Priedai už darbą lauko sąlygomis

Darbo inspekcijos puslapyje:
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), taip pat ir kituose darbo teisę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos darbo lauko sąlygomis sąvokos.

DK 144 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, darbo vietos ypatumus, oro sąlygas ir pan., bei mokamas tik už faktiškai lauko sąlygomis dirbtą darbo laiką. DK imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų DK 139 straipsnio 2 dalyje bei jų mokėjimo tvarkos.

Įvertinant ar darbas atliekamas lauko sąlygomis reikšmingu kriterijumi turėtų būti laikoma faktinė darbo funkcijos atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas darbo funkciją vykdytų ne patalpoje/statiniuose, o už patalpų/statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė taptų atvira, toks darbas turėtų būti laikomas darbu lauko sąlygomis.

Taigi, darbdavys vertina darbuotojo atliekamo darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei nustatęs, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas lauko sąlygomis, turėtų darbuotojui mokėti DK 144 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą kompensaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatytą kompensacijos dydį bei darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Pažymėtina, kad konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimas ir vertinimas deleguotas darbo ginčus nagrinėjantiems organams. Ginčai tarp darbo sutarties šalių dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą.

---

Neleisk kasdienybei išsukinėti Tavo sielos sparnų...

30 proc. nuo bazinio DU, tokia ir formulė.

---

Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su meile. O. Morngerstern