Dėl darbuotojo atleidimo...

Aha, aisku. (atsiprasau, bet aš ne buhalterė).
Tai, o jeigu žmogus gauna MMA ir atidirbo 4 mėnesius įmonėje, tai apytiksliai kiek išeina jam už nepanaudotų atostogų kompensacija?

sveiki, prisegu faila pasiskaiciuoti nepanaudotu atostogu kompensacija nepanaudotuskaiciavimas_296_674.xls

[quote="Ninel
Aha, aisku. (atsiprasau, bet aš ne buhalterė).
Tai, o jeigu žmogus gauna MMA ir atidirbo 4 mėnesius įmonėje, tai apytiksliai kiek išeina jam už nepanaudotų atostogų kompensacija?[/quote]

Parašykite konkrečiai nuo kada iki kada dirbo, 5 ar 6 darbo dienų savaitė, ar jam priklauso 28 ar 35 k. d. Koks atlyginimas ir dirbtos dienos pagal mėnesius. Pabandysiu padėti

Dirba nuo vasario 4 d. ir dirbs iki birželio 4 d., 5 darbo dienos per savatė po 8 val., gauna į rankas 660 Lt..

Pagal mano skaičiuoklę jam priklauso 6,55 d.d. nepanaudotų atost. (Jeigu jis neturi invalidumo ir yra ne vienišas auginantis vaikus)
VDU 40 Lt už 1 d.d. x 6,55 d.d. = 262.00 Lt priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas.
gal dar yra klausimų, neaiškumų - klauskite

oj, labai Jums dekinga dekoju, už pagalbą ir kol kas klasymų neturiu
gero savaitgalio!

Ar gali darbuotojas būdams atostogose pateiktiti prašymą, kad tik pasibaigus atostogoms, jį atleistų iš darbo, ar gali darbdavys reiklauti atidirbti dvi savaites?

Darbuotojas gali pateikti prasyma atostogu ir ligos atveju pries keturiolika dienu. Jei atostogos baigiasi anskciau, nei keturiolka kalendoriniu dienu, tada likusias dienas reikia atidirbti, jei baigiasi kartu su terminu tada nereikia.

Gali pateikti, tačiau nuo prašymo pateikimo iki prašomos atleidimo dienos turi praeiti 14 k.d.

Gal galėtumėte šiek tiek patikslinti. Jei darbuotojas išbandymo laikotarpiu rytoj parašo pareiškimą išeiti iš darbo jis turėtų primadienį dar atidirbti ar paskutinė diena būtų penktadienis, nes trijų dienų laikotarpis yra šeštadienis.

yra trys kalendorinės dienos, o ne darbo dienos.

Gal kas galėtų pakonsultuoti tokiu klausimu:
Mokytojas, laimėjęs konkursą, išeina iš darbo į kitą mokyklą direktoriauti. Jis mūsų mokyklos direktoriui rašo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir prašo išmokėti dviejų mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Baigiu perrausti visą Darbo kodeksą, bet tokio straipsnio nerandu. Gal ką pražiūrėjau, tikiuosi pagalbos.

Įspėjimo terminai nusako, prieš kiek laiko turi būti pateikta informacija darbdaviui apie planuojamą išėjimą, o ne atidirbimui. Jie skaičiuojami kalendorinėmis dienomis, nepaisant to, ar tai buvo poilsio, ar atostogų, ar dar kokios kitokios dienos...

Tai yra 125 straipsnis, o išmoka yra susitarimo dalykas šiuo atveju.

Tai išeitų, jeigu direktorius vizavo prašymą rezoliucija "Prašymą patenkinti", tai ir išeitinę išmoką teks mokėti?

Faktiškai, pagal tą straipsnį atleidžiant, turi būti raštiškas susitarimas (laisvos formos) su abiejų šalių parašais, kuriame yra aiškiai aptariami šie dalykai ir aiškiai matoma abiejų šalių valia. Direktoriaus viza, mano nuomone, neatstoja tokio susitarimo. Aš jau čia vos ne cituoju teisininkus, bet jie tikrai tai akcentuoja.

Labai dėkoju už atsakymus, bet gal mūsų atveju šis straipsnis netinka, nes mokytojas savo noru rinkosi kitą darbą, koks čia galėtų būti šalių susitarimas? ( kažkaip nesinori tos išmokos mokėti )

Na man irgi taip atrodo, kad ne darbadavys pasiūlė jam išeiti direktoriauti, kad būtų šalių susitarimas ir dar mokėti išeitinę. Na nebent darbdavys labai geras ir jis kiekvienam sutiktų mokėti išeitinę. Bet ką jie ten sutarė , už ką išeitinė vis tiek protas neneša.
Be to po to prasideda visi tokie dalykėliai, kaip išmokos ne pagal LR normatyvus, kurių negalima traukti į sąnaudas.

Mano manymu šiuo atveju turėtų būti pats paprasčiausias DK 127 str.1d. (pačiam prašant).

Nebūtinai. Šis 125 str. taip pat gali būti pagrįstas darbuotojo noru. Ir išeitinė čia visai nebūtina. Bet jei vienas prašo (juk nedraudžiama?), o kitas sutinka - tai čia viskas normalu ir teisėta. Kita šalis gali visai nesutikti su tokiu prašymu, kas liepia? Šis straipsnis labai demokratiškas.

125 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).
2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Labai ačiū už smegenėlių prašviesinimą, geros dienelės!