man nesumoka už darbą

Nieko nedarykit. Džiaugkites tuo, kad dar neduoda numirti. Kiti ir to neturi.

būtent..dėl to ir esu kaip uždaram rate, jei išeisiu, tai neatgausiu visų pinigų, nes jie "vokeliniai", o dirbti už dyką irgi jau nebesinori, dėl to ir prašau psichologinio pobūdžio patarimų... pagasdinti, kad išeinu nepavyks, nes jau kaip ir žadu išeiti tik pirma noriu susigrąžinti uždirbtus pinigus

čia daug pas ką tokios bėdos.
Ir ką??? nieko gi nepadrysi. Eik pas Kubilių, gal sumokės

O čia tokia situacija jau kasdienybė ir normalu.

Svarbu darbą turi. O kada sumokės - nesvarbu.
Juk bent jautiesi kitaip, kad žinai jog tau skolingi ir atiduos kažkada.
O jeigu niekur nedirbtum ir pati būtum visiems skolinga - ne kas, ania

O kaip tamsta įsivaizduoji tą psichologinį spaudimą, jeigu dirikas babkių neturi arba turi ir nenori visų atiduot?

Kaip naudojasi darbdaviai vadinamaja krize, neveltui yra posakiai iš gyvenimo sotus alkano neužjaus.

o ar tas darbdavys sotus? kažin...

O, dar vokeliai... Nieko nesitikėčiau...

Man irgi būt įdomu
nors matau tokių dažnai, einančių pas mūsiškį, bet... išeina nuleidę galvas toliau dirbti (bet jau tada kaip sakoma ant jo "akies" valdžia visai neturi), arba parašo prašymą savo noru ir ramiai tyliai išeina lauk.

Esmė tame, kad visi darbuotojai kažkokiu būdu sugeba išzysti ir išgauna pinigus, o aš kaip geroji buhalterė žinanti, kad jis neturi pinigų ir tyliu, neprašau... Džiaugiuos gaudama tik tada kai jis sugalvoja duoti man. O jei jau ne duok dieve paprašau, tai tipo duosiu duosiu, prižada didelę sumą, o kai ateina diena jau nepyk, man irgi reikia į momentą, nu vienu žodžiu...iš to mano gerumo ir supratimo gaunas, kad esu žiopla ir nesugebu pasiimti savo uždarbio

elste manęs jau nebedžiugina ir tai, kad aš dirbu tokioj įmonėj, kartais geriau išeiti ...

Na tai kas ir belieka tada...

Lgamina susikrauti tyliai iškeliauti. Nenori nedirb į tavo vietą 100 žmonių, darbdaviu pasakymai.

Šitas jau nuspręsta, tik dar nesiryžtu išeiti vien dėl pinigų...

Drąsiai eik, vis vien nieko daugiau neatgausi, netgi dar į didesnę skolą įlįsi.

Taigi jūs pati jam ir duodate suprasti, kad pinigų jums nereika - nei prašote, nei pasiimate. Įtikinkite save, kad jums būtina pinigus atgauti, sugalvokite rimtą priežastį, kad jų labai reikia, nusiteikite ryžtingai, neprašykite visko iš karto, bet susitarkite po kiek ir kokiu būdu atgausite. Arba atsiimkite daiktais: automobiliu, kompiuteriu ir daugiau niekada su jokiais vokeliais nesutikite.

Taip Holdingai, skola tik auga, o kai pati matau visą įmonės padėtį, tai nesimato pagerėjimo, tik grimztam Kaip manot apie skolos lapelius? jei pakiščiau prieš išeinant jam, kad pasirašytų ir pripažintų mano skolą...

Aš matau tik vieną variantą: susėsti ir gražiai pakalbėti. Maždaug: aš suprantu, bet ir mane supraskite. O tas skolos lapelis... Jei tai nėra legalūs pinigai, kas tokį lapelį rašys? O jei rašys, tai ką - paskui į teismą eisite? Nu gal...

Tai va buvo viena proga, prašiau ant gimtadienio didesnes sumos, kad galeciau su draugais i kelione isvaziuoti, tai jam taip patiko, tipo varyk zinoma pasistengsiu ismoketi, bet deja deja...kai priartejo ta diena sako, na ne viskas visada įvyksta kaip suplanuoji

dabar jei viska išmokėtų galėčiau Еailande porą mėnesių ilsėtis, arba geriau...pusmetį nedirbti, nes ir taip pripratusi taupyti, tai išgyvenčiau be darbo, kol susirasčiau kitą!

Rašau vienai įmonei vekselius, pasirašo ir atidavinėja po biški, taip pat turiu ranka užsipildžiusi sodros formą su jo parašu, ant darbo sutarties taip pat paėmiau parašą , pakol atidavinėja, tol dirbu ...

Garbingas žmogus ir be jokių lapelių žino savo skolas ir pasiruošęs jas sumokėti. Jei negali, tai bent jau garbingai tą pripažįsta. Kas geriau už jus gali žinoti situaciją?

Kaip ten sako: Viešpatie, padėk man susitaikyti su tuo, ko pakeisti neįmanoma ir pakeisti tai, ką dar galima, niekada nesumaišyti šių sąvokų ir mėgautis kasdienybe.

Ačiū Dezi, kažkaip sunku ant dūšios paskutiniu metu, tai nusprendžiau forume išsilieti kiek įmanoma... svyruoju tarp darbo už dyką ir bedarbystės.
Ačiū mielieji už patarimus, bandysiu rytoj prie rytinės kavos jau rėžt kalbą, per naktį sudėliosiu monologą