Viešieji pirkimai

Taip mes perkancioji organizacija. Dekui Jums labai Renata.

Sveiki, kolegos,
Nagrinėjant LR Viešųjų pirkimų įstatymą suradau tokį straipsnį:
"...perkančioji organizacija,...,atlikdama supaprastintą pirkimą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte nurodytais būdais (įprasta komercinė praktika ir neskelbiamų supaprastintų derybų būdu) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip 10 procentų visų asignavimų, numatytų biudžetų programų sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti šioje dalyje nurodytų įstaigų ir įmonių pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams skirti..." (87 str.) Kalba eina apie socialines įmones, kur nė mažiau kaip 50 procentų darbuotojų sudaro neįgalieji ar pan.
Klausimas: Ar Jūs laikotes realiai šio įstatymo? Ar yra numatytų kokių nors nuobaudų, sankcijų nesilaikantiems šio įstatymo? Niekas dar nebuvo praktiškai susiduręs su šio įstatymo pritaikymu? Nes didžioji dalis įstaigos pirkimų dažniausiai ir sudaro pirkimai, taikant įprasta komercine praktika (bent jau įstaigos, kurioje dirbu aš). Bet ligi šiolei jokių panašių pirkimų iš socialinių įmonių realiai nevykdavome. Šiek tiek baisu

Na yra tokia nuostata, bet jei reikiamų prekių tokios įmonės neteikia. Kaip tada? Kaip tada tą vadinamą 10 proc. panaudoti?
Mano asmenine nuomone cia yra iteisinta nuostata, kad nebūtų diskriminuojamos tos įmonės, kuriose dirba didelė dalis neįgaliųjų.
Kažkaip neteko girdėti, kad už šios nuostatos nevykdymą kažkas būtų nukentėjęs.

Na pagal Viešųjų pirkimų įstatymą šios įmonės turi pranešti apie savo teikiamas paslaugas ir prekes Valstybių Žinių priede Informaciniai pranešimai kasmet iki spalio 1d.. Teko girdėti (pliotkų lygmeny) (pačiam neteko dar vartyti), jog yra visai nemažas šių įmonių sąrašas.

Diskriminacijos išvengti, mano nuomone, yra skirtas Viešųjų pirkimų 13 str., kur yra numatyta rezervuota teisė TIK socialinėms įmonėms dalyvauti pirkimuose. Be to, 87 str. ĮAPREIGOJA skirti tuos 10 procentų asignavimų, dėl to ir neramiausia. Anoniminis kreipimasis į Viešųjų pirkimų tarnybą neatnešė jokių vaisių - argumentavo tuom, jog pagal savo kompetenciją nevykdo perkančiųjų organizacijų gaunamų biudžetinių asignavimų paskirstymo procedūrų priežiūros, tačiau numato patikslinti supaprastintų pirkimų ataskaitų formas, kuriose būtų išskirti pirkimai, atlikti vadovaujantis 87 str. nuostatomis. Tai ar nebus kaip visada - patikslins, o paskui iškart ir baus visus iš eilės, nes neteko girdėti iš kolegų, jog jie praktiškai taikytų 87 str. organizuojant viešuosius pirkimus.

Ką patartumėte daryti ir ką patys planuojate daryti? Šis klausimas man, kaip viešųjų pirkimų organizatoriui, labai opus ir neramus. Įdomu būtų išgirsti ir Jūsų nuomonę.

Čia galima diskutuoti iki pamėlynavimo dėl to.
Bet dabar reiktų pamastyti kaip tai įgyvendinti praktiškai
Na pavyzdžiui
eilinė biudžetinė įstaiga - mokykla.
Jai sakykim, kad 2008 metais sąmatoje numatyta 30000 Lt. ilgalaikiam turtui įsigyti. Mokykla planuoja įsigyti kompiuterius. Pirkimas įprasta komercine praktika. Taigi pagal to straipsnio nuostatas reiktų 10 proc. šių asignavimų palikti pirkimams iš minėtų įmonių, t.y. 3000 Lt.
Kaip tada turėtų atrodyti tos įstaigos kompiuterių pirkimas? kokias nuostatas įrašyti pirkimo sąlygose, kad būtų teikiami prioritetai toms įmonems?
O juk pirkimai turi būti vykdomi lygiateisiškumo pagrindu?
Tai kaip su to straipsnio vykdymu?
Taigi manau, kad VPT surinks statistinius duomenis kas ir kaip ta straipsnio nuostata, ir bus aisku, kad nesamone yra, o jei nores ka nubausti, prades atsirasinejimas del biudzetiniu lesu paskirstymo teisetumo. ten jau biudzeto sandaros istatymo daržas
taigi nesukit smarkiai galvos, kol kas nelanbai išviso girdėjau, kad VPT labai smarkiai ka baustu. Juk yra šimtai biudžetinių įstaigų, kurios net ataskaitų apie atliktus pirkimų pagal įprastą komercinę praktiką VPT neteikia

