PMĮ pakeitimai VŽ 74

Taip Satlai - tai jei ir kitos institucijos tai sunkiai skiria ir skaityti kitas reikalas.

Prisimenta investicijas - 21 str. ir t.t. Ten jei pastebejote irgi buvo tokia pati nesąmonė "išperkanosios nuomos (liziningo)" - ir ką mes darem žiūrejome ne kokias nesąmones jie prirašo - o prasmę - konkretus "nuosavybės perdavimas" sutartyje ir t.t.

Sveiki,grįžtant prie šių pelno mok. pakeitimų norėčiau pasitikslinti dėl įvykusio sandorio.
Įmonėje, nutraukus prekybinę veiklą buvo likę prekių. Po pusės metų surašėm prekių perkainavimo aktą ir jas nukainojom iki -50 proc. nuo savikainos vertės. Po kiek laiko susijusiam asmeniui pardavėm tokių prekių jau už perkainotą vertę. O prekės tai tokios įvairios smulkmenos:yra parfumerijos prekių ir pan. Juk tų prekių rinkos kaina pragulėjus sandėlyje 6 mėn. jau lyg ir turėtų būti sumažėjusi. Ar galėjau remtis šiomis pelno mok. pakeitimo nuostatomis dėl sandorių su susijusiais asmenimis? Ar galiu traktuoti, kad šių prekių vertė jau yra sumažėjusi ir tai tikra rinkos kaina? Juk čia turto vertintojų nepasikviesi. tuo labiau, kad kai kurios prekės jau nebemadingos ir t.t.
Ačiū už pamastymus......

Jei sugebesi irodyti, kad nukainuotu prekiu verte atitinka rinkos kaina. Tai viskas okk., taciau as asmeniskai manau, kad kadangi parduodi prekes susijusiam asmeniui-prekiu pardavimas i nuostoli nemazins apmokestinamojo pelno.

Taigi taigi ir aš manau, kad sunku bus įrodyti. Bet nors ar teoriškai įmanoma? Juk ne veltui padaryti tokie pakeitimai... Juk kažkas turi tuo pasinaudoti... O aš manau, kad tai leidžiami atskaitymai. O gal kas mano kitaip?

Ei kur jūs gudrieji žmonės negi nieks nenorit pasidalinti mintimis? Būkit geri pasidalinkit patirtim.

[quote:d3e9056744]
Ei kur jūs gudrieji žmonės negi nieks nenorit pasidalinti mintimis? Būkit geri pasidalinkit patirtim.
[/quote]

As neturiu patirties sioje srityje.

Be to, esu ne zmogus, o automatiskai sugeneruota atsitiktiniu dydziu kombinacija, isreiksta per objektyviosios buties subjektyvuji supratima (kai sitaip prisistatau mokesciu inspekcijoje, mane kazkodel praleidzia be eiles )

Bet manau, kad jei tas nukainotas prekes pardavei ne tik susijusiam asmeniui, bet ir isoriniam klientui uz ta nukainota kaina, tai tuomet gali buti rami, kad irodysi, jog sandori su susijusiu asmeniu sudarei rinkos kaina.

Zinoma, isoriniams klientams pardavimai turi buti apciuopiami, t.y. ne vienas kvepalu buteliukas ar pan.

Kitas irodymas butu jusu rinkodaros strategija, kurioje galite nurodyti taisykle, kad pastoviai tiriate savo prekiu rinka ir jei matote, kad rinka perpildyta, atsizvelgdami i kritusia paklausa mazinate kainas.

Tas su pardavimais kitiems klientams yra patikimesnis budas, nei tas, su rinkodaros stragegija.

Na man taip susakęs eilėje prie VMI durų, atgal gautum TRIJŲ PIRŠTŲ kombinaciją, o ne be eilės ( be eilės praleidžiu tik Žalgirio mūšio veteranus ).

Ko prikibot prie tų susijusių? Seniai jiems galioja tas pats , kas ir kitiems mirtingiesiems- rinkos kaina. Pasenusi kosmetika ir nukainoti nebemadingi drabužiai- kas gali būti didesnis pagrindas nukainojimui? Aš nežinau.

pagrindas nukainojimui yra, bet mielai kolegei reikia pagristi, kad nukainojo preke iki vertes, ne mazesnes nei jos rinkos kaina, vat kur suo pakastas (atleisk, wulf'ai).

beje, kodel redux mini leidziamus ar neleidziamus atskaitymus ? Is tikro tai klausimas yra - ar ne per maza pajamu suma itraukta i pelno nuostolio ataskaita ir PVM priskaitymus, o del atskaitymu - tai visais atvejais jei preke pardavei, tai savikaina atskaitai, bikoz ( ) tos sanaudos tau uzdirbo pajamas, nesvarbu, ar rinkos pajamas ar ne rinkos pajamas.

...bet mielai kolegei reikia pagristi, kad nukainojo preke iki vertes, ne mazesnes nei jos rinkos kaina...

Ar kolega pardavinėja prekes brangiau nei rinkos kaina? Nesupratau. Argi tai įmanoma. Jeigu perka - tai ir yra rinkos kaina. Žinoma rinkos kaina turi diapazoną, pvz,: nuo didmeninės iki mažmeninės kainos. Jei nukainavo žemiau nei didmeninė, kaip tad a?

matai, jotjot, jei kolege neirodys, kad nukainojo preke iki vertes, ne mazesnes nei jos rinkos kaina, tai VMI gali teigti, kad kolege nukainojo preke iki vertes, kuri mazesne nei jos rinkos kaina, tokiu budu sumazino pajamas ir pardavimo pvm baze.

prisikasti norit.
Apologetai manau čia labiau tiktų "Kur čia VMI administratorius pakištas"

Tai dėl leidžiamų pritarių - apie neleidžiamus galima būtų šnekėti jei - prekės būtų padovanotos

Įrodyti kad parduodama, kaip anksčiau taip ir dabar galima skirtingais būdais, be abejo verta apie įrodymus pagalvoti išnaksto, o ne to momentu kai tikrina VMI.
Galima naudoti įvairias metodikas ir būdu, suderinus su protingumo ir logikos principais
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1685...
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1764...
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2341...

