Šeima, vaikai

Sutinku su Petronele. Reikia situacijoj ne kitu patarimu ziuret, o pagalvot kiek dar nori but su tuo zmogum, ar yra sansu kad negers.
O taip tai jei geria ir tik apie gerima galvoja tai tikrai nepasikeis. Turiu ne viena toki pazistama.

Nemanau, kad policija padės dėl gėrimo na nebent jis ir ranką kelia Reikia būti draugu, jeigu nori padėti, o draugai į policiją nesikreipia

Deja, negalėčiau pasakyti to paties. Pažįstu ne vieną alkoholiką, ir visi "buvo ir yra". Todėl mano ir pozicija pesimistiškesnė.

Liūdniausia, kad visi čia pasisakiusieji turi "ne vieną tokį pažįstamą". :((

Na beliko tik ekspertizė rytoj
Bet nėra tiek laiko gyvenime žliumbti, manau mano cisterna jau išverkta
Dėkoju, kolegos:)
Dabar ramybę turiu, tik nežinau iš kur reikės gauti vėl pykčio po teismus tąsytis

Kartais reikia padėti suprasti. Kasdienis sakymas - tu alkoholikas, ar kitoks ujimas duoda atvirkštinį rezultatą.
Moteris, kurią vežiau pas minėtą psichologę, nepripažino savo šeimai, kad ji jau giliai duobėje.
Tuomet aš, kaip jos darbdavė, vos ne jėga įsisodinau į automobilį ir nukeliavom į susitikimą. Tik važiuodama jai pasakiau, kad dabar susitiksim su žmogumi, kuris, jeigu norėsi, pamėgins padėti tau.
Ir ką gi - praėjo Minesotos programą, grįžo laiminga. Žinoma, per tą laiką į jos vietą priėmiau kitą žmogų, bet padėjau susirasti jai kitą darbą.
Tik, pabendravusi su psichologe, suprato, kaip giliai ji įklimpus.
O būdavo į darbą atšuoliuoja gatavutė. Ir kur ją dėt tokią.... Kartą išvariau, tai žmonės rado prie autobusų stotelės gulinčią.

O aš pažystu daug stipriai ir kasdien gėrusių, kurie dabar net į alkoholio pusę nebežiūri, bet žmonės metė patys gert, supratę, kad jau priėjo liepto galą.

Žmogus pirmiausia pats turi pripažinti, jog geria- čia būtų vienas.
Kitas, išgėręs žmogus parodo savo tikrajį "aš"
Juk vieni žmonės išgėrę malonūs, geriečiai iki ašarų
Kiti - pikti

Be jokios abajonės, buvę alkoholikai visą savo likusį samoningą gyvenimą priversti kovoti su alkoholiu.
o tie, kuriems padėti neįmanoma, arba jie tos pagalbos atsisako kategoriškai - taip ir liks alkoholikais. Yra pažįstamų tarpe ir tokių. Gaila...

Kiekvienas išgėręs parodome tikrąjį savo AŠ.
Tie, kurie išgėrę mums atrodo malonūs, anaiptol to nepasakytų jų šeimos nariai.
O jau jeigu piktas - tai..... nerandu tinkamų žodžių....
Ir dar, jeigu nutarsite padėti savo vyrui galėsiu duoti psichologės tel. Nr.
O gal visgi dar galima jam padėti?

Kartą teko pabūvoti su visiškai prasigėrusiu žmogumi - alkoholis veide ir mintyse...
pasijutau tikra kvailė, niekad nebūčiau patikėjusi, jog tas "bomželis" gali būti tokio aukšto lygio filosofas, psichologas ir pagaliau Žmogus

ar bandėte bendrauti su invalidais?
jie nepakenčia užuojautos

Mes neseniai su vienu žmogum kalbėjomės (abu negeriantys) ir nusprendėm, kad besaikį gėrimą galima palyginti su besaikiu valgymu: kaip storulis sako "nuo rytojaus laikysiuos dietos", "dar kąsnelis ir viskas" ir pan., taip alkoholikui vis "paskutinė taurelė ir gana".

Elvusia,
oi kiek kartų bandyta kalbėti apie tai - atsakymas vienas "aš protingas"

Taip, mano pusseserės sūnus neįgalus. Dažnai jį parsivežam. Nes jie gyvena mieste, tai jam mūsų kaime - išganymas. O ir mama pailsi nuo jo.
Galiu pasakyt, kad bent jau jis nepakenčia užuojautos vien todėl, kad lyg ir nesijaučia kitokiu. Bet jis nuo gimimo toks, tai gal todėl.

Suprantu jus ir tikrai užjaučiu. Turiu daug karčios patirties.
Bet yra ir kitokia patirtis - kai matai, kad tau brangus žmogus išsikapanoja iš to mėšlo. Jeigu jums brangus jūsų žmogutis, pamėginkit jam padėt.
Ir kai jau viskas bus padaryta, kai suprasit, kad jūsų pastangos bevaisės, tik tada galima pasitraukti.
Alkoholikai labai pažeidžiami, smerkiami, tik labai retas juos supranta. Deja.

Aha, ir labai nori, kad jį užjaustum ir..... įpiltum.

Aš suprantu, kad klystu, bet mano smegenys tiesiog nesupranta diagnozės "priklausomybės liga".

O kokia ta antroji pusė?

Būsiu baisi, netolerantiška ligoniams, kategoriška, neužjaučianti vargšės moters ir visokia kitokia, tiek to, tik nesuprantau kaip galima ištekėti už tokio žmogaus, tegul jis būna 10000000 kartų ligonis, na, nepatinka man invalidai, niekada netekėsiu už jau gatavo ligonio. Tik nesakykite, kad jis toks nebuvo, pasidarė toks staiga. taip nebūna, jau gėrė jis iki vestuvių, tik tada norėdamos bile ištekėti "nemato", o paskui jau prasideda: jis ir muša ir geria ir iš viso banditas. NETIKIU, kad nematė, kad toks yra ir niekada nepatikėsiu. Taigi, pirmiausia kaltinu moteris, dar pirmiau tokių moterų motinas, nes pakantumas alkoholizmui ir banditizmui ateina iš tėvų šeimos.

Gaila vargšų vaikų, nes jie pasmerkti tokių "tradicijų" pratęsimui:(.

Ir dar. Geriau nieko nepatarinėti, jinai privalo PATI apsispręsti, nereikia nei užjausti, nei guosti, beprasmiška tai, nes tokie "balandėliai" šiandien su fanarais, tu ją užjauti, guodi, ragini nekentėti, skirtis, o paskui išgirsti, kad esi bloga, nes nori išardyti jų draugišką, nuostabią šeimą:). Turiu patirties tame:).

Soffy,
jūs niekada nemylėjote.

Gal ir taip. Nesiginčiju, tik nesuprantu aš tokios meilės ir visiškai nenoriu jos tokios sutikti.
Sutinku, kad galima mylėti ir tada, kai visai nesinori mylėti ir supranti, kad ta meilė visiškai be jokios ateities ir netgi ne meilė, o tik norėjimas mylėti.
Labai sutinku, bet tai būna noras mylėti VERTĄ mylėti žmogų, o alkoholiką galima užjausti žmogiškai, kodėl ne, galima suprasti, gal net įpilti išgerti jam, duoti pinigų buteliukui-grynai žmogiškai, kaip ligoniui vaistų, bet MYLĖTI? Gimdyti nuo jo invalidus vaikus, pagaliau mylėtis su juo? Su amžinai prasmirdusiu? Man rūkantys vyrai nepatinka, o jau apie išgėrusį, tai ir visai nešneku.

...