Gamybos apskaita

Brangeji, stai koks iskilo praktikos klausimas:

kol objektas nebaigtas 2031 sas. kaupiu tiesiogines medziagas, paslaugas ir siam objektui paskirstytas netesiogines medziagas ir paslaugas. Taigi, klausimas - kada rasyti medziagu nurasymo akta ( tesioginiu ir netesioginiu), ar kai jos perduodamos naudoti , ar kai priduosiu si ojekta ir kredituosiu 2031 ( D 6000 - savikaina)

Prasau, pasidalinkit patirtim

Gammybininkai, atsilepkit,
juk pas jus turetu buti panasiai. Tai kada rasote medzegu nurasymo akta kai atiduodat medzegas i gamyba, ar kai parduodat gamini

Įmonė ketina užsiimti gamyba. Nesu dirbusi gamybos įmonėje, todėl neturiu čia patirties. Gal kas galėtų man patarti, kur pasiskaityti apie gamybos apskaitą? Kaip sudaromos kiekvieno gaminio savikainos skaičiavimo kortelės, kaip paskirstomos gamybos sąnaudos skirtingiems gaminiams? Žodžiu, daug klausimų kyla. Būsiu dėkinga sulaukusi jūsų atsakymų.

as skaiciau Kalcinsko "buh.apskaitos pagrindus" , jei turi laiko ir draugauji su rusu kalba daug straipsniu www.gaap.ru skirelyje apie valdymo apskaita bet tai daugiau teorija

Aš apskaitą tvarkau su 'Pragma' ir turiu pasidariusi gamybą, tai kai gaminu produkciją ir nurašau žaliavas , rodau D-60031, K-2011. Mėn gale sukaupiu kitas išlaidas D-60032, 60033, 60041, 60044, 60046. Tada visai sumai D-2012 ir K visų šių sąskaitų. O rodukciją pajamuoju D-2013 ir K 2012

o kaip paskirstai gaminiams ? ar tavo gaminiai visi vienodi ir tu dalini is vnt skaiciaus?

O visas išlaidas iš nebaigtos gamybos gaminiams aš irgi paskirstau programos pagalba ir esu nusistačiusi, kad skirstoma proporcingai to gaminio tiesioginėms išlaidoms.

tai jei gamini duris, tai vedi gamybą durims, o jei langai-langams. paskui padalini iš pagamintų vnt skaičiaus ir gauni kiekvienos rūšies savikainą.

truputi nei tema, ar tu patenkinta "pragma"? Jieskau sau tinkamos programos

Ačiū visiems už atsakymus. Dar vienas klausimukas: tas pats darbuotojas gamina kelių rūšių gaminius. Kaip apskaičiuoti tiesioginio darbo užmokesčio sąnaudas, tenkančias kiekvienam to darbuotojo pagamintam gaminiui?

Aš su Pragma dirbu jau senai ir esu patenkinta, nes ji tokia tarsi tu viską vestum ranka- gali kada nori keisti, ištrinti dokumentą ar perrašyti ir viskas bus gerai, tai ne kokia Edrana , kaip sesuo turi.

Gamyboje, skaičiuojant darbo užmokestį, taikomas vienetinis metodas – darbo užmokestis skaičiuojamas pagal kiekvienam darbuotojui įvestą išdirbį: atlikus darbus, pagamintą gaminių kiekį. Tai įmonė turi pasitvirtinti, kiek turi būti priskaičiuota darbo užmokesčio už kiekvieną pagamintą gaminį (pvz. už pagamintą gaminį Nr.1 turi būti priskaičiuota 10 Lt.)?

Dar galima skaičiuoti faktynias darbo sanaudas.

Dažniausiai gamyboje "vaikšto" toks "gamybos kelionės lapas", kur yra surašytos operacijos, reikalingos ganiniui pagaminti. Darbuotojas, atlikčs tam tikrą gamybinę operaciją surašo savę, fiksuoja savo laiką ir kartu su pusfabrikačiais perduoda lapą kitam gamybos barui.
Taip lapas užpildomas ir tiesioginės faktinės darbo sąnaudos yra paskirstomos savikainai.

Buna naudojama ir kitokia dokumentų apyvarta. Pavyzdžiui, gamybos užsakymai, paskyros, tabeliai ir t.t.

laba diena, šitoj temoj mačiau panašų pasakojimą, kai įmonė perduoda atsargas viena kitai gamybos tikslais, bet man dar šis tas neaišku. gal patarsit, nes kaip ir nelabai išmanau.
sakykim mūsų įmonė nusipirko maišus ir pagal perdavimo aktą perdavė įmonei, iš kurios pirks prekes, kad į tuos maišus supakuotų. tie maišai pas mane lieka apskaitoje. taip? Po to jau jie mums išrašo sąskaitą paprastai, kaip ir būtume pirkę be jokio pakavimo į mūsų maišus (tik mažesne kaina) ir mes visą partiją perparduodame. Sutarėm, kad jie mums surašys aktą, kiek ir kokiam reisui tų maišų sunaudojo ir pagal tai aš juos nusirašysiu.
klausimas būtų toks, kaip man apskaitoje visa tai apsiskaityti. Gal rašyti komplektavimą tų maišų ir tų prekių kiekvienam reisui...ir dar pakeliui iš lietuvos, vadybininkas ant tų maišų užklijuoja lipdukus (info apie prekę), tai tuos lipdukus taip pat traukti į tą komplektavimo aktą ar jie kažkaip kitaip gb nurašomi...
daug aš čia primaliau...

Grąžinu temą į eterį...
Gal tarsit kokį žodelį...

Neturiu patirties gamybos apskaitoje (neskaitant ž. ū. produkcijos gamybos ūkininko ūkyje). Gal kas galėtų paaiškinti, kaip skaičiuojama produkcijos savikaina (ne maisto pramonėje)? kokie aps. dokumentai jai skaičiuoti naudojami? Iš anksto ačiū.

Pradine informacija:

Skiriama normatyvine ir faktine savikaina.

Normatyvine skaiciuojama pagal kolkuliacijos korteles (normatyvus - sudaromos ir patvirtinamos vadovo)

Faktine - pagal fakta.

I savikaina ieina tiesiogines ir netiesiogines sanaudos

Tiesiogines paprastai isskiriamos: medziagos + irengimai + tiesioginis darbas.

Netiesiogines - elektra, netiesioginis darbas, sildymas ir pan.

Gaminio savikaina = sanaudu, reikalingu jam pagaminti, suma.

Oleg
Dažniausia įrengimų, staklių nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos netiesioginėms gamybos išlaidoms.

Na, jo. Gal.

Nors buna, kad irengimu nusidevejimas skaiciuojamas pagal pagaminta produkcija, o ne pagal laika.

As turejau omenyje ne tik nusidevejima, bet ir kitas "irengimu sanaudas". Tokias kaip elektra irengimui, medziagos irengimui (pvz. tepalas) ir pan.

Juk tai yra tiesiogines sanaudos.

Oleg 9VAS
16. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis dažniausiai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.
Visa kita netiesioginės
19.Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudų priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.