Šeima, vaikai

Tą patį plius pavydas.

yra kategorija tokių žmonių, kurie viską mato iš blogos pusės. O senstant ta savybė stiprėja ir tampa gyvenimo būdu Aišku, tos bobulytės nelaimingos. Joms viskas ir visur blogai...

Gal negerai, bet aš savo mamai ne visada leidžiu skųstis. Vos tik pradeda verkšlenti, aš ją sustabdau ir sakau : o dabar pasakok kas gera nutiko prisiminkim gerus, o ne blogus dalykus...Nežinau, ar tai padeda. Be to negaliu būti kategoriška, reikia leisti senam žmogui išlieti emocijas...

Kaip bebūtų, mes privalom būti protingesnės ir į pyktį neatsakyti pykčiu... Prisiminti, kad ir mes būsim senos...Nieko nežinau, tik žinau, kad aš jų teisti neturiu teisės.

Ir mokykimės iš anytų klaidų, kad jų nekartotume pačios. Kad ateity savo klaidom neatstumtume marčių ir anūkų...

Reikejo tas bobutes ...suspardyti

Manau, kad labai gerai (neleisti skųstis). Blogos emocijos plinta kaip virusas. Jomis labai greitai "užsikrečia" aplinkiniai (tie, kurie arčiausiai mūsų). Jei nenorime, kad mūsų artimieji būtų "užsikrėtę", neskleiskime blogų emocijų.

Edwardai, jūs nepakartojamas

Manau, kad pasaulį turime keisti, keičiantis patiems.... Būkime, tie žiburiai, nuo kurių sklistų geros emocijos..

Įsivaizduoju - susitinku piktą bobulytę, kuri mane vadina karve. O aš jai nusišypsau ir nueinu sau Tai žymiai efektyvesnis būdas, negu jai atsilyginti tuo pačiu karvės epitetu...

Šypsojaus, kol maniau, kad normalios moteriškės ir bandžiau atsiprašyti. Kai pamačiau, kad tai beviltiška, pasistengiau kuo greičiau iš ten dingti.

Aš šypsotis (viduj) pradėjau tik tada, kai išvažiavau iš tos aikštelės.

Atsilyginti tuo pačiu? Jokiu būdu ne. Niekada nenorėčiau nusileisti iki tokio lygio.

Liko nuoskauda. Nemalonus prisiminimas.

Tokiam žygdarbiui man prireiktų kokių dviejų metų intensyvių treniruočių
Bet iš tikrųjų, tai labai llllabai labbbbai norėčiau sugebėti taip elgtis.

Gerbiami kolegas, gal kas žinote, kas studentui 1 k. butą nebrangiai išnuomuotų. (Čia sūnui - VGTU antrakursiui).

Žmonės gerieji, vilniečiai, negi niekas nepadėsit

Mano pažystamam, taip pat reik dukrai buto. Pirmakursė. VPU. Piiiigiai:))

Šį ilgą savaitgalį mano du jaunesniojo paauglinio amžiaus sūnūs pasiliko namie vieni, o mes su vyru išvažiavome naujo namo įrenginėti.
Skambina mano sesuo, kuri aplankė vienišus apleistus sūnėnus, ir sako: "tu ką nors žinai apie savo sūnaus išveizdą?" Šis buvo neseniai kirpykloje tai nenustebau, bet pasirodo vaikas neturi antakių, bet nieko apie tai nežino ir nustebusiu veidu žiūri, ko jis tetai nepatinka.
kai parvažiavau, negalėjau išsilaikyti nenusikvatojusi: vaikas nukirptais natakiais nepanašus į save. Ramiai pasikalbėjus paaiškėjo, kad su broliu degino žvakes ir apsvilo, o kad mama nepamatytų nusvilintų antakių, tai nukirpo visai.
Be abejo ataugs, bet kam nežinančiojo miną nutaisyti?

Ar paaiškinami dalykai vaikų melavimas, apsimetinėjimas?

Mano duktė 5,5 m. Meluoja susiriesdama. Bendradarbiai aiškina, kad būna toks periodas 5-6 m., kada vaikai meluoja patys būdami įsitikinę savo teisumu

KJurate, gal pamenat savo berniukus tokio amžiaus?

Maniskiui dar 3 nera o jau meluoja...

Bus geri politikieriai

Melavimo PVZ: kadangi mes (cia apie sunu ) jau dideli ir pampersu jau nereik (na gal dar nakti ) tai saugomes kad i kelnes nepridaryti... O sunus sita momenta pagavo ir pvz vaikstant kur nors prakybos centre kai jam jau uzkerta... pareiskia: as noliu sysiu... nu ka... budames geras tetukas ir eini per visa PC iki WC. O ten... nieko... tai va cia ir prigavau kad yra meluojama ... nors melavimas sakyciau gudrus.

Nemanyčiau...
Juk ir mums būna.....norime staiga kažko....ir po minutės..ne....

Vaikai...oi kokia nostalgija mažiems.....dukros jau tokios didelės...jie šaunūs..tikri..ir nemeluoja...
Jei nemato melo aplink...
Juk nežino, kas tai yra...jei neturi su kuo lyginti....

O , kad , pagudrauja, tai tiesa...
Na gal su tėveliu rūpėjo pasivaikščioti...

Aiškai matosi, jog neturite vaikų su FANTAZIJA:).
Pažįstu vieną berniuką - vaikiną, kuris meluoja (išsigalvoja, gal tiksliau?), tikriausiai nuo tos akimirkos kai gimė, tik niekas iš pradžių neįtarė, kad taip gali būti:). Dabar jis jau suaugęs vaikinas, bet tooookių dalykų prifantazuoja, tik negali pykti - labai jau talentingai jam gaunasi:).
Ir tikrai šeimoje nėra iš ko išmokti jam tokių dalykų, tiesiog jis toks yra:).

Nerijaus atveju manau, jog vaikui trūksta tėvelio dėmesio, ne po parduotuves reikia vaikščioti, o su vaikais bendrauti - vaikai sufleruoja:).

Būtent...vaikams dažnai trūksta mūsų dėmesio...
Tuomet prisigalvoja visokių "pasakų"...

Bet šaunu....
Tai jų laikas
Jie jį išnaudoja kaip moka...
O mes gailime savojo...
Deja..ir graudu...

Tam vaikinui tėvų dėmesio buvo pakankamai, patikėkite:). Tiesiog talentingas vaikas ir viskas, net iš mokyklos skambindavo ir sakydavo: Jūsų sūnus neįmanomas, taip elgtis negalima ir t.t. ir t.t. ir pabaigdavo visą moralą žodžiais - bet jis TOKS žavingas:).