Kas geriau ruošia buhalterius VU ar Vilniaus kolegija?

Žinau, kad VU priima labiausiai motyvuotus studentus. Žinau ir tai, kad reikalauja daugiausiai. Tokiu būdu išsaugo šiokį tokį savo vardą. Tačiau ar ten specialistai ruošiami geriausiai? Gal universitetas labiau naudingas būsimiems mokslininkams? Mano gyvenimo tikslas - buhalterio specialybė.

Baigęs universitetą tikrai mokslininku netapsi, trūks kelių mėnesių

Baigus kolegijas įgyji daugiau praktikos, nei universitete. Universitete daugiau teorinės žinios.

o kodėl darbdaviai reikalauja universitetinio išsilavinimo? Visiems kolegija asocijuojasi su tarybiniu technikumu.

Daug kas priklauso ir nuo žmogaus protinių sugebėjimų. Vienas, baigęs kolegiją ir įgijęs darbo patirties, norėtų ir galėtų užimti vyr. buhalterio postą didesnėje įmonėje, bet kliūtis - išsilavinimas. O kitas ir baigęs universitetą tik apskaitininku sugeba dirbti. Tai kam jam tada universitetinis išsilavinimas

Jei patinka ir sekasi darbas - mano manymu stok į magistrantūrą. Tada turėsi rimtesnį popierėlį, o dirbti jokia mokykla neišmokys - tik praktika ir dar kartą praktika

Bet diskusijos tema kiek kitokia:))

Kiek esu su tuo tolimai neapčiuopamai susijusi, galėčiau tik tiek konstatuoti, kad Vilniaus kolegija ne visada ( o gal net vartotinas terminas "dažnai") nesusilygina su kitomis Lietuvos kolegijomis:))

O su VU, lyginti net nežinau ar verta. Nes lyginamos visai kitos dimensijos:))
Kiti tikslai, kitas studentų mentalitetas, kitas lektorių, docentų lygis.

Ir daugelis iš mūsų, baigusių pirma aukštuosius mokslus galėtumėte pasakyti, kad aukštasis davė ne "mokėjimus" , o išsilavinimą. Savęs pojūtį visuomenėje, sąmoningą veiksmų ir mąstymo identifikavimą. Gebėjimą surast reikalingą informaciją.
O apskaitos mokėmės vėliau. Dirbdami realiai, klysdami, klupdami ir nuolat toliau besimokydami:))
Ir nuolat esame sutrikę, nes "nei velnio nemokame':))

O kolegijos moko realių dalykų vidutinių gabumų studentus.
Pilyti pirminius dokumentus, kasos knygą ar PPK.
Eilinių debetų ir kreditų.
Ūkinių operacijų registravimo žurnalo ar PVM deklaracijos pildymo:))
Aukštosios juk iki "tokio lygio" nenusileidžia:))
Jie ugdo vadovus kolegijų absolventams.

O idealiausias variantas, mano nuomone, kai kolegijas baigę studentai, turintys praktinių gebėjimų, pabūna ir akademinėje aplinkoje.
Va tuomet tikras vyr. buhas
Žinantis "iš kur kojos dygsta".
Mokantis vadovauti apskaitos tarnybai, nes išmano tai, ką daro eilinis buhalteris.
Toks ir analizę vadovui pateiks, bei kažkokius įmonės veiklos optimizavimo projektus.

