Šeima, vaikai

Mano mama irgi labai gera (buvo). Bet tevas jai neleidzia man padeti, sako viena karta priziuresi anuka, o paskui neotmazessia. Tipo be reikalo prasysim su vaiku pasilikti. Bet to tai nebus!

Prie pamokslu pripratau. Galite pamokyti .

Allana, mano nuomone, reiktų bandyti vis tik tartis su tėvais. Žinoma, sunku čia spręsti, kadangi žmonės labai skirtingi. Tačiau jeigu tėvai pakankamai sveiki, neužsiėmę kažkokiais savais reikalais, kaip sakote, žiūri televizorių nuo ryto iki vakaro, tai manyčiau, gal galima būtų tiesiog susitarti, kad kažkiek laiko pabūtų su vaikučiu. Žinoma, nepiktnaudžiaujant. Juk galima suprasti, kad tėvams norisi poilsio, gyvenant kartu su jauna šeima. Ir ką jie mano, jei Jūs paliksite vaikelį kažkam.

As su jais sia tema net nenoriu prasideti. Jei isgirdo, pvz kai kalbu tel. kad kazkas kur nors pakviete tai iskart prasideda, mes isvazuojam, mes negalim, nors pries tai ruosiesi buti namie. Labai bijo, kad mes su vyru ko nors nepaprasytumem.

Ir išvažiuoja? Dovanokit, Allana, gal už netaktiškus klausimus. Nebūtina atsakyti:).

o mama priklausoma nuo tecio...tarkis tik su mama...matai labai tau norim padeti...todel mums yra ne tas pats.. jauni zmones turi jaustis laisvi ir laimingi...kazkada ir tavo tevai buvo jauni ir jiems kazkas padejo... primink jiems tai,,,

Nebendraučiau su tokiais tėvais visiškai. Jūsų vietoje ieškočiau buto ir išsikelčiau. Ir netikiu, kad Jūsų mama gera, nes šeimoje yra taip kaip nori, kad būtų moteris, netikiu, kad ji neperkalbėtų tėvo, jei norėtų Jums padėti.

Labai suprantu, kad norisi kažkur išeiti, pamėginkite pasamdyti kokią auklę iš pradžių labai trumpam, kokiai valandai, kitai. Gali būti, jog bus tiek neramu dėl vaiko, palikto su svetimu žmogumi, kad nebe taip ir linksmintis norėsis ir tada sėdėti namie bus kur kas lengviau.
Mes su vyru išsėdėjome namie 10 metų, turiu pasakyti, jog visai neprailgo, bet gal todėl, kad mes labai mylėjome vienas kitą ir neturėjome tėvų šalia?

Buna kur nors isvaziuoja, o buna tik trumpam, i Maxima. Ir vakaras sugadintas !

10 metu niekur neisejot...prie ko cia meile ir atsipalaidavimas...

Mūsų tėvai gyveno toli, auginti niekas nepadėjo, sūnus buvo kaip "rankinukas"- visur kartu. Taigi iš patirties suprantu, jog truputį atsipalaiduoti jauniems reikia . Allana, manau, išspręsite tą problemėlę, kad visiems būtų gerai. Sėkmės

Allana sekmes prie kiekvieno zmogaus reikia moketi prieiti...

В полицейский участок вбегает человек и говорит:
- Арестуйте меня, я ударил свою жену!
- И убили ее?
- Что вы, даже не поцарапал.
- Ну, это пустяки. Можете идти.
- Ни за что! Она стоит там за дверью!

Allana, deja čia nieko nepakeisite.Turite mažylį , juo ir rūpinkitės.Tėvai nepadeda? Ne bėda.Turbūt santykiuose su jais nesate visiškai atvira.Nesuprantu, kaip seneliai savo vaikui padėti nenori.Gal tai uošviai, tada geriau atskirai gyventi.Mano vaiko irgi niekas nežiūrėjo, na ir kas.Jis mano ir aš juo privalėjau rūpintis.Atsėdėjom su vyru 7 metelius kartu prie sergančio lovytės,vežiojomės į svečius visada kartu, kad tai galėjom padaryti.Rankinukas.Aišku, teko paaukoti savo laiką, bet dabar nesigailiu nė kiek.Žinai, nieko nepraradau, visiškai.Bet ryšys sustiprėjo.Paaugs ir bus linksmiau.Kad tik nesirgtų, viskas yra niekis.Tiesiog jaunam sunku susitaikyti su tuo.Praeis.

