Darbo teisė

Jei darbas yra nuolatinio pobūdžio terminuotos darbo sutarties sudaryti negalima.

O ar yra kur išdėstyta koks darbas yra nuolatinio pobūdžio?

2006 m. sausio 30 d. J. B. v. Panevėžio moksleivių namai Civilinė byla Nr. 3K-3-74/2006 m.

[quote:ce0fd77b8c]
Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygas nustatančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos, darbo sutartys laikomos įprastomis darbo sutartimis (DK 108 straipsnio 2 dalis). Sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami. Viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotų darbo sutarčių sudarymui įstatymas nustato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Pagal DK 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Tai reiškia, kad darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį darbui, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio ir įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį. Bendriausia prasme darbas nėra nuolatinis, kai jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko. Vadinasi, kilus ginčui, ar darbas, kurį dirbti yra sudaroma darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, negali būti sprendžiama pagal sutarties šalių subjektyvius vertinimus. Dėl to pažymėtina, kad DK 109 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė sudaryti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį vien tuo pagrindu, jog to pageidauja darbuotojas. Toks darbo sutarties šalių laisvės apribojimas yra pagrįstas darbuotojų teisių apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo terminuotoms darbo sutartims sudaryti. Darbdavys organizuoja darbą, esant ginčui dėl terminuotos darbo sutarties teisėtumo, jam tenka pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, arba kad konkrečiu atveju terminuotos darbo sutarties sudarymą leidžia įstatymas ar kolektyvinė sutartis.
Apeliacinės instancijos teismas, kurio sprendimas skundžiamas kasacine tvarka, pripažino, kad papildomo ugdymo įstaigoje pedagogu dirbusio ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio. Teismas sistemiškai aiškino Švietimo įstatymo nuostatas dėl neformaliojo ugdymo tikslų, lygino formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų veiklos organizavimo panašumus ir skirtumus. Atsakovas yra pelno nesiekianti iš savivaldybės biudžeto finansuojama nuolat veikianti švietimo įstaiga. Pagal atsakovo Nuostatus pagrindinė neformalaus ugdymo forma yra būreliai, grupės ir pan. Ištyręs metinę ugdymo proceso organizavimo tvarką, papildomojo ugdymo planus, kitus dokumentus apie atsakovo veiklos organizavimą, šalių nurodomas faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad nuolat veikiančios švietimo įstaigos – užmokyklinės veiklos centro – organizacinė veiklos ir ugdymo forma yra nuolat veikiantys būreliai, grupės, studijos, priešmokyklinės grupės; šios įstaigos paskirtis ir uždaviniai, jai skiriamos lėšos lemia, kiek ir kokių būrelių reikia mokykloje; teismas vertino, kad mokinių, pageidaujančių lankyti tam tikrus būrelius, skaičius nelemia įstaigos darbo organizavimo, būrelių vadovai įdarbinami papildomo ugdymo pedagogais iki būrelių suformavimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių viseto teismas padarė esminę, taikant DK 109 straipsnio 2 dalį, išvadą, kad papildomo ugdymo pedagogų darbas su būreliais atsakovo įstaigoje yra nuolatinio pobūdžio.
Tuo tarpu reikšminga yra tai, kad teismas nustatė, jog atsakovas tam pačiam darbui, netgi darbui su tos pačios rūšies būreliais vienus papildomo ugdymo pedagogus įdarbino neterminuotai, o su kitais sudarė terminuotas darbo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė apie skirtingą tą patį darbą dirbančių asmenų traktavimą paneigia darbdavio teigimą, jog papildomo ugdymo pedagogų darbas šioje įstaigoje yra laikino pobūdžio. Nuolatinį ieškovo darbo pobūdį pripažino atsakovo steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybė, Valstybinės darbo inspekcijos skyrius; pastarosios institucijos duomenis teismas vertino kartu su kitais įrodymais, kasaciniame skunde be pagrindo nurodoma į 197 straipsnio pažeidimą.
[/quote]

Suprantu, kad nėra ir jei jau kiltų ginčas, tai teismas nuspręstų. O užginčyt, turėtų darbuotojas, ar čia gali būti tuo nepatenkinta ir DI?
Pas mane šeimos klinikoj dirba pediatras su terminuota darbo sutartim. kai priiminėjom nebuvo aišku ar jis mums apsimokės, tad priėmėm pagal teminuotą sutartį pusmečiui. Labai blogai?

