Kaip rasti buhalterio darbą?

Labai daug nori Turiu cia toki uab dirika jam reikia buhalterio uz 150 lt per menesi

Benzinas brangiau kainuos. Labai jau brangus malonumas man bus.

Taip aš žalia kvaila gavau savo pirmą darbą buhalterijoje - buhalterinnėje tarnyboje. Verta pusę metų ir juodžiausius darbus per savaitę porą dienų dykai dirbti, nes poto atsiperka

sveiki.
aš grynai buhalterės darbo patirties neturiu, tik baigus kursus ir studijuoju buhalterinę apskaitą. Nuo liepos tvarkau sodininkų bendrijos buhalteriją, bet darbinom vyrą, nes man dar buvo motinystės atostogos...
ech, siuntinėju tuos cv kad nors vienas skambutis, kad nors į pokalbį pakviestų...tylu, ramu, prarandu viltį

Tai labiausiai netinka darbdaviams, deja...
Galima bandyt įgaut patirties apskaitą tvarkančiose įmonėse.
Jos priima ir be patirties.
Bet alga ten nedidelė, o darbo krūvis nemažas.
Bet patirtis neįkainojama.:))

Parodėte labai negražius savo būdo bruožus.
Linkiu, kad net ir bjauriausias ir skregiausias darbdavys Jūsų neimtų.
Jeigu turite tokių minčių - reiškia esate ne tik nelabai doras bet ir labai kerštingas.
O tai yra labai labai negražu....
Labai norėtumėte, jog Jums darbdavys žadėtų 2000 per mėnesį, o algų dieną sakytų - aij mokėsime tau tiek ir tiek.... :))) ir už kurą ir telefoną, biuro popierių atskaičiuosime iš algos... :)

beje, jeigu Jums siūlo 150 algą - tai tik pasiūlymas. Jums nėra privaloma su tuo sutikti.

Aš galiu pasakyti, kad man tikrai kkvaila būdavo kai pas mūsų direktorių eidavo visokie baigę vidurinę ir prašydavo algos 2000 į rankas....
Gerą algą reikia užsitarnauti. Sugebėsi įrodyti - gausi daugiau.
Aš pats savo pirmąjame darbe dirbau pusę metų už minimumą. Paskui atėjo mano valanda. Alga patrigubėjo.... iš to džiaugsmo dar labiau pradėjau stengtis....
aišku... persistengiau... nes paskui duodavo darbo ir namo neštis....

Dabar turiu darbą su mažesne alga, tačiau su normaliu darbo krūviu. Neesu pinigų vergas. esu laimingas žmogus ir tiek.

nenorėkite iš karto geros algos. Dėl patirties galima padirbėti ir už minimumą. Neimsite darbo vietos už minimumą - ją paims būtinai kas nors kitas.... ir toje įmonėje po kelių metų taps lyderiu...

Viena moteris rašo :
Pries pora dienu turejau viena pokalbi, tai darbdavys vos ne pirmu klausimu pradejo klausineti: Papasakokite apie save, kokia yra jusu seimynine padetis? Netekejusi? Jums 28 metai, ar neplanuojate tureti vaikus artimiausiu metu? Juk jusu toks amzius. Tikrai? Man reikia darbuotojos, kuri dirbtu bent keleta metu. Ar tikrai neplanuojate vaiku? Vos nevosiau jam ten pat kuo nors!!!

Kita moteris jai atsako :
Tokius klausimus uždavinėjantis darbdavys yra asilų asilas ir pats iš savęs tyčiojasi. Kodėl? O todėl kad į jo durnus klausimus galima atsakyti bet ką- pvz. esu feministė ir nustiekusi prieš vedybas, esu nevaisinga, todėl vaikų neturėsiu....arba dar durnesnius atsakymus- pvz. vaikų turiu, jie mane užkniso, tai atidaviau sugyventiniui. Kodėl galima taip vaipytis? Ogi todėl , kad jis nepatikrins to, ką tu sakai, bet pats pasiūlęs pokalbio temą gaus atsakymus, kokių laukė. O kaip tu gyvensi, tai jau tavo reikalas. Jeigu tu pastosi, jis ką, tave į teismą paduos, sumuš, vaiką atims? Teko patirti panašių situacijų- sakau, ką nori girdėti, o darau, kaip man reikia. Jeigu kvailys iš savęs daro dar kvailesnį, kodėl jam nepadėjus...O jeigu jau matai kad reikalas bevltiškas, gali irgi paklausinėti- o gal tamsta man į jaunikius taikai, ar darbe teks mylėtis ir bjai kad nepastočiau...ir pn.




