Finansų krizės padariniai Lietuvai -kokie veiksmai būtini

8 procentėliai GPM? Čia kur taip?
Ir jeigu kažkam 5000 Lt yra daug, siūlau apsižvalgyti po pasaulį ir palyginti normalių šalių atlyginimus ir apmokestinimą.
Pvz. JAV vidutinė klasė yra šeima, kurios metinės pajamos neviršija 400 000 USD.
Neapmokestinamas metinis minimumas JAV 2007 metais:
- vienišiem gyventojams buvo 44 500 USD;
- kiekvienam dirbančiam šeimos nariui 66 500 USD.
Dabar, esant krizei, prezidento Obamos pasiūlymai yra dar labiau mažinti mokesčius mažai uždirbantiems ( iki 100 000 USD metinių pajamų ir vidurinei klasei (iki 400 000 USD metinių pajamų), tačiau padidinti mokesčius uždirbantiems daugiau nei 600 000 USD per metus.
Tiesa, reikia eliminuoti socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie susimoka patys.
Skirtumai apmokestinimo skaičiuojami dešimtimis kartų. (!!) Tie 5 000 Lt atrodo ubagiškai kai kurių valstybių apmokestinimo sistemų fone (pvz. Liuksemburge nustatyta minimali alga yra 1500 EUR, berods dar 7 šalys Europoje turi nustatytas min. algas viršijančias 800 EUR).
Akivaizdu, kad mums dar tolokai iki tokių skaičių. Tačiau dabar, didinti mokesčius
uždirbantiems tarkim daugiau nei 4000 Lt reiškia išbaidyti likusius tų normalių užsienio šalių su didelėmis algomis čia dirbančius verslininkus ir pasmerkti savo
šalį tolesniam liumpenizavimui.

Latvijoje nacionalizuotas bankas „Parex banka“
ekonomika.atn.lt/straipsnis/8543/latvijoje-naci...

Ką ką. Reiškia jau labai blogai yra, toks bankas ant bankroto slenksčio. Kažin kaip pas mus bus...ar neužplūs žmonės bankų čia Lietuvoje...

o kaip būna, kai bankas bankrutuoja ir esi iš jo pasiėmęs paskolą? kaip su jos grąžinimu? gal grąžint nereikia? (juokauju aišku)

Grąžinti tai reikės , tik kitam savininkui.

Liumpe kam?
Negi manai, kad toks individas, tokia Loreta, ir tokie visi kiti čia ką suprato?
Koks vargas man su mumis - naršyk dabar, ieškok, versk...
liumpenas - čia tipo tas Poligrafas Poligrafovičius Šarikovas? Deklasuotas liumpenproletariato atstovas?
Nu man jis visai simpatiškas, kaip šuniukų mylėtojai

Неприличными словами не выражатся

Užgavo edwardo savigarbą

Pasiūlymas seimui:

Panaikinti nuostatą, kad mamoms, norinčios įsidarbinti/dirbti motinystės atostogų metu, nemažintų pašalpos dydį, gaunamam darbo užmokesčiui.


Pvz. pagal statistiką apie 30 tūkst. mamų auginą vaiką iki 2 metų. Bent 7 tūkst. atsiradusių mamų, norinčių prisidėti prie šeimos biudžeto padidėjimo/ neprasti kvalifikacija, įsidarbintų ir bent jau uždirbančioms papidomai po 1000 lt Neto, nauda būtų:
*Sodra papildomai gautų - 3 Mln Lt - per metus 36 Mln Lt
*GPM būtų papildomai surinkta kas mėnesį - 2,12 Mln - per metus - 25,5 mln Lt

Gal norėtai tokį turėti kaip padėjėją buhalterijoje?