Prie to, kad mums nesinorėjo jokių baliukų, mūsų vaikai ir mes patys buvome (esame) vieni kitiems pati didžiausia pramoga ir atsipalaidavimas.

Turiu pažįstamą, kuri palikusi namie vaikus vienus bėga su draugėmis kavutės išgerti kultūringoje aplinkoje. Moterį, kurį dar vaikų neturėdama pasakytų, jog taip žada daryti jų turėdama - sterilizuočiau vietoje.

Nereikia tekėti, vaikų gimdyti, jei dar nejauti, jog esi pribrendęs tam. Tai nusikaltimas vaikų atžvilgiu, mano manymu.
Nesakau, kad reikia būtinai sėdėti vaikus apsikabinus ir nieko nebenorėti, jei norėsi kažkokių tai su vaiku nesusijusių pramogų, bet reikia taip tas pramogas organizuotis, kad pirmiausia VAIKUI būtų gerai. Ir nekaltinti vaiko, nesigraužti patiems - oi, kokie mes nelaimingi:)), jei jau neišeina taip susiorganizuoti.

Aciu labai visiems kad neabejingi. As visa laika stengiuosi laikytis. Niekam nenoriu krauti savo problemas, niekam neidomu. Zinau kad viskas priklauso tik nuo manes . Turbut man jau stogas ciuozia nuo sedejimo namuose. Labai noriu greiciau iseiti i darba. Nors puse dienos nemetyti tu veidu. Vaiko gaila atiduoti i darzeli arba auklei (ji vistiek nepadarys taip kaip padaro mama savo vaikui). Vaika savo laaaaaabai myliu. Sau gi pagimdziau, as gi jo norejau, jis gi mane to pats neprase. Ir turiu jo rupintis, ir megstu ta daryti. Del to gal ir kenciu, kad tik as. O jie tik megsta pasigirti kaimynams, giminei: - " Va, koks musu anukelis fainas, grazus, idomus, daug ka moka, pavalgdintas, aprengtas."

Viskas bus gerai!

Kitems buna dar blogiau, neturi ka valgyti, kur gyventi.

Kai nesigilinu tai viskas normaliai, o kai pradedu galvoti tai moraliskai labai sunku.

Mintis soka net normaliai, sklandziai parasyti negaliu.

Atleiskit, kad kišuosi...
o jūs neturit nei draugų, nei tetų, nieko, kas galėtų padėti?

Draugai, bendaamžiai paprastai turi tų pačių problemų ir jus puikiai suprastų. Vieną kartą draugai pažiūri jūsų vaikelį, kitą kartą - jūs.

Allana, man iki skausmo žinoma jūsų situacija. Mano kinderiukams dabar 18 ir 15 metų. Savo laiku mama irgi nieko nepadėjo, tik mėgo pasigirti (kaip ir jūsų atveju) kokie gražūs anūkai, kokie puikūs rūbeliai...
Kai auginau, kartais atrodė, kad išprotėsiu ir t.t.
O dabar juokingos atrodo tos problemėlės. Labai greitai viskas pasimiršta. Ir kaip nuostabu dabar bendrauti su suaugusiais vaikais, kai tu lengvai randi bendrą kalbą. Jei kas gražintu tą laiką atgal (su dabartiniu protu) nei kiek nesisieločiau, o tik dar daugiau laiko ir jėgų skirčiau jiems..
Taip kad stiprybės, jokiu būdu neužsiimkit savigrauža ir gyvenimas su kaupu jums atsiligins... Sekmės.

Niekada nebuvau tokia laiminga, kaip tada, kai auginau savo dukras.
Nerealiai šaunus laikas....
Ilgiausiai, pas ką yra buvusi vyresnė dukra, tai 5 dienos pas senelius, kai gimdžiau antrąją. Visa kita-su mumis. Veždavomės visur ir visada drauge.

To Cha-Cha
As taip pat tokios nuomones!
Taip ir bus, tikiu. Gyvenimas jau ne karta tai irode. [/quote][/b]

To Cha-Cha,
As taip pat tokios nuomones!
Taip ir bus, tikiu. Gyvenimas jau ne karta tai irode.

To Loreta 13,
Tai tikrai laime, kada drauge su seima!

Laba diena visiems