Kokius gyvūnus auginate?

čia prie jūsų ryžikų kaip tik į temą

O mūsų Pūkė laaabai intelektuali katė.
Pūke, kur tu - miau,
Škac- miau !
Ką darai- miau...
Ateik pas mane - miau, miau, miiiiaaau.... šast ir sėdi ant kelių.
Vakar parsinešėm Furminatorių. O koks kalnas plaukų nusišukavo....

Furminatorius labai geras reikaliukas, regis niekuo nesiskiria nuo šukų, bet kažkuo jis patinka katinams, nes jie net raitosi iš malonumo.
Išsišukuoja tiek daug tik pirmą kartą, vėliau plaukų sumažės. Saviškei šias procedūras jau darau retai, nes mažai teiššukuoju.

Drįstu teigti, kad ir mano katytės intelektas nei kiek neprastesnis, nes ji puiki matematikė, net iki 5 suskaičiuoja:
2 pusryčiai 1 pietūs 2 vakarienės būna suvalgytos būtinai. Net jei ir praleidžia pietus, išsireikalauja 3 vakarienes
Labai mėgsta, kai ją kalbinu, tada taip įdėmiai žiūri į akis, atsakydama suniurna nrrrr, betrūksta, kad galvyte pradėtų linkčioti...

O mes, štai su šiuo plikanugariuku šiandien keliavom į parduotuvę pirkti jam pašaro.
Atvažiavau į darbą, kur buvęs kur nebuvęs, draugelis tik šast ir sėdi prie durų. O neturiu nieko tokio, ką galėčiau paduoti šuniui.
Išėjau į kiemą su pinigine ir sakau jam: eime pirkti tau maisto. Dieve, jis, atrodo, supranta žmonių kalbą. Bindzi bindzi su manim į pardę. Kantriai palaukė už durų (tik aš buvau nekantri - be eilės, be grąžos, čiupau maišiuką traškių). Išeinu iš parduotuvės, einam mudu vėl į mano darbą. Mat prie darbo yra jo dubuo. Maitinam jį ten.
Matytumėt, visą kelią lojo ir šokinėjo kaip vaikas
Subėriau traškius, kol ėdė nufotkinau. Reikia kažką su juo daryti. Sušals toks plikas žiemą....

Jetau, Elvuska, pravirkdei... Nu daryk tu ką nors su juo, jam ir niešti tikriausiai, o gal ir skauda Gelbėtoja tu mūsų...

Na jau patikėk, nebus jis paliktas likimo valiai. Tikrai.
Pasikalbėsiu su veterinaru. Patepliosim jo tą nugarą tepalais.
Užužvakar vaikštau su šuniu, žiūriu, draugelis bindzina. O aš gi, sena pirdyla, kalbuosi su šuniu vaikščiodama . Kadangi, jau pažįsta mano balsą, eina iš paskos, o mūsų šuo tik nervinasi.
Parlėkėm namo, maisto į maišiuką ir pas šunį :))))

Bet man taip pikta, kad šiandien keikiausi: matosi, kad buvęs pririštas. Nu tai jopšikmat, nu susirgo, tai gydyk. Ne - bac šunį ir išmeta. Nu kad juos kur šikančius sutrauktų, tokius šeimininkus.

Nu yra gi tokių, kaip ten jie vadinasi. Nelabai žmonės.
O šuo, ko gero, nėra senas, bent man taip atrodo. Nabagas...

Nesenas tai tikrai. Ir tikrai labai gražaus snukučio :)
Ir vardą mano merginos darbe jam sugalvojo: Optimistas :)
Va taip va :)

Dažniausiai katinai tyleniai, bet būna ypač šnekių. Tuo pasižymi katės. Mes šeimoje turime tokią šnekorę, net juokas ima.
Tipsis mano, tarp kitko, taip pat šnekus. Net keista. O dar jis labai juokingai mirksi. Nemoka nulaikyti žvilgsnio, mirksi ir mirksi. Labai juokinga.

Oj bliamba. Bet ir susiranda jie tokias durnes, eina sau...
Nesuprantu aš tokių "šeimininkų", šiandien kaip tik per teliką pasakojo. Nauja mada. Vasarai pasiima sodus saugoti, žiemai į prieglaudą reikalauja , kad paimtų...