Lyginti atlyginima absoliucia verte yra nemoksiska. Belgijoj, kur dabar esu, 100e apytiksliai atitinka 100LT. Apie Liuksemburga net kalbeti neverta. O progresyviniai mokesciai, pm padidinimas ir nt mokestis butu pats optimaliausias sprendimas dabar. Dabar butina didinti perkamaja gyventoju galia ir stipriai mazinti nt kaina. Butent mazai ir vidutiniskai uzdirbantys 'padaro' ne prabangos prekiu apyvarta, kurios taip truksta LT.

Imam PPP ( Purchasing powe parities)- perkamosios galios paritetą.
Perkamosios galios paritetai (PPP)– valiutų perskaičiavimo santykiai, naudojami ekonominiams rodikliams, išreikštiems nominaliomis nacionalinėmis valiutomis, perskaičiuoti į bendrą dirbtinę valiutą – perkamosios galios standartą. PGP pašalina kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžia atlikti realius apimties palyginimus. Jie rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už šalių grupės bendros dirbtinės valiutos vienetą.
Pasaulio banko ataskaita - 12 puslapyje yra lentelė.
http://siteresources.worldbank.org/ICPINT/Resources/ICP_final-results.pdf
taigi kai kurios išvados:
-belgas už lietuvį gauna pajamų 5 kart daugiau;
-lietuvis už paslaugas ir prekes (1000 pavadinimų) moka beveik du kart(1,7) mažiau nei belgas.
Galutinis PPP santykis tarkim tarp LT ir BE yra 2,28
O progresinius mokesčius mes jau turim -skaityti vienu puslapiu aukščiau.

As praleidziu pakankamai daug belgijoj, kainu skirtumas 1,7k yra absoliutus briedas. realus apie 3,5. Tiesa drabuziai pigus :)

RŪTA VAINIENĖ: Vietoj mažiau biurokratijos gavome daugiau

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
2010.02.23
Vyriausybė Ekonomikos skatinimo plane įsipareigojo iki 2011 m. biurokratijos naštą verslui sumažinti 30%. Kadangi jau praėjo vieneri iš dviejų šiam tikslui pasiekti skirtų metų, „pačiupinėkime“ biurokratinės naštos reiškinį vertinamaisiais ir aprašomaisiais dydžiais. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamame ekonomikos tyrime, pasiteiravus apie reguliacinės naštos dinamiką 2009 m., rinkos dalyviai teigia, kad šioji našta padidėjo vidutiniškai 8%.

Nesutikti su rinkos dalyvių „biurokratinės naštos jausmu“ neįmanoma, juos patvirtina valdžios priimtų sprendimų stebėjimas. Galima manyti, kad didžiausią administravimo naštą verslui 2009 m. kūrė gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Kasos aparato perprogramavimas du kartus keičiant PVM tarifą, sumaištis su naująja neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo problemos ir permainos taisant klaidas.

Koks iškalbingas vien faktas, kad „Sodra“ metinį lėšų limitą nemokamoms konsultacijoms telefonu išnaudojo per mėnesį! Mokesčių administratorius nuo išaugusios naštos išsisuka lengviausiu būdu – permeta ją mokesčių mokėtojams. Tarsi strutis atsiriboja nuo išorinio pasaulio sukišdamas galvą į smėlį. O mokesčių mokėtojui tenka visa krūtine priimti į jį nutaikytą administravimo ugnį. Ir tai – ne pavienė, o visus užgulanti horizontali našta.

Toliau rikiuojasi įvairios sektorinės naštos. Pvz., reikalavimas už žemės ūkio produkciją atsiskaityti per 30 d. Buhalteriai suko galvas ir gaišo laiką perdarinėdami sutartis, perrašinėdami sąskaitas, kad atskirtų žemės ūkio produkciją nuo kitos. Naktinės prekybos alkoholiu draudimas veda prie to, kad degalinės Lietuvoje liks tik automatinės. Greičiausiai tokius sprendimus bus mėginama priskirti „verslo logikai“, nors verslas perorganizuojamas būtent dėl valdžios sprendimų. Ūkio ministerija (ŪM) negali vien baksnoti į Finansų ministeriją, didžiausią naštos gamintoją. Nesąžiningų veiksmų prekyboje draudimo srityje, didindama įmonėms naštą, pasidarbavo būtent ji. Tai – nebaigtinis naujų verslui uždėtų naštų sąrašas.

