Triukšmaujantys kaimynai daugiabutyje

Anaiptol. Bet jie tiesiog judresni, ir gyvenimo tempai kitokie, ir apskritai triukšmo aplinkoje daugiau.

Nemanau, kad žmonės skundžiasi kaimynų vaikais, jei jie tik truputi palaksto...bet 23 val. klausytis vaiko lakstymo, kai net skalbimo mašinos nejungi,kad kaimynams nemaišyti ....
tai nuo kelių metų vaikui pradesite aiškinti, kad aplinkui žmonės gyvena? kai vaiko pėdutės bus 43 dydžio..

o tai jau nusikaltimas šiais laikais savo namuose ramybės norėti ?

Tai va būtent. Na, tikrai neįmanoma 2-3 mažiems vaikams taip "sureguliuoti" gyvenimą, kad jie nebėgiotų, mašinėlių nestumdytų ir tylutėliai ramutėliai žaistų. Juolab kad išties daugiabučiai labai pralaidūs garsui. Aišku, vakarais jie turi būti guldomi laiku, o ne vidurnaktį. Čia tai jau tikrai galima įpročius suformuoti.
Kai didžiuosius auginau (pametinukus), minėjau - nemažai vargo turėjau, nes jie nemiegodavo, jei kas šūkaudavo už lango ar viršutiniame bute trinksėdavo. Ten buvo pora vaikučių, kurie mėgo nuo sofos šokinėti. O ką padarysi? Verkdavau, visko būdavo.
Maniškiai mažyčiai dar buvo, tai bent jau mes gyvenimo labai negadinom. Po to išsikėlėm į pirmą aukštą, tai irgi nelabai skriaudėm matyt... Dabar išvis ramu

šiaip esu skaičiusi ir seminaro (virtualaus) medžiagą mačiau, kad norint, kad smegenys pailsėtų ir teisingai vystytųsi reikia gultis 21 val. nuo 22 jau ten kažkoks kitas organas ilsisi.. ir taip po kelias valandas.. tai kai vaikai žaidžia iki 23 val nepailsi jų smegenys ir tampa jie ir nervingi ir mokosi sunkiau, nes surinka dėmesys ir nuo to visos kitos bėdos, tai gal nebuvo jau toks blogas tas tarybinis auklėjimas, kai po labanakt vaikučiai reikėdavo eit miegot.. ir nesakykit, kad neina užmigdyt vaikų 21val.. tegu nemiega.. tegu guli.. jūs tėvai vaikas privalo jūsų klausyti.. jei neklauso problema blogas auklėjimas ;)

Turim kaimynę: vedu mažąją iš darželio, o toji visą repertuarą išmoktą traukia laiptinėje net visi aukštai skamba (gražu, aidi...)..išeina kaimynė, sako: tai gražu...tai nuostabu..net širdis atsigauna...yra gyvų žmonių šioj laiptinėj..(laiptinėje tik pensininkai, pagyvenę, dirbantys be šeimų, mūsų vienų merginos ...) o tai TAIP TYLU čia..net nesmagu man kartais...
Geeera gyventi, ne kaimynė o aukso gabalėlis..

Normalių žmonių vaikai irgi normalūs, visada vaikui galima paaiškinti kas galima ir kas ne. Pagaliau tas bėgiojimas patiems tėvams netrukdo? Išprotėti reikia:). Nebent uždarai vaikus į vieną kambarį ir pats pasislepi už kelių durų, tai tada gal ir gali iškentėti:), bet kam to reikia? Kokia nauda iš to bėgiojimo nuolatinio?

Užimk vaiką kažkuo, kas galvai naudos duoda ir kaimynams netrukdo :).

Vaikai nekalti, tėvai tingi užsiimti jais, palieka patiems save užimti, ką jiems daryti?

Kiekvienas kaimynas gyvendamas daugiabutyje turi prisitaikyti prie kažko. Vaikai paauga, bet auklėti juos reikia, ne dėl kaimynų, o dėl savęs. Jeigu mano vyras dirba kasnakt, tai juk neužsisakys, kad kaimynai šnypšdėtųsi, nedarytų remontų, netrankytų geležinių durų po ausim. Bet viskam yra ribos, jeigu kaimynai girtuokliai arba nesusitvarko su savais vaikais, tai tokius reikia sutvarkyti ir gyvenimas vėl bus gražus.

Matai, Tininga, jei jūsų kaimynai būtų galvoję apie tai, kad šalia gyvena šeima su vaikais, o ne tik jie ir savo bute gyvena kaip nori, tai nebūtų jums reikėję verkt dėl to.. jiems nerūpėjo, kad šalia kažkas gyvena, jie rūpėjo tik jie patys.. nuo to kyla nepakantumas.. kitas kaimynas sako, jei galima jam, tai ko man muzikos neužsileidus.. ir t.t. ir ritasi banga... pas mane jau netipena šuniuko nagučiai.... atvažiuoja savaigaliais vaikai.. (anūkai) triukšmas matau koks įmanomas sukelti.. bet čia tik savaitgaliais ir iš tikro trumpam.. ir tik jei blogas oras.. jei oras tinkamas vedasi vaikus į lauką, nes jau taip kažkaip įpratę visi esam sugyvent ir pagalvot ar kaimynui netrukdys visa tai.. šiaip visokių tų situacijų būna ir visokios šventės, ir svečiai pas ką su mažais vaikais ir kaimyno signalizacija sugenda (kartą kaukė visą naktį) ir susirieja kas ir pan. dėl kiekvieno dalyko nebambėsi.. bet jei tai yra nuolatinis dalykas tada jau negerai.. ir negerai iš kaimyno pusės, o ne iš mano..

