DK 133 str. 2 d.

Šiandien teko kreiptis į VDI su prašymu paaiškinti šio straipsnio taikymą.

133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.

Pas mus darbuotojas serga jau 8 mėnesius, norima atleisti jį iš darbo pagal DK 133 str. 2 d. VDI kategoriškai prieš - jie aiškina, kad šio straipsnio nuostatos yra garantinio (???) pobūdžio, ir toks atleidimas negalimas. Niekaip manęs neįtikino. Skaitau viena, o VDI aiškina kita. Geriausia, ką jie galėjo pasiūlyti - atleisti pagal DK 127 str. 2 d., išmokant 2 mėn. išeitinę kompensaciją (tai paaiškinta DK 140 str. 2 dalyje).
Ar esat susidūrę su šiuo (133) straipsniu, kaip elgėtės tokiu atveju?
Galiu pasakyti tiek, kad domėjausi ir Sodroje, ir pas teisininkus - jie sako, kad atleisti galima, prieš tai įspėjus darbuotoją raštiškai. VDI - ne.

Kam iš viso tada įstatymai reikalingi, jeigu visi traktuoja juos kaip nori, nesuprantu.

Tam ir rekalingi tokie, kad kiekvienas (išskirtinis) galėtų į savo pusę patraukti

Siųlau pasikonsultuoti su tvirtu juristu, turinčiu patirties darbo ginčuose. VDI labai dažnai aiškina (žodžiu) prieštaringai, galima nebent išsiųsti raštu užklausimą.

Suprantu šią situaciją taip:

Atleisti darbuotoją nedarbingumo laikotarpiu negalima kol nesueis 133 straipsnyje nustatyti terminai. Darbo sutartis nutraukiama taikant 129 str.

Užklausimais raštu nusivyliau - vieno atsakymo iš VMI laukiu jau trečias mėnuo, nors sudėtingesnius klausimus privalo paaiškinti per mėnesį.
Gal kas turit 133 str. komentarą? Kad ir kokie prasti DK komentarai, bet gal ten bent kiek aiškiau kas išdėstyta?

Matai, šiame straipsnyje dar yra toks 4 punktas

4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiaisvaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
O mūsiškiui žmogui kaip tik taip ir yra - iki pensijos vos pora metų. Bijom, kad nepripaišytų "susidorojimą" Nors žmogelis tikrai jau nebesugebės dirbti savo darbo.
O dėl 133 str. terminų - jie jau seniausiai suėjo, gi sakau, kad nedarbingumas tęsiais jau 8 mėn.

Buvo toks variantas -
atleidom darbuotoją pagal 127 str. 2 dalį ir išmokėjom 2 mėn. kompensaciją. Darbuotojas tada rašė prašymą atleisti dėl ligos ir buvo atnešęs gydymo įstaigos pažymą.
Tačiau jei darbuotojas prašymo nerašo, reik manyti, darbdavys gali atleisti savo iniciatyva, nes garantijos sergantiems - 120 dienų. o jei daugiau - jokių garantijų. Tačiau kiltų klausimas dėl kompensacijos. Ar ne geriau prašyti, kad darbuotojas parašytų prašymą ir sumokėti jam 2 mėn kompensaciją, arba tiesiog laukti kol pasveiks...

Citata iš
www.solidarumas.lt/Virmante.htm

Klausimas:

Norėjau paklausti, kokie tai įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, kurie nustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką, negu 120 ar 140 dienų minimi Darbo Kodekso 133 straipsnyje. Ar užtenka gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo pratęsti gydymosi laiką daugiau negu 120 dienų, ar vis tik darbdavys po 120 dienų gali priimti kitą darbuotoją, o sugrįžusį po ligos darbuotoją atleisti, geriausiu atveju, siūlyti jam kitą darbą ir t.t.

Atsakymas:

LR DK 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas kitais norminiais teisės aktais nustatyti, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką nei 120 ar 140 dienų, tačiau tokių specialių teisės aktų, nurodančių tokių ligų sąrašą, nėra priimta.

Vienintelis teisės aktas, liečiantis laikino nedarbingumo termino pratęsimą yra LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2005, Nr. 83-3078).

Tačiau šis įsakymas išskiria vienintelę ligą, t.y. tuberkuliozę, kada laikino nedarbingumo terminas gali būti pratęsiamas daugiau nei 120 ar 140 dienų (žr. įsakymo 41 p.). Kitu atveju reikia vadovautis Darbo kodekso 133 straipsniu ir darbo vietos ir pareigų išsaugojimas priklauso nuo darbdavio valios.

Visiškai sutinku, ViskasViename - mes nieko prieš sumokėti kompensaciją, niekas skriausti žmogaus nesiruošia. Mane tik nustebino VDI konsultanto (Klaipėdos) nuomonė, kad be žmogaus prašymo (pagal 127 str. 2 d.) atleisti negalima. Todėl niekaip nesuprantu - ką reiškia 133 str. 2 d.??? Kokios dar garantijos? Garantijos - iki jame minėtų terminų. O kas toliau? Komedija kažkokia.

O toliau darbdavio iniciatyva, pagal 129 str., kaip jau buvo minėta, - bet tada ir prasideda rutina....

Sprige - ačiū labai Tai jau šioks toks kabliukas. Skambinsiu dar kartą į VDI. Nors nežinau, kaip su jais kalbėtis, ir ar aplamai verta kalbėtis... Man 133 str. šiaip jau yra aiškus, bent nerandu paslėptų minų). Tik va - ką jie tuom norėjo pasakyti????

Loreta jei skambinote i Klaipedos VDI tai galiu pasakyti kad jie ten konsultuoja kaip nori, vieniems pasako tai ka jei nori isgirsti kitiems tai ka kiti, yra buve namazai konfliktu (is patirties zinau) kad pakeicia nuomone atnesus buteliuka ir jau kitaip sako tad ten klausti tik rastu

Pabandykite paskambinti į kitą VDI skyrių ir paklausti. Kiek teko susidurti - kartais pakonsultuoja tikrai skirtingai....Tada, kai pasakai, kad va ten konsultavo kitaip, ima aiškintis tarp savęs ir išaiškėja kaip turi būti.

Taip ir padarysiu - paskambinsiu į kitos apskrities VDI. Tik kad tie skambučiai - savęs raminimas, bet garantijų nėra.
O dėl buteliuko - hm hmmmm..... Geriau jau pasilaikysiu jį sau kokiai progai

O gal skambinant į VDI tai ir buvo pagr. kabliukas, jei sakei, kad žmogėnui liko 2 metai iki pensijos? Tik gal jie paaiškint žmoniškai (kažkodėl) negalėjo?

Ne, apie tai kalbos nebuvo. Buvo kalba grynai dėl užsitęsusio nedarbingumo ir to pagrindu šio straipsnio taikymo.

Tada aišku, kad neaišku...

Pabandykit čia paklausti:
www.teisescentras.lt/faq.php?cat_id=3

Darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą 2014-12-19, vadovaujantis LR darbo kodekso 129 str. 2 d. darbuotojas turi būti atleistas iš darbo 2015 - 02 -19, tačiau nuo šiandienos turi laikiną nedarbingumą.
Taigi ar vistiek žmogų bus galima atleisti, kaip buvo nurodyta įspėjime 2015-02-19, ar vadovaujantis LR darbo kodekso 133 str. 2 d. dalimi reikia palaukti kol darbuotojui baigsis laikinas nedarbingumas. Kyla klausimas dėl to, kad įspėjimą gavo dar neturėdamas laikino nedarbingumo.