Svarbiausia būti pasiruošusiam

Labai dėkui kolegos už pamastymus, Jaučiuosi žymiai tvirčiau.

Sveiki
Ilgai ir nuobodžiai skaičiau skirtumus tarp lizingo (finansinės nuomos) ir išperkamosios nuomos. Kiek supratau esminis skirtumas yra toks: lizinge- 3 šalys, nuomoje - 2. Klausimai būtų tokie:
1. Mūsų įmonėje berniukai mane "pradžiugino" - atnešė man "Lizingo sutartį" su klientu (mes lizingo davėjas, klientas-gavėjas) Kiek suprantu, sutartis turėtų skambėti "Išperkamosios nuomos sutartis" ir apie lizingą neturėtų būti jokios kalbos?
2. Pati pirkau kompiuterį lizingu iš įmonės A per banką B (tiesa, sutartis 2003 metų). Tačiau sutartis "Išperkamosios nuomos". Tai aš kažko nebesuprantu, negi bankas neskiria finansinės ir išperkamosios nuomos, ar aš galutinai susipainiojau? Paaiškinkite, prašau
Ačiū.

Dabar yra lizingo sutartys

Tai nebėra jokio skirtumo?

Ne iki galo nustatei skirtumus. Taip Lizingas - dažniausiai 3 subjektai, išperkamoji nuoma - 2.

Taip jūsų sutartis įvardinta neteisingai Lizinogojanti įmonė yra tarpininkė, šio atveju jei buvo tiesioginis pardavimas su atidetu apmokėjimu sutartis tikrai nepasidare lizingo - o tiesiog ir liko pirkimo/pardavimo sutartimi su atidetu apmokejimu ar išperkamos nuomos sutartimi - jei ištikruju mokama už nuoma.

Bankas labai gerai skiria kur yra išperkamosios nuomo sutartis kur lizingas. Lizingu kompiuterio pirkti nėgalejai - todėl kad su fiziniu asmeniu lizingo sutartis negali būti sudaroma - del tos priežasties kad, turtas įsigitas pagal lizingo sutartį turi būti naudojamas verslo tikslais - tai dar vienas esminis šių sutarčių skirtumas.

Išperkamosios nuomos sutartis - tai faktiškai NUOMOS sutartis, kur papildomai numatyta išpirkimo sąlyga. Taigi dar vienas skirtumas - Lizingo davėja uždirba palūkanas už lizingo davėjo kreditavimą, išperkamosios nuomos davėja už dirba TIK nuomą .

Išperkamosios nuomos sutartis tai nuomos sutartis su papildomomis sąlygomis, lizingo sutartis - tai "paskolos" sutartis su išskirtinėmis sąlygomis.

Ir vienos ir kitos sutaries sąlygos gali būti gana įvairios - jas beveik sutapatinant ar ne labai atskiriant.

Dėkui, Wolf, už išsamų atsakymą
Tačiau mūsų sutartyje yra "vertės dengimas" ir "lizingo mokestis" ...
P.S. o dėl to, kad negalėjau pirkti lizingu nes esu fizinis asmuo, jau supratau Pripranti prie buityje naudojamų terminų, o dabar reikia ir darbo reikalais giliau paknisti. Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau baravykų...

Gal per vėlai bandau įšokti į diskusiją, bet:
Kokie pagrindiniai išperkamosios nuomos ir lizingo skirtumai apkskaitos ir mokesčių požiūriu?:
1. Apskaitos - lizinguojamas turtas iš karto tampa nuosavybe ir palūkanos - į finansines sąnaudas; išperkamosios nuomos atveju turtas nuosavu iš karto tampa tik su salyga, jei yra pabaigoje nuosavybės perėjimas, o nuomos mokestis - į veiklos sąnaudas.
2. Mokesčių - skirtumų jokių (išskyrus atvejį, kai išperkamosios nuomos sutartyje nėra nuosavybės perėjimo, nes tada negalima nudėvėti)

Ar taip?

Mane domina tas variantas, kai mes nuomotojai. Ar mano minėtoji sutartis turi juridinę galią, ar ją reikia perrašyti?

Dar toks variantas: mes klientui nuomojame sistemą (iš tikrųjų tai nuoma, bet įvardinta kaip “paslauga”) 5-iems metams. Klientas pagal sutartį už paskutinius 2-3 nuomos mėnesius + “sutarties mokestį” susimoka avansu, o paskui kas mėnesį moka fiksuoto dydžio mokestį. Nuosavybės perėjimas klientui po sutarties pasibaigimo nenumatytas. Sistemos vertę padalinus iš 60 mėnesių gaunama mažesnė suma nei imamas mokestis, tai galima “išvartyti”, kad uždirbamos palūkanos. Klausimai būtų tokie (pradžiai ):
1. ar tai galima traktuoti kaip išperkamąją nuomą?
2. ar reikia už sumokėtą avansą išrašyti kokį nors dokumentą?
3. ar už “sutarties mokestį” reikia išrašyti atskirą PVM sąskaitą- faktūrą?
Ačiū…