Vadinasi, aš nesu normali. Nes mažoji labai išdykusi. Kai jau sugalvoja siautėti, tai tik kudlos dulka. Ir darželyje viena judresnių. Grįžus kažkodėl visai nebūna pavargusi. O mama, grįžus iš darbo, dar drįsta vaiku neužsiimti ir tuo tarpu, pavyzdžiui, gausiai šeimynai vakarienę ruošti

Nieko aš tada nekaltinau... Pati užaugusi vienkiemyje, tuose daugiabučiuose dusau tiesiog. Žinojau, kad tai yra šito kolektyvinio gyvenimo dalis, ir kitaip nebus. Už vienos sienos kažkas riesis, už kitos muzika gros, o viršuje vaikai lakstys.
Žinoma, reikia labai stengtis savo gyvenimu kitiems kuo mažiau trukdyti, bet tikrai ne visada tai pavyksta....
Kai mes iš pastarojo buto išsikėlėm, kaimynai paskui sakė: kokie jūs buvot šaunuoliai, ilgimės jūsų - tylūs tokie, ramūs... O dabartiniai tai grubūs, nesukalbami, o jau muzikos garsumas, o jau triukšmas... Tai va šito nepateisinčiau...

Reiškia aš labai laimingai gyvenu, nes mano bute – kapų tyla.
Visi langai į darželio pusę. Vaikai patriukšmauja tik kokį pusvalandį ir suvaromi atgal. Pijokų nėra, vaikų aplinkiniuose butuose nėra. Daug prie tylos prisideda ir dvigubos grindys (pas mane ir kaimyną viršuje), sienų apšiltinimas, plastikiniai langai, durys.
Tačiau dar aukščiau gyvena kažkuriame bute vaikai, retkarčiais girdisi kaip mokosi pianinu skambinti arba taip dunksi, kad net pas mane girdėti. Man tai ne tragedija, iškęsti galima, tačiau kas gyvena po jais ir už sienos tikrai nepavydžiu.
Gal patyliukais ir pakeiksnoja, tačiau niekas pretenzijų dėl to nekelia, ir aplamai pas mus vieni kitų nepažįsta, tik pasisveikina, laiptinėj retai pamatysi kokį pilietį. Galiu mėnesį laiptinėj nesutikti pažįstamo veido.
Bet užtai kokia ramybė, ir jokių balių, ir jokių konfliktų nėra, nors gyvenu čia jau 6 metus.

Vaikai dar pusė bėdos.Turėjau kaimyną,kuriam matyt su prostata negerai,sisiodavo naktimis po 2-3 kartus tiesiai į vandenį ....taip ir pabusdavom visi.Aukštu,virš galvos....
Kai išnervino galutinai,nulėkiau į tuliką ir užrikau į ventiliaciją.Baigėsi...
Lepota....

Viskas gerai, bet kaip tai gali girdėtis viskas? Neįsivaizduoju? Labai gerą klausą turite? Nieko aš negirdžiu, niekas man netrukdo:).

Tikiuosi, kad ir aš niekam netrukdau :). Mėgstu naktimis skalbti :), bet dar niekas nieko nesakė, tai gal nesigirdi:).

O, sisiojimai labai gerai girdėdavosi Nu bet o ką daryt? Ech, jau kai džiaugiausi galėdama į atskirą namą išbėgti....

nu nežinau - nesu girdėjusi sisiojimo - na kai vandeny nuleidžia ir per visus aukštus jis bėga - tai girdisi - bet sisiojimas na dar kaimynė skusdavosi kad kai maudausi su kulnais smarkiai i vonia bildenu
joo prisiskaičius gali čia prisigaudyti kompleksų visokų - mano viena pažystama negali sisioti viešame tolete (na kai yra kelios kabinos) ji pradeda garsiai dainuoti kad nesigirdėtu to pššššššššššš tai čia gal ir namie jau reikia taip pradėti daryti? einant į toleta radiją įsijugnti kad tik kaimynai nesuprastų kad aš tolete

Man atrodo, kad namas kur kas blogiau, jei triukšmingi kaimynai pasitaiko.

Juk būna, kad kiekvieną dieną kaimynai šašlykus kepa su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - muzika, girtų šlitinėjimai, garsios kalbos ir t.t.. Butą gali išsikeisti, namą taip lengvai neiškeisi. Na, nebent gyveni pusiau vienkiemyje, bet tie namai 6 aruose, tai man kažkas baisaus, tikrai baisiau nei daugiabutis. Čia tai jau žinai, kad gyveni daugiabutyje ir susitaikai. O ten? Pasakojo pažįstama:) - kaimynas vaikšto po namus be triusikų:). Ir vis žiūri į mūsų namo langus:). Nežiūriu specialiai aš, bet matai netyčia, net per retas dienines užuolaidas :).

Man tai būtų nesmagu tokia kaimynystė :), kas savo bute ką daro, tai neturi galimybės pamatyti niekaip, o čia:)?

Tas 6 arų sklypas tarp namų, tas pats kaip butas, vis vien neturėsi privačios erdvės, vieni šašlykus kepa, muziką groja, kiti pusnuogiai už tvoros daržus ravi, nieko gero taip pat.

Aš tai irgi negirdžiu, nebent vasarą, atsidarius langus, girdisi, kaip mašinos iš kiemo išvažiuoja, tada tai šiek tiek trukdo. Aišku, dar ir nuo namo konstrukcijų priklauso, jeigu sienos plonos, tai nemalonu kiekvieną kaimyno žingsnį girdėt. Bet tada jau kaltint gyvenamąją vietą reikia, o ne kaimyną. Kiekvienas turim teisę gyvent ir elgtis savo namuose laisvai.

Neįsirenginėt miegamojo prie tualeto