Ir mes taip kalbam. Nu bet koks gražus tas šuo
Paskambinau šian veterinarui. Gydysim tą bėdulį.
O jis ir nedurnas, prie visko. Ryte jau sėdi prie darbo durų. Bet ir Elvusia šiandien nedurna - su maišiuku Joseros nukeliavo į darbą. Sušveitė, net ausys užsilankstė. Patiesėm patiesaliuką. Išbrokijo: pasitiesei, tai pati ir gulėk ant jo
Išvirėm košės, palikom. Nu ką dabar su juo. Pagydysim, paskui, prasidėjus šalčiams skambinsiu į prieglaudą, jei niekam jo neiškišim.
Bet jis toks laisvo oro direktorius dabar - nekažką jam ten bus narve uždarytam. Bet vis geriau, nei plika nugara po žvaigždėm miegoti.
Kadangi patalpas darbui nuomojuosi, mėginau su valdžia šnekėti dėl kokio kampo šitam bėdžiui. Deja. Turim ten prie valdžios tokį, kuris tokius elgetas veja lauk. Bet gavau pažadą, kad šito vargšo neskriaus.
O namo nereikia man. Mes ir Lapę į kambarį kas vakarą atsitysiam, kad linksmiau jai būtų. Dar vienas jau būtų sliškom. Ir taip namuose durnynas.

Manoji kalė irgi nugarą nusidraskė... Naktimis darbavosi, kad net būda dundėjo. Gavo nuo parazitų, paskui daviau tablečių nuo niežulio. Dabar jau ramu lygtai. Nėra visai nuplikusi, kaip to jūsų Optimisto, bet plaukus praretino gerokai. Pleiskanų matosi. Baiminuosi, kad kas rimtesnio nebūtų. Gal tu gali, Elvusiuk, pasidalinti tuo, ką veterinaras pasakys?...

Nu bet tu šaunuolė... O tie bėduliai tave per atstumą užuodžia, matyt

Veterinaras sakė, kad gali būti poodinė niežų erkutė. Bet ji paprastai viena nevaikšto, todėl, gali būti ir grybelis.
Bet, kas įdomiausia, tas bėdulis, pasirodo, turi namus. Ir vardą turi. Ne Optimistas, Plutas jis.Tik, matyt, pamatę, kad šuo pasiligojo, ėmė ir paleido. Nes ant kaklo yra žymė nuo pavadėlio.
Ir dar: tuo šuneliu jau rūpinasi tų žmonių kaimynė. Ir nugarą jo jau vaistais tepė. Susisieksiu su ja, kad pasitartume dėl gydymo. Kad nesikartot.
Nes veterinaras sakė, kad gydymas būna ilgas ir tik kantrūs žmonės pasiekia savo tikslą.
O tuos žmones, a la, šeimininkus, aš žinau. Pasipainios man po kojom - išgirs "gražių" žodžių. O jau "švelniai" kalbėt tai aš tikrai moku. Mažai nepasirodys. Parazitai.

Joooo, čia įdomi istorija... Keistų žmogystų esama.
Na, dabar tavo draugelis turės dvigubą vardą - Plutas-Optimistas. Juk visai gerai skamba.
Tas erkutes man irgi vet.vaistinėje minėjo. Sakė, vaistukai brangūs. Gal reik pamėginti...

Jo, vaistus atveš, Jau susitarėm. Kiek kainuos net neklausiau. Kitaip gi nebus.
Nu bet kaip man pikta, jopšikmat.
Šeimininkė raudonais plaukais, nosis užriesta į viršų, eina žemės nematydama, aplink nieko nepastebėdama, mol, labai graži. O nepadaro tokio elementaraus veiksmo - nepasirūpina silpnesniu.
Bliamba, atidažysiu plaukus ir aš raudonai, kaip ir buvo prieš kokius 4 metus. Bo kaip tik ryža, taip ir durna

Smarkiai nesinervuok, o tai plaukų spalva ir pati pasikeis.

Tas šuo žiauriai protingas kad pasirinko Elvusios duris.

Ir tokiems giliai nusišvilpt ant to silpnesnio, tokiai nesvarbu ar gyvūnas ar tai būtų žmogus Čia jau toks gyvenimo dėsnis, ir mes bejėgiai kažką pakeis, nebent tas raudonas kudlas nurauti kur patamsy pasigavus

jūs čia apie raudonus plaukus atsargiai jei ką

Bet aš vis tiek nesuprantu, kaip galima išspirt šunį iš namų. Taigi jis vis tiek, kad ir paleistas, turėjo prie savo namų sėdėt ir laukt maisto, iš kur jam suprast, kad jau išvaro. Tai matyt net nemaitino, kad pas kitus žmones pradėjo glaustis.