Amanda rašė:
Dėkui ad, žinosiu, bandysiu seniesems "kareivėliams" paaiškinti. O jau paskui bus jų reikalas, keisti ar ne. Mano misija tuom bus ir baigta, manau 
.
.Teisingai, juk suaugę vyrai, tie jau tikrai mąsto savo galva, o ne kaip jaunimas galvute(na bent jau kiek tenka susidurti - dižioji dauguma
)
Tiesa tas susitvarkymas ypatingai aktualus tarnavusiems Afgane(šiokios tokios lengvatos) ir tarnavusiems spec daliniuose(na ten visokios strateginės raketos, chemikai-biologai ir pan.) Tiems tai jau šiandien dokumentus gauti iš archyvų problema: naikinant minėtą ginkluotę, išformuota nemažai dalinių, o su jais ir archyvai pasimetė.O tiems afganams daugumoje kariniuose bilietuose įrašyta koks nors "turkmėnskij okrug", o apie Afganą nieko, išskyrus atvejus kai sužeistas ir tai ne visada.
Kitaip sakant, perfrazuojant Benderį:"skestančiųjų gelbėjimas -pačių skęstančiųjų reikalas"
Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras)
Nu bly, še tau ir patarinėk buhalterėm 
, jos dar pasirodo chirurgija užsiima 
Ir dar reikia pasakyti kad čia tas klasikinis atvejas, kai skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas 
, bet ten dirbantys "kareivėliai" pastatė akis - "tipo kam čia einat? mes iš Sodros sužinome, jog įdarbinti". Apsisukau palikusi lapą ant stalo ir vos ne bėgte iš "kareivinių" 
O dabar vėl priėmiau berniuką - šauktinį ir nebežinau, ar eiti su pranešimu, ar ne? 
Ką patarsite?
