtis subsidijos?

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas darbo biržoje registruotiems darbingo amžiaus bedarbiams, turintiems kvalifikaciją, bet neturintiems reikalingų darbo įgūdžių. Pavyzdžiui, kai žmogus pirmą kartą pradeda darbinę veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat gali būti subsidijuojami ilgalaikiai bedarbiai (tai bedarbiai, kurie iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbo dvejus ir daugiau metų) bei asmenys po profesinės reabilitacijos. Subsidijos gali būti teikiamos ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, jei jie yra įsiregistravę darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys, kai dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų jie neturi reikiamų darbo įgūdžių ir yra būtinybė juos tobulinti, nes kitu atveju žmogus gali prarasti darbą kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų. Tokiems žmonėms jų darbo įgūdžių įgijimas remiamas iki 6 mėn.

Įdarbindamas jaunuolį iki 29 metų 4 mėn. darbdavys gali gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją, o jeigu įdarbina neįgalųjį – priklausomai nuo įdarbinamo asmens darbingumo lygio darbo užmokesčio subsidija gali siekti nuo 60 iki 75 proc.

Planuojama, kad įgyvendinant projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“ ne mažiau kaip 6000 jaunuolių iki 29 metų amžiaus bus įtraukti į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones. Nuolatinį darbą galės gauti apie 3000-5000 jaunų žmonių.

Projektas bus pradc13ėtas vykdyti nuo šių metų rugpjūčio 1 d. ir tęsis iki kitų metų rugpjūčio 31 d., jam bus skirta 20 mln. litų ESF lėšų.
Sodra praneša: pirmąjį šių metų pusmetį „Sodros“ biudžeto pajamos trečdaliu milijardo didesnės nei prieš metus

Išankstiniais duomenimis, („Sodros“) pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 5 mlrd. 555,4 mln. litų ir buvo 329,4 mln. litų didesnės nei tuo pat metu pernai, kai buvo surinkta 5 mlrd. 226 mln. litų. Tuo tarpu „Sodros“ biudžeto išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6 mlrd. 737,3 mln. litų ir buvo 245 mln. litų didesnės nei praėjusių metų sausį-birželį. Didžiausią „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui. Išlaidų šiai draudimo rūšiai per pirmus šešis šių metų mėnesius priskaičiuota 4 mlrd. 94,5 mln. litų, o tai yra 259,3 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu. Tuo tarpu šios socialinio draudimo rūšies įmokos per pirmuosius šešis 2012 m. mėnesius sudarė 3 mlrd. 532,9 mln. litų ir buvo 561,6 mln. litų arba 13,7 proc. mažesnės nei priskaičiuotos išmokos. Išlaidų pensijų socialiniam draudimui didėjimą lyginamuoju laikotarpiu lėmė nuo 2012 m. sausio 1 dienos pilnai atstatytos valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios dėl sunkmečio 2010–2011 m. buvo sumažintos. Išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui per pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo 687,2 mln. Lt. Jos, palyginti su tuo pačiu periodu pernai, sumažėjo 88,3 mln. Lt. Išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui ženkliai ėmė mažėti po to, kai nuo 2011 m. liepos 1 d. pasikeitė motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka. Pagal naują tvarką pasirinkus vienus metus gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, o dvejus metus – pirmaisiais metais mokama 70, antraisiais – 40 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, pirmaisiais metais buvo mokama 90 proc., antraisiais – 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Nepaisant priimtų sprendimų, ligos ir motinystės socialinis draudimas, palyginti su kitomis socialinio draudimo rūšimis išlieka labiausiai deficitinis: šios draudimo rūšies išlaidos per šešis šių metų mėnesius buvo net 60,9 proc. didesnės nei įplaukos, kurios siekė 427 mln. Lt. Pirmojo pusmečio „Sodros“ biudžeto deficitas siekė 1 mlrd. 181,9 mln. Planuota, kad įplaukos už išlaidas bus mažesnės 1 mlrd. 446,3 mln. litų. Birželį „Sodros“ biudžeto pajamos siekė 1 mlrd. 56,2 mln. litų, išlaidos sudarė 1 mlrd. 150,2 mln. litų. „Sodros“ biudžeto deficitas šių metų birželį buvo 94 mln. litų.

Medžiagą redagavo: artas71

Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR