Biudžetinių įstaigų apskaita nuo 2010 metų
S
2011-02-17 13:15
SSigute
2011-09-11 07-14
simux123 rašė: Gruodžio pabaigoje grąžinome savivaldybei lėšas, kurios mums įplaukė iš skolininkų: už elektrą - 100 Lt, už ryšio paslaugas išlaikytas iš darbuotojų darbo užmokesčio - 200 Lt.
Iš viso 300 lt. Kaip turėjome koresponduoti šį lėšų grąžinimą.
Kai lėšos grįžo į sąskaitą D 241 - K 87 ir D 7025101 - K 425 panaudotos. Ir iš karto D 425 grąžintinos ir K 686xxxsav.biudžetas. Kai pervedu D 686xxxsav.biudžetas - K 241.
simux123 rašė: Gruodžio pabaigoje grąžinome savivaldybei lėšas, kurios mums įplaukė iš skolininkų: už elektrą - 100 Lt, už ryšio paslaugas išlaikytas iš darbuotojų darbo užmokesčio - 200 Lt.
Iš viso 300 lt. Kaip turėjome koresponduoti šį lėšų grąžinimą.
Kai lėšos grįžo į sąskaitą D 241 - K 87 ir D 7025101 - K 425 panaudotos. Ir iš karto D 425 grąžintinos ir K 686xxxsav.biudžetas. Kai pervedu D 686xxxsav.biudžetas - K 241.
D
2011-02-17 14:28
dalike12
sveiki, turiu prasyma biudzetiniu istaigu buhalteriu, bukit geri pakonsultuokite sioje situacijoje, ar galima is 2 proc. lesu steikti parama kitam fiziniui asmeniui (nesusijusiam su mokykla, t.y. mokinio tevui)?????
Direktorius teigia kad nuostatuose turi pasitvirtine, kad 2 proc lesas naudoti galima suteikiant tam tikra parama, o kaip is tikro ar taip galima???? ga kas galit patart kur galeciau pasiskaityt informacijos?
Direktorius teigia kad nuostatuose turi pasitvirtine, kad 2 proc lesas naudoti galima suteikiant tam tikra parama, o kaip is tikro ar taip galima???? ga kas galit patart kur galeciau pasiskaityt informacijos?
S
2011-02-17 18:08
sakalis
Sveiki:)
ai tamsta kreipies tik į savo "padružkes" (buvo atvejų, kai ašai to net nepastebėjau), tai ir 'praslydai' (naudokite bendratį ,sveiki ) netyčia ....
Nelabai suprantu, kaip jums tos dvi skolelės gaunas ir kokį dokumentą turite, kad bankas (BA) apmokėjo AB Kauno energijos (KE) skolą..
Jei turėtumėt du dokumentus (iš KE ir BA), tai viskas normalu:
- Pirkimo faktūra iš KE : D87=K691 ir D228=K702
- Skolos perleidimas BA iš KE : D691=K695 (bankui)
Pasitaisiau:)
situacija tokia, kad darzelis skolingas Kauno energijai tarkim 100000 Lt 2010 12 31 dienai. Sausio gale gaunam saskaita o ten priskaiciuota 15000 Lt uz sausi. Toje pacioje saskaitoje parasyta jog padenges 20000 Lt skolos Kauno energijai pagal faktoringo sutarti bankas.
Tai kaip suprantu patartumete koresponduoti kaip anksciau nurodet? o kodel 695 saskaita?
ai tamsta kreipies tik į savo "padružkes" (buvo atvejų, kai ašai to net nepastebėjau), tai ir 'praslydai' (naudokite bendratį ,sveiki ) netyčia ....
Nelabai suprantu, kaip jums tos dvi skolelės gaunas ir kokį dokumentą turite, kad bankas (BA) apmokėjo AB Kauno energijos (KE) skolą..
Jei turėtumėt du dokumentus (iš KE ir BA), tai viskas normalu:
- Pirkimo faktūra iš KE : D87=K691 ir D228=K702
- Skolos perleidimas BA iš KE : D691=K695 (bankui)
Pasitaisiau:)
situacija tokia, kad darzelis skolingas Kauno energijai tarkim 100000 Lt 2010 12 31 dienai. Sausio gale gaunam saskaita o ten priskaiciuota 15000 Lt uz sausi. Toje pacioje saskaitoje parasyta jog padenges 20000 Lt skolos Kauno energijai pagal faktoringo sutarti bankas.
