Kokius gyvūnus auginate?

O ką??? Dažniau reikia???? Vaje, vaje...

Nesuprantu , kam galėjo maišyti toks šunelis , juk taksai nepiktybiniai, mieli šuneliai

Nepasakyčiau, kad buvo labai nepiktybinis, gIlona, bet vis tiek labai buvo gaila, kaukiau naktimis kaip tas šuo

Mano brolis prieš pora savaičių užmigdė savo šunį, ( veislė - šarpėjus), labai gaila buvo , jaunas dar tik poros metų. Teko tai padaryti, nes įkando jau šeštam žmogui ir svarbiausia visiems į veidą, nors apie šiuos šunisštai ką rašo;

dogs.5ci.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=226&Code=

Ir dar, sveiko šuns niekas nenorėjo migdyti, veterinarijos akademijoje pasakė, kad Lietuva - humaniška šalis ir įstatymai sveikų gyvunų neleidžia migdyti, liepė vežti į šunų globos namus, o ten pasakė, kad jie stebi gyvūną 15 dienų, o po to nusprendžia ar migdyti, ar ieškoti jam šeimininko. Darbuotojai įkalbinėjo jį palikti, esą daug žmonių ieško tokių piktų šunų ( tikriausiai šunų kovoms) Na, bet, kai brolis įtikino, kad jis pavojingas ir nori net dokumentą turėti, kad jo šuo užmigdytas, tai kitą dieną, atvaževęs gydytojas suleido ampulę ir viskas...
Na, bet po to ašarų pakalnė buvo - žliumbiau ir aš, ir brolis ašarą išliejo (nors jis yra kietas riešutėlis).

Aš jau penktus metus laikau mišrūnę kalytę. Įsigyjom dukrai, kad nesijaustų tokia vieniša ir turėtų kuo rūpintis. Rytais ir vakarais vedžioju ją pati, nes ji labai judri ir dukra nelabai susitvarko. Bet pasivaikščioti rytais ir vakarais nėra taip jau blogai, o tai visą dieną sėdžiu sėdžiu, galima ir sustorėti
Dukrai ji didžiausia draugė. Na, kartais susipyksta, bet vaikai juk irgi pešasi. Baldų kampų ji niekada negraužė, batų taip pat, o plaukų visada ir visur pilna, bet jau nebekreipiu dėmesio. O kotletų niekada neslapstė po sekcijomis.

Nuomonė panelės, kuri būdama 10 metų labai norėjo ir gavo mielą šuniuką. Klausiu: žinodama visą tai, ką žinai dabar apie šunelio turėjimą ar norėtum šunelio iš naujo? - NE.
Ir prideda, na, jei TĖVAI vedžiotų tą šunelį, rūpintusi juo, tai tada norėčiau šuniuko iš naujo, jei būčiau maža:). Bet MANO vaikas manęs nei už ką neįkalbės šuniuką pirkti, nes (jinai dabar jau supranta tai:)) tai labai nehigieniška - šuo namuose:).

Taigi, jei pati mama žada tuo šuneliu rūpintis, tai taip, vaikas bus patenkintas, jei ne - tai MAMA bus labai nepatenkinta, jei pati to šuniuko nenori. Na, jei ir dėl savęs jį perka, tai tada puiku, aišku.
Aš pati - kategoriškai prieš, net ir žinodama, jog tokia nuomonė labai nepopuliari šiame forume:).

Emma,
Iš dalies Tu esi teisi, nepirkčiau gyvūnėlio vaikui, jei jis yra tokio amžiaus, kad negali pats rūpintis juo. Laikyti gyvį - yra didelė atsakomybė, nes tai ne žaisliukas (pvz.: atsibos, bet jo į kampą nenumesi). Bet jei vaikas gali atsakyti už jį ir patsprižiūrėti, tai tikrai leisčiau laikyti augintinį, nes vaikas duodamas pažadą juo rūpintis, prisiima atsakomybę už tą gyvūnėlį. O tai , mano nuomone, ugdo ir pareigos jausmą, kuris gyvenyme yra labai svarbus...