VDI gali būti nepatenkinta, bet čia daugiau mėnulio fazės klausimas.

Pediatrui kreipusis į teismą dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, yra tam tikra tikimybė, kad turėsite jį neterminuotai.
O jau tikimybė priklauso daugiau nuo subjektyvių faktorių: advokatų sugebėjimų, teisėjų nuotaikos ir žinių... Jei byla būtų Vilniuje, duočiau apie 80 proc. pediatro naudai.

Ačiū, Niemand.
...terminas jau baigiasi (07.31) ir ji taps neterminuota, tad iš darbuotojo pusės nebus neigiamos reakcijos

VDI irgi labai mėgsta patikrinti at nėra terminuotų sutarčių nuolatiniam darbui

Pas mus įmonėje žmogus susiruošė į kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie truks 2 savaites.
Kaip suprantu, tai įskaitoma į darbo laiką, paliekamas vidutinis darbo užmokestis ir žymima tabelyje KV? O kaip tai suforminti - žmogus turi rašyti prašymą kad išleisti į tą kvalifikacijos kėlimą?

Aš tai parašyčiau įsakymą, ir tiek. Gali ir prašymas būt, bet nebūtinai.

O šiaip mąstau teisingai - dėl žymėjimo ir apmokėjimo?

Mano nuomone - taip. (DK 143 1 p. 6 papunktis)

Laba diena,
darbuotojas dirba visu etatu, 40 val. per savaitę. Jis prašo, kad būtų nustatyta 4 darbo dienų savaitė, bet tuomet kyla problemos su darvo laiko skaičiavimu: vieną mėnesį gaunasi daugiau darbo valandų, kitą mažiau. Kaip galima sutvarkyti šiuos reikalus. Nesutrumpinti darbo savaitės?

Nelabai aišku, kokiu pagrindu jisai prašo tos keturių dienų darbo savaitės. O dėl darbo valandų, tai nieko baisaus, kad vieną savaite gaunasi daugiau, o kita mažiau, svarbu, kad mėnesio gale neviršytų valandų skaičiaus.

Taigi beda ta, kad kartais virsija. Valandinio atlyginimo nenustatysi, nes fuiksuotas atlyginimas.

Na, jus forminkir ne 1,0 etato, o 0,8 etato ir viskas, juk nebutina isdirbti 40 val. Svarbu nevirsyti 40 val. per savaite. Forminkit po 8 val. 4 darbo dienas, bus 32 val. per savaite.

O kaip moketi atlyginima???????? Reikia pilno etato!

Pas mus nutiko toks dalykas:

darbuotojas naktį atvažiavo su broliu į sandėlį ir bandė išsivežti keletą maišų grūdų(mes - ūkininko ūkis). Policijos nekvietėme, tik užrakinome sandėlyje, bet, zaraza, žinojo kaip iš uždaryto sandėlio pasprukti. Jis pripažįsta, kad dalyvavo ir žada rašyti pasiaiškinimą. Man reikėtų surašyti aktą ir skirti drausminę nubaudą? O jei jis nerašys pasiaiškinimo, kaip paskirti nuobaudą tada? Gal kas turite panašaus akto pavyzdį?

Tiesa pasakius, atleisti nesinori - jo sugyventinė kątik pagimdė, tačiau taip ramiai palikti irgi negalime...

Tai tiesiog parašykite, kad pasiaiškinti atsisakė, atsisakymo motyvų nepaiškino.
O nuobaudą skiriate įsakymu, juk tarnybinis pranešimas/aktas yra.
Jis turi ir su tarnybiniu susipažinti ar su įsakymu, jeigu nenori vėl rašote atsisakimo susipažinti aktą.
O juk jis vistiek prisipažino, tai koks jam tikslas nerašyti pasiaškinimo.

Ačiū už atsakymą.

Niekaip nesuprantu, kodėl žmonės taip daro...

tai gal dar parašys tą pasiaiškinimą, jei žadėjo, pareikalaukit truputėli grižčiau.