Tai kaip suprantu patartumete koresponduoti kaip anksciau nurodet? o kodel 695 saskaita?
V
2011-02-17 18:40
Vilmule
2011-09-11 07-14
dalike12 rašė: sveiki, turiu prasyma biudzetiniu istaigu buhalteriu, bukit geri pakonsultuokite sioje situacijoje, ar galima is 2 proc. lesu steikti parama kitam fiziniui asmeniui (nesusijusiam su mokykla, t.y. mokinio tevui)?????
Direktorius teigia kad nuostatuose turi pasitvirtine, kad 2 proc lesas naudoti galima suteikiant tam tikra parama, o kaip is tikro ar taip galima???? ga kas galit patart kur galeciau pasiskaityt informacijos?
Paskaitykite Paramos įstatymą, ten 10 str. nurodo, kam gali būti naudojama parama. Parašyta ir tai, "kaip nustatyta nuostatuose". Tai gal ir galit.
dalike12 rašė: sveiki, turiu prasyma biudzetiniu istaigu buhalteriu, bukit geri pakonsultuokite sioje situacijoje, ar galima is 2 proc. lesu steikti parama kitam fiziniui asmeniui (nesusijusiam su mokykla, t.y. mokinio tevui)?????
Direktorius teigia kad nuostatuose turi pasitvirtine, kad 2 proc lesas naudoti galima suteikiant tam tikra parama, o kaip is tikro ar taip galima???? ga kas galit patart kur galeciau pasiskaityt informacijos?
Paskaitykite Paramos įstatymą, ten 10 str. nurodo, kam gali būti naudojama parama. Parašyta ir tai, "kaip nustatyta nuostatuose". Tai gal ir galit.
K
2011-02-18 07:47
kmynukas
2011-09-11 07-14
sakalis rašė: Sveiki:)
ai tamsta kreipies tik į savo "padružkes" (buvo atvejų, kai ašai to net nepastebėjau), tai ir 'praslydai' (naudokite bendratį ,sveiki ) netyčia ....
Nelabai suprantu, kaip jums tos dvi skolelės gaunas ir kokį dokumentą turite, kad bankas (BA) apmokėjo AB Kauno energijos (KE) skolą..
Jei turėtumėt du dokumentus (iš KE ir BA), tai viskas normalu:
- Pirkimo faktūra iš KE : D87=K691 ir D228=K702
- Skolos perleidimas BA iš KE : D691=K695 (bankui)
Pasitaisiau:)
situacija tokia, kad darzelis skolingas Kauno energijai tarkim 100000 Lt 2010 12 31 dienai. Sausio gale gaunam saskaita o ten priskaiciuota 15000 Lt uz sausi. Toje pacioje saskaitoje parasyta jog padenges 20000 Lt skolos Kauno energijai pagal faktoringo sutarti bankas.
Tai kaip suprantu patartumete koresponduoti kaip anksciau nurodet? o kodel 695 saskaita?
:) Pasitaisiau :)
Jei tai yra kreditoriaus (jūsų paslaugų tiekėjo) faktoringo sutartis su banku, tai jūs esate skolingas kreditoriui, o ne bankui.
Taigi sausio mėn, pirkimo faktūra:
D87=K691 ir D228=K702 (15000 Lt).
sakalis rašė: Sveiki:)
ai tamsta kreipies tik į savo "padružkes" (buvo atvejų, kai ašai to net nepastebėjau), tai ir 'praslydai' (naudokite bendratį ,sveiki ) netyčia ....
Nelabai suprantu, kaip jums tos dvi skolelės gaunas ir kokį dokumentą turite, kad bankas (BA) apmokėjo AB Kauno energijos (KE) skolą..
Jei turėtumėt du dokumentus (iš KE ir BA), tai viskas normalu:
- Pirkimo faktūra iš KE : D87=K691 ir D228=K702
- Skolos perleidimas BA iš KE : D691=K695 (bankui)
Pasitaisiau:)
situacija tokia, kad darzelis skolingas Kauno energijai tarkim 100000 Lt 2010 12 31 dienai. Sausio gale gaunam saskaita o ten priskaiciuota 15000 Lt uz sausi. Toje pacioje saskaitoje parasyta jog padenges 20000 Lt skolos Kauno energijai pagal faktoringo sutarti bankas.
Tai kaip suprantu patartumete koresponduoti kaip anksciau nurodet? o kodel 695 saskaita?
:) Pasitaisiau :)
Jei tai yra kreditoriaus (jūsų paslaugų tiekėjo) faktoringo sutartis su banku, tai jūs esate skolingas kreditoriui, o ne bankui.