Vyriausybei liko mažai laiko sumažinti biurokratijos naštą, tačiau... ji šio tikslo niekada ir nesiekė. Lipdukais ant ŪM pastato, specialiu tinklalapiu ir visaip kaip išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas tiesiog gudrauja. Vyriausybės nutarimas „biurokratijos naštos mažinimą“ susiaurino tik iki administracinės naštos mažinimo prioritetinėse srityse.

„Administracinės naštos“ terminas apibrėžtas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje ir reiškia tik tas išlaidas, kurias patiria verslo subjektai, vykdydami teisės aktuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją institucijoms. Mažinti vien su informacijos pateikimu susijusią naštą – visai ne tai, ko tikėjomės iš jo didenybės Ekonomikos skatinimo plano.

Štai taip žodžių ekvilibristika paslepia tikruosius siekius, bet net ir tikruosius siekius įgyvendinti sekasi sunkiai. Informacijos pateikimo srityje „Sodra“ vietoj ketvirtinės ataskaitos reikalauja mėnesinės, o apie informacijos teikimo apimties sumažinimą net ir prioritetinėse srityse girdėti neteko. Taip minusas virto pliusu, tiksliau – dvigubu minusu valdžiai.

Sveiki,
Syryt kilo mintis, tai tax tinkama tema radau
Krize smoge imonems, bet labiausiai tai zmonems. Labai daug bedarbiu, o uz ju juk stovi nebeismaitinami vaikai, pensininkai, neigalieji.
Valdzia emesi grieztu veiksmu, didindama mokescius, bet kodel ji negali imtis grieztu veiksmu mazindama isgyvenimui reikalingu produktu gamintoju, perdirbeju, pardaveju pelnus? Juk galima nustatyti pelno , antkainiu norma krizes laikotarpiu.
Kodel valdzia imasi grieztu veiksmu dusindama versla, bet nesiima gelbeti zmoniu?

Praeitas ir praktiškai išbandytas etapas ...
Sovietinėj ekonomikoj visi "draugiškai" pasidalindavo antkainį ,kuo baigėsi šitos dalybos-žinote

Į žmones jiem nusispjauti. Juk lituvių tokia jau tauta, viską iškentės... Kad ir kiek žemintų ir tyčiotūsi iš jos.
O baisu ne vien tik krautuvėse. Baisu ir darbe. Matai kad jokių perspektyvų. Kad savininkai visiškai negelbsti situacijos, nors ir galėtų... Net dirbti nesinori. Nes jei ką pasakai iš savo pozicijos kad reikia daryti ten tą o ten aną... Žiūri į tave kaip į priešą ar kaip durną...

tai valdžia ir gelbėja verslą...
juk perdirbėjai ir yra verslininkai ;)

Man atrodo, kad dabar tokios tat dalybos antkainiu vyksta "remiant partijas".

Kad nusispjaut i zmones,tai ne paslaptis. Ale gi bedarbiu procentas slenka link 20 proc. O juk i darbinguosius apskritai tik koks milijonas lietuviu itraukiama. Kiti-pensininkai, vaikai, invalidai. Tai jei valdzia 2/3 zmoniu greitai dengs sildymo, vandens islaidas, mokes socialines pasalpas, nemokamai maitins mokinius is skirs maisto davinius, kuo visa tai baigsis? Tiesiog jau ir uzsienio paskolu nebeliks tokiam remimui.
Nu jop sik mat. Man atrodo, kad iseitis butu reguliuoti antkainius ir grazinti 2008 metais galiojusius mokescius autoriniams, IV ir pan. Na ir kas kad imones per tai mokes pinigus. Bet juk tai bus zmoniu pajamos, ir nereikes valdziai ju, ju seimu islaikyti.