Na, Viešųjų pirkimų įstatyme paminėta "ne mažiau kaip 10 procentų", ką galima suprasti kad "daugiau - visada prašom, mažiau - negalima" Todėl kompiuterių pirkimas galėtų vykti pasitelkus vien socialinę įmonę kaip tiekėją (google paieška išdavė dvi socialines įmones, užsiimančias kompiuteriais Vilniaus mieste). Tas pats liečia ir kitas prekes ir paslaugas, nes 87 str. tęsinyje nurodyta, jog str. reikia laikytis "...išskyrus tuos atvejus, kai jai (perkančioji organizacija) reikiamų prekių šios įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka". Nuostatai - Viešųjų pirkimų įstatymo 13 arba 87str. ir to pakanka (pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patarimą - paraleliai užklausinėju VPT dėl šio klausimo, nes norįsi žinoti teisinę šio klausimo pusę iš jų pusės ir praktinę pusę iš Jūsų, kas (jei) esate su tuom susidurę).
Kaip bebūtų, ačiū, Renata1113, už savo minčių išdėstymą, šiaip panašios nuomonės ir aš laikiausi, tačiau, pasikeitus įstaigos valdžiai, daug griežčiau yra žvelgiama į įstatyminę LR bazę, mano atveju, į Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl, manau, teks pasidomėti, ar socialinės įmonės teikia mūsų įstaigai reikiamas paslaugas ar prekes. Jei dabar ir nebaudžia, bet kas bus vėliau - geriau iš anksto apsidrausti. Juolab, panagrinėjus įstatymą, visos pirkimo procedūros palengvinamos, nes tuomet faktiškai visus pirkimus galima vykdyti pasitelkus vieną tiekėją (juk pirkimų vertės riba - 75 000Lt be PVM), neskelbiant jokių konkursų, taikant įprasta komercine praktika arba neskelbiamų supaprastintų derybų būdų, remiantis vien 87 str. Ir galvos skausmo mažiau, ir ramybė dėl ateities Tereikia rasti patikimą tiekėją-socialinę įmonę.
Tikrai diskutuotina ir įdomu. Jeigu sulauksiu dar įdomesnių žinių iš VPT - pasidalinsiu, jeigu tai įdomu prie šio forumo prisijungusiems vartotojams.

Zinoma
Yra pakankamai sunku islaviruoti tarp keliu teises aktu, reglamentuojanciu biudzetiniu istaigu veikla.
Pvz. jei aklai laikytis biudzetines drausmes, t.y. pradedant nuo biudzeto sandaros istatymo, tai biudzetines istaigos neturi teises pasirasineti ilgalaikiu sutartciu, tokiu kaip pvz. silumines energijos ar elektros energijos tiekimo. Nes biudzetiniu istaigu finansai yra skiriami tik metams ir ju isispareigojimai turi pasibaidgti pasibaigus finansiniams metams. Negali sudarineti lizingo sutarciu ir pan.

Zinokit tu neatitikimu galima pririnkti begales. Tai va smagu, kai galima isdiskutuoti cia visokiais klausimais

Jeigu jau diskutuojame apie socialinius pirkimus, tai drįstu priminti LRV 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 804, kuris nustato reikalavimus vykdyti žaliuosius pirkimus

Smulkiosioms biudžetinėms tas "negresia".

Kodėl?

Tai kad jos litu vos sukrapsto popieriui, elektrai ir sildymui, kuris beje teikiamas centralizuotai. Ner ten ko svajoti apie daugiau.
Tokia realybe.
Taigi labai maza tikimybe, kad reiks pritaikyti sio nutarimo nuostatas.
Nelebai isivaizduoju praktikoje kur butu galima pritaikyti zaliaji pirkima perkant kanc. prekes uz kokius 5000 Lt. metams.

Kitas dalykas pvz. savivaldybems, kurios vykdo kokius nors infrastrukturinius projektus, va ten jau yra erdves pasireiksti ir jusu minetam nutarimui.

Supratau. Negresia tiek, kiek negresia Viešųjų pirkimų įstatymas. Beja, žalieji pirkimai savivaldybėms kaip tik rekomendacinio pobūdžio.

Kaip tik taip

O rekomendacijas dažnokai reikia vykdyti

Ilgokai buvo kalbama, kad nuo liepos 1 d. keisis Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau aš niekur nepastebėjau jokio pakeitimo. Tikriausiai aš pražioplinau. Duokit nuorodą, jei keitė įstatymą.

Pastebėsite, kai Respublikos Prezidentas jį pasirašys ir bus paskelbta Valstybės žiniose

www.vpt.lt/index.php?lan=LT&nid=121446967...

prasidėjo, tsakant, ryte gavau laišką į savo elektroninį paštą kartu su šia nuoroda iš VPT. Ir kaip, įdomu, argumentuoti ..

Argumentuoti paprasta. Soc. įmonės tiesiog negamina tai, kas jums reikalinga. Žinoma, jeigu tai tiesa... Vienaip ar kitaip, reikia manyti, kad VPT imasi šio reikalo. Pažiūrėsim, kaip seksis

Sveiki noreciau informacijos. Pas mus daro remonta mokykloje ir pagaliau irengs valgykla. Noreciau zinoti nuo ko pradeti norint organizuoti maitinima mokykloje, koki konkursa skelbti ir isvis nuo ko pradet reiketu?

Pirmiausia turėsite praeiti sanepidemines ,vandens tyrimus ir t.t. Čia ne buhalterių reikalas.Maisto pirkimas kol nepasiekėte 75 tūkst.per metus tas pats kaip ir kiti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką. Savivaldybė turi patvirtinti programą ir antkainį . Kalbėtis reikėtų su savivaldybe jie steigėjai .

Tai kad as buvau savivaldybeje, beje as ne buhaltere :), as atsakinga uz viesuosius pirkimus, bet tokio stambaus dar nebuvau dariusi, ir savivaldybeje pasake kad reikia skelbt konkursa, reikia kazkoki skelbima viesuju pirkimu tarnyboj paskelbt ar kur ten. O del antkainio tai kas ji nustato savivaldybeje pas ka reiketu kreiptis?
Direktore kai buvo savivaldybeje, tai jai pasake kad reikia nuostatus parengti, as manau kad liepe kazkokia tai tvarka ar tai tasykles gal parengt del to konkurso kur butu nurodytos salygos.....