Taip, tam vaikui buvo pasakyta, kad tuo šuniuku rūpintis reikės pačiai, ji ir rūpinosi sąžiningai ir nuoširdžiai, štai todėl ji ir supranta, kad tas rūpestis nelabai vertas to šuniuko turėjimo:).
Kažkaip nemanau, kad gyvūno turėjimas ugdo pareigos jausmą - niekada neturėjau jokio gyvūno namuose, niekada ir nenorėjau turėti, būtent dėl to, kad supratau, jog tai labai didelė atsakomybė ir aš nesu pasirengusi tiek daug savęs aukoti tokiam užsiėmimui. O laikyti gyvūną tik dėl laikimo? Ne, esu per daug sąžininga tam.
Dar. Nuolat matome ir skaitome kaip lengvai "žmonės" (nemanau, jog jie tikri žmonės) užmigdo veislinę, dar visai jauną kalę, nes ji dėl kažkokių tai priežasčių nebegali atsivesti elitinių šunyčių ar tiesiog išmeta jiems nusibodusį gyvūną, kankina juos visaip. Tai kaip čia ta atsakomybė ar elementarus sąžiningumas prieš gyvą, TAVO prijaukintą padarą, neišsivystė?
Ir jokios meilės tam, taip norėtam gyvunui, nebėra.
Sakysite, jog tai nėra norma? Vis tik nėra taip reta kaip norėtusi, kad būtų, taigi manau jog gyvūnas namuose - jokia garantija, kad TAVO vaikas užaugs normaliu žmogumi.
Būtų per daug paprasta ir gerai, jei to užtektų.

Būtent atsakomybės ir pareigos jausmas ugdosi laikant gyvį, kadangi jį reikia ir šerti, ir į lauką vesti, ir namus dažniau tvarkyti. Pati auginu bokseriuką ir žinau ką tai reiškia, bet jis man yra ne tik ištikimas draugas, bet ir namų sargas, lauke labai sargus - ne kiekvienas užkalbins mane, kai jis šalia.
Kiekvienas laikomas augintinis reikalaija priežiūros, net ir žuvytės, atrodo jog joms nereikia skirti daug dėmėsio, bet ne, reikia ir vandenį keisti, ir akvariumą valyti, ir pan. Nutarti laikyti augintinį - yra rimtas žingsnis.

Manau, kad tai priklauso nuo pačio žmogaus...Aš labai myliu šunis, todėl ir jį auginu jau devyni metai.

O as tai turiu vokieciu aviganiuka 2,5 men.. Neseniai palaidojom savo anglu buldogiuka- verkiau, kaip vaikas

Aišku, kad tai nėra garantija, kad vaikas užaugs normaliu žmogumi (o iš vis ar gali būti tokia garantija ), bet gyvūno turėjimas, mano manymu, tikrai ugdo pareigos ir atsakomybės jausmą. Aš pati labai myliu gyvūnus.

Visiems labas,
Pora dienų buvau išvykusi į svečius ir labai nudžiugau, kad net du puslapiai prirašyti man rūpima tema. Dėkui, dėkui už patarimus, bet be dulkių siurblio yra labai gera šluota, na ta su guma. Labai gerai surenka plaukus. Puiki mankštelė.....
Bet kaip bešnekėtumei vistiek šuo namuose sukuria įpatingą atmosferą. Galima pasimokyti žmokėms kaip kartais reikia bendrauti, parodyti ištikimybę. To tikrai nesupratau kol nebuvo šuns.
Kaip ir kiekvienoje situacijoje beveik būna blogų ir gerų pusių.

O aš auginu dvi kates. Viena labai protinga ir tikra rimtuolė , o kita tikras žaisliukas, išdykauja kaip maža, nors jau 4 metų.

kas liečia kates.......gal kam reikia? Turiu dvi kates, senosios niekam neatiduosiu, bet mažąją galėčiau padovanoti. Norintiems atvežčiau maršrutu Vilnius-Nemenčinė.

Įdedu ir nuotrauką PKG63.rar

Galiu pasigirti - aš jau turiu sausumos vėžliuką. Visa šeima pripažino, kad jo mums ir trūko mūsų didelėje virtuvėje, ypač vakarais kai išleidžiame apžiūrėti teritoriją. Vardo dar neišrinkome. Ir visai jis nėra nuobodus.Na, štai ir pasigyriau. galite pasiūlyti vardą.

Mažuliuks kačiuks...

Pas mus vėžliukas gal kokį dešimt metų kaip gyvena.Jo kaip ir nėra žiemą.Tik kai saulutė šviečia išlenda.

Labai seniai turim šuniuką -didijį karališkąjį pudelį juodą 15 m.Labai protingas ir ištikimas .Tik gaila ,jau neprigirdi,bet uoslė "žvėriška" Nuostabus draugas.
Duktė turi katytę - maišyta:melsv.rusų +sibiro(ar atvirkščiai )
Juočkė didelėm žaliom protingom akim Duktė iš proto dėl jos eina.Katytė labai "panteriško" būdo, lipšni ,kai pati to nori bet "su charakteriu",tačiau ,kai nusikalsta pati ateina atsiprašyti. O iš jos snukučio mimikos galima suprasti kokios ji nuotaikos ir ko ji nori.Šiaip visada sakydavau,kad katė mano namuose bus tik" per mano lavoną", o kai duktė "laikinai" ją atsinešė iš draugės , taip ir liko.
Vat kaip būna.

Ui koks mažuliuks

As pazystu sita katina