Taigi sausio mėn, pirkimo faktūra:
D87=K691 ir D228=K702 (15000 Lt).
R
2011-02-18 08:18
renata1113
O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui? 
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
J
2011-02-18 08:20
Joeva
dar dėl nuomos:
priskaičiuojam D225- K731 =500
gaunam pinigėlius D241 -K225 =300
o kitą dalį 200 sumoka darbuotojai ir išlaikoma iš ju darbo užmokesčio
D6921 - K225= 200?
čia kažko lyg ir trūksta, nes banke pinigai bus tik kitą mėn, kai bus išmokamas darbo užmokestis
priskaičiuojam D225- K731 =500
gaunam pinigėlius D241 -K225 =300
o kitą dalį 200 sumoka darbuotojai ir išlaikoma iš ju darbo užmokesčio
D6921 - K225= 200?
čia kažko lyg ir trūksta, nes banke pinigai bus tik kitą mėn, kai bus išmokamas darbo užmokestis
R
2011-02-18 08:21
renata1113
2011-09-11 07-14
SARON rašė: kaip galima pasitikrinti, ar teisingai padarei pinigu srautus?
Pinigų likutis metų pradžiai + visos įplaukos - visos išlaidos = pinigų likutis metų pabaigai.
arba
pinigų likutis metų pradžiai + - pinigų padidėjimas (sumažejimas) = pinigų likutis metų pabaigai
SARON rašė: kaip galima pasitikrinti, ar teisingai padarei pinigu srautus?
Pinigų likutis metų pradžiai + visos įplaukos - visos išlaidos = pinigų likutis metų pabaigai.
arba
pinigų likutis metų pradžiai + - pinigų padidėjimas (sumažejimas) = pinigų likutis metų pabaigai
R
2011-02-18 08:28
renata1113
2011-09-11 07-14
Joeva rašė: dar dėl nuomos:
priskaičiuojam D225- K731 =500
gaunam pinigėlius D241 -K225 =300
o kitą dalį 200 sumoka darbuotojai ir išlaikoma iš ju darbo užmokesčio
D6921 - K225= 200?
čia kažko lyg ir trūksta, nes banke pinigai bus tik kitą mėn, kai bus išmokamas darbo užmokestis
Tada dar užregistruosite pinigų perkėlimą iš vienos sąskaitos į kitą.
Joeva rašė: dar dėl nuomos:
priskaičiuojam D225- K731 =500
gaunam pinigėlius D241 -K225 =300
o kitą dalį 200 sumoka darbuotojai ir išlaikoma iš ju darbo užmokesčio
D6921 - K225= 200?
čia kažko lyg ir trūksta, nes banke pinigai bus tik kitą mėn, kai bus išmokamas darbo užmokestis
Tada dar užregistruosite pinigų perkėlimą iš vienos sąskaitos į kitą.
K
2011-02-18 08:31
kmynukas
2011-09-11 07-14
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
V
2011-02-18 08:33
VILIKE
Laba diena, prašau padėkit
2010-12mėn. gavau sąskaitą už vaikų būrelio lankymą, tačiau aš jos nespėjau apmokėti nors pinigų sąskaitoje taip pat buvo ir man liko kreditorinis įsiskolinimas, kaip teisingai aš turiu užfiksuoti šią operaciją?
2010-12mėn. gavau sąskaitą už vaikų būrelio lankymą, tačiau aš jos nespėjau apmokėti nors pinigų sąskaitoje taip pat buvo ir man liko kreditorinis įsiskolinimas, kaip teisingai aš turiu užfiksuoti šią operaciją?
R
2011-02-18 08:36
renata1113
2011-09-11 07-14
kmynukas rašė:
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
Kitokių nebūna: kaip kad pirkejas apmoka ne tiekėjui, o bankui + palūkanos (jos gali būti nulinės, jei ten bankas gavo kokių tai kitokių privilegijų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto...).
Ir toliau yra dvi rūšys - su regreso teise ir be regreso teisės (bet pastarosios bankai po krizės nebesudarinėja). Bet tai jau įtakos buhalterinei apskaitai neturi.
kmynukas rašė:
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
Kitokių nebūna: kaip kad pirkejas apmoka ne tiekėjui, o bankui + palūkanos (jos gali būti nulinės, jei ten bankas gavo kokių tai kitokių privilegijų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto...).