Tokia situacija tik parodo kad darbdaviai tikrai mėgsta tyčiotis.... tačiau nereikia leistis duxinamiems :)
Mane kai priiminėjo - reikalavo auto. Sakau - neturiu. Bet noras dirbti nuo to man nesikeitė - sakau viskas man įmanoma - reikės - su troliku išvežiosiu sutartis :)
ir mano noras ir užsidegimas dirbti įtikino direktorių :)

Nepraraskite vilties. Dabar juodasis periodas. daug kam nesiseka....
viena moteris rašo :
Kiek dalyvauju atrankose, tai naturalus pasityciojimo procesas: darbdaviai skiria kandidatui apie 10 minuciu ispudzio padarymui, o patys suteikia kiek imanoma maziau informacijos. Jauciuosi, kaip gyvuliu turguje.
Nesuprantu, galetu skelbime taip ir parasyti: "NIEKO NEIESKOME, NORIME TIK PRASIBLASKYTI" .

Tiesiog aš Jums linkiu darbo paieškai pasirinkti ne tik cv. siuntinėjimus, bet ir kitokių , įvairesnių paieškos būdų.... netgi kreiptis į tas įmones, kurios nieko neieško šiuo metu, bet po 4 mėnesių galbbūt jie kažką norės priimti - ir Jūs jau būsite jų akyse kaip variantas :)

kažkurią dieną per žinias viena ausim nugirdau kalbantį darbo biržos direktorių (gal Vilniaus?), kad tarp kelių kazkokių ten kitų paklausi labai esanti buhalterio specialybė...

ir aš girdėjau šitą, kad buhalterių specialybė yra viena paklausiausių specialybių kartu su apdailininkais, baldžiais ir kitai dar kažkokiais darbais, bet man tai kažkaip nesitiki, nes kur nepaklausau, tai girdžiu tik apie atleidimus, o ne priėmimus į darbą

Paklausi ta specialybbe.. bet kai buhalterių daugiau negu įmonių.. tai tas paklausumas pradeda garuoti... :)

Tai ir aš nesuprantu, juk įmonės viena po kitos bankrutuoja, stabdo veiklą ir pan. O ir mes, daugelis, turim po keletą firmelių. Kam tie buhalteriai reikalingi, nesuprantu? Gal apsiriko gerbiamasis?

O aš ryt važiuoju į pokalbį dėl darbo ir nesvarbu, kad tas darbas už 60 km būtų ir alga nedidelė, bet kai kelis metus prasėdėjau be darbo - man viskas tinka O ir praktika neįkainuojama. Tik va tokia baimė užpuolė, kad juokas neima.

O, pagalvojau, gal ir ieško tų buhalterių per biržą. Nebenori savam mokėti 1000 Lt, ieško, kuris už 100-tą dirbtų. Gal?

tikiu, kad jums taip yra, bet negi dirbsite jei dar ir primokėt reiks? nebent ateity algą žada didinti

Jei tik priims mane, tai atmetus išlaidas kurui biški virš minimumo gausis.

aš dirbčiau ir ieškočiau kito darbo, juk aktyvi darbinė patirtis labai svarbi. nelabai kas nori priimt į darbą po pertraukos dėl įgūdžių praradimo, nors kai kas ir dirbdamas tų įgūdžių neturi

įgūdžių ir išsilavinimo yra. Įgūdžiai namie su individualia įmone. Bet reikia dar daugiau praktikos.

kalbėdama apie įgūdžius netaikiau konkrečiai jums, sakiau kaip darbdaviams atrodo, bent kiek esu girdėjusi, todėl ir sakau, kad jei nori kažko daugiau, tai turi dirbti, kad ir už mažesnę algą. aš, pvz., esu pradedanti buhalterė, tai ir dirbu už mažą algą, nes žinau, kad kol kas didesnės nesu verta. kai daugiau įgysiu patirties, galėsiu ieškotis geriau arba prašyt pakelt algą