Bendram finansiniam išprūsimui, bei gi vadybos, marketingo, tesies ir visokioms kitoms darbe reikalingoms zinioms ne pro sali butu universitete suteikiamos zinios. Taciau, jei nori tureti praktiniu ziniu ir igudziu - labiausiai si poreiki patenkina kolegijos programa. Taigi, siulyciau toki plana - is pradziu kolegijoje gauni bakalaura, o tada jau kulniuoji i VU, ten dar kelis balus prie stojamojo balo prideda uz jau baigta moksla, ir tada jau pleti akirati.
Zinoma, niekas nesako, jog praktiniu ziniu neigysi dirbdamas buhalterio asistentu ar net mazytes imones buhalteriu... Dar vienas dalykas, verciantis susimastyti - kaip pats sakei, vadovai mieliau nori universitetinio issilavinimo.... Nors ne visi jie supranta, kodel - tiesiog tokia mada :)

Api tai jau kalbėta ir kalbėta

Mokausi paskutiniame kurse Vilniaus kolegijoje, dave man ziniu tikrai nemazai ir is teises, ir marketingo, ir kitu dalyku. Taciau manau, kaip ir buvo pasakyta anksciau daug kas priklauso nuo zmogaus, nuo noro mokintis ir domejimosi, pas mus grupeje yra zmoniu, kurie net nezino, kas yra bendrasis zurnalas arba kaip atskirti turta ilgalaiki nuo trumpalaikio. Taciau visiskai nesutinku su Loreta13, kad kolegija mokina pildyti blankus vidutinio lygio gabumus turincius zmogeliukus. Mums vidaus audita deste mergaiciuke, ka tik baigusi VU, dirbanti vienoje ministerijoje, tai ji prisipazino, kad tik atejusi i darba (i ministerija) ir dirbdama vyriausios auditores padejeja, pirma kart pamate KIO, ir kitus blankus, nebekalbant apie tai, kad ju nera pildziusi. Tad manau, kad viskas priklauso nuo noro mokintis, gali plaukti paroviui tiek VU, tiek VK, o gali mokintis, dometis naujovemis ir t.t. Nei vienos ne kitos istaigos popieriukas nepasako apie zmogaus ziniu lygi.

Skaiciau straipsni verslo ziniose apie tai, kad darbdaviai labiau vertina studentos atejusius is Kolegiju. /Pati kazkada esu baigusi kolegija, ir galiu pasakyt, kad is jos ziniu issinesiau tikrai daug/.
Reikalauti aukstojo universitetinio issilavinimo - pavadinkim "madinga". Taip pat ziurejau ir ilgai stebejausi perskaicius skelbima del darbo. Ieskojo pardavejos i vyno parduotuve. Issilavinimas - aukstasis, kalbos - anglu, rusu, vokieciu, pageidautina prancuzu ir italu.
Masciau, ar zmogus turedamas visus siuos sugebejimus kartu - eitu dirbti pardaveja???

Iš pažįstamų buhalterių ratuko, dirbančių daug metų buhalterėmis, nei viena nėra pasakiusi, jog darbdaviai reikalautų būtent universitetinio išsilavinimo (net ir labai "neramiose" įmonėse). O šiaip yra ir baigusių kursus (persikvalifikavimas), kolegijas ir pan. Darbdaviai (jauni:)) nenori išleisti net į pensiją:). Manyčiau, žmogus pats turi spręsti ar pajėgs susitvarkyti su darbu. Jei ne - laiku atsistatydinti..

tai taip ir nesupratau, kas geriau paruošia buhalterius ar kolegija ar universitetas?

nesimokiau nei vienoj jūsų nurodytoj mokymo įstaigoj, bet galiu pasakyti iš savo patirties, kad mokiausi ir aukštesniojoj mokykloj (dabartinėj kolegijoj) ir universitete, tai aukštesnioji mokykla praktniam darbui paruošė geriau, universitetuose daugiau teorijos būna

Man atrodo kad nesvarbu kokia aukštoji mokykla.Svarbu svegenų ir noro dirbti santykis.Aišku jei kalbat kas geriau VVU ar kolegija tai galiu pasakyt kad baigus vidurinę galima sėkmingai dirbt buhaltere.Aisku baigus kursus.Cia ne man tas tinka.As mokslus baigiau, bet teko apmokint po kursu- visai gerai dirbo.Na buhalteris kaip ir amatas.