Ir toliau yra dvi rūšys - su regreso teise ir be regreso teisės (bet pastarosios bankai po krizės nebesudarinėja). Bet tai jau įtakos buhalterinei apskaitai neturi.
K
2011-02-18 08:47
kmynukas
2011-09-11 07-14
renata1113 rašė:
kmynukas rašė:
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
Kitokių nebūna: kaip kad pirkejas apmoka ne tiekėjui, o bankui + palūkanos (jos gali būti nulinės, jei ten bankas gavo kokių tai kitokių privilegijų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto...).
Ir toliau yra dvi rūšys - su regreso teise ir be regreso teisės (bet pastarosios bankai po krizės nebesudarinėja). Bet tai jau įtakos buhalterinei apskaitai neturi.
Tai čia taip išeitų, kad Biudžetas remia "savo" bankus?
renata1113 rašė:
kmynukas rašė:
renata1113 rašė: O kas pagal faktoringo sutartį toliau apmoka bankui?
Beje, faktoringo sutartis, vienašališkai, be pirkėjo nepasirašoma...
Todėl reiktų išskirti atskirą subsaskaitą kitam sumos gavėjui, t.y. bankui.
Nes pagal faktoringo sutartį skolininkas jau mokės ne šildymo paslaugas teikiančiai įmonei, o faktoringo paslaugą suteikusiam bankui. Beje, ko gero dar ir palūkanų bankas norės... Bat čia jau pats baknas pateiks sąskaitėlę šiuo klausimu...
Vat būtent, kokia ta faktoringo sutartis ...
Kitokių nebūna: kaip kad pirkejas apmoka ne tiekėjui, o bankui + palūkanos (jos gali būti nulinės, jei ten bankas gavo kokių tai kitokių privilegijų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto...).
Ir toliau yra dvi rūšys - su regreso teise ir be regreso teisės (bet pastarosios bankai po krizės nebesudarinėja). Bet tai jau įtakos buhalterinei apskaitai neturi.
Tai čia taip išeitų, kad Biudžetas remia "savo" bankus?
1
2011-02-18 09:24
1aura
Sveiki,
Buvo pirktas IMT iš spec.lėšų : D120---1 K691---1. O kaip rodyti spec.lėšų IMT nusidėvėjimą. Ačiū
Buvo pirktas IMT iš spec.lėšų : D120---1 K691---1. O kaip rodyti spec.lėšų IMT nusidėvėjimą. Ačiū
G
2011-02-18 09:27
gledi
2011-09-11 07-14
Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
S
2011-02-18 10:06
SARON
2011-09-11 07-14
1aura rašė: Sveiki,
Buvo pirktas IMT iš spec.lėšų : D120---1 K691---1. O kaip rodyti spec.lėšų IMT nusidėvėjimą. Ačiū
D 8 nusidevejimo sanaudos
K 120----4 MIT nusidevejimas
1aura rašė: Sveiki,
Buvo pirktas IMT iš spec.lėšų : D120---1 K691---1. O kaip rodyti spec.lėšų IMT nusidėvėjimą. Ačiū
D 8 nusidevejimo sanaudos
K 120----4 MIT nusidevejimas
S
2011-02-18 10:06
SARON
2011-09-11 07-14
gledi rašė: Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
sito as irgi nesupratau.....
gledi rašė: Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
sito as irgi nesupratau.....
S
2011-02-18 10:07
SARON
2011-09-11 07-14
renata1113 rašė:
SARON rašė: kaip galima pasitikrinti, ar teisingai padarei pinigu srautus?
Pinigų likutis metų pradžiai + visos įplaukos - visos išlaidos = pinigų likutis metų pabaigai.
arba
pinigų likutis metų pradžiai + - pinigų padidėjimas (sumažejimas) = pinigų likutis metų pabaigai
aciu
renata1113 rašė:
SARON rašė: kaip galima pasitikrinti, ar teisingai padarei pinigu srautus?
Pinigų likutis metų pradžiai + visos įplaukos - visos išlaidos = pinigų likutis metų pabaigai.
arba
pinigų likutis metų pradžiai + - pinigų padidėjimas (sumažejimas) = pinigų likutis metų pabaigai
aciu
R
2011-02-18 10:07
renata1113
2011-09-11 07-14
gledi rašė: Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
Pasižiūrėkite kokia data yra atsakymas DUKe, ko gero prieš 5 VSAFAS pakeitimą.
gledi rašė: Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.
Pasižiūrėkite kokia data yra atsakymas DUKe, ko gero prieš 5 VSAFAS pakeitimą.
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui