durnynas

Na,nežinau dėl to.
Ženytis reikia vėlai

Nu nenuleidau, kaip tik laukiamas teismas.
Situacija tikrai tragikomiška...
Vaiku teisiu apsauga teikia teikimą, kad vaikas augtu pas motina remdamasi tuo, kad tai yra gamtos surėdyta... (Čia turėtu būti toks smailas kuris daužo sau į kaktą).
Ir jiems visiškai pofig, kad mamytė dėl savo neprognozuojamo charakterio per metus laiko jau trys kartus pabuvojo policijoje, neturi gyvenamo ploto, ir t.t.t.t.
Advokatai šoke, tai ką kalbėti apie mane...
Tai čia taip rūpinamasi dėl vaiko????
Dėjau skersa aš ant tokio rūpesčio.

Taigis, Individai, linkiu sėkmės.

Įsiterpsiu. Nesuprantu, kodėl taip reikia kovoti.. Vaikas abiejų. Galima gi draugiškai jį pasidalinti. Manau, laabai daug kas priklauso nuo moterų (tarkim, tiek nuo vaiko motinos, tiek nuo vaiko tėvo naujos draugės, kaip jinai priima tą vaiką).. Sėkmės Individui.

Abejoju ar nuoširdžiai palinkėjai, bet vistiek ačiū.

O kaip dalintis porinėm dienom - mamos, neporinėm - tėvo.
ar virštuinė dalis tėvo, apatinė - mamos, ar vertikaliai kirst

Dalintis natūraliai (su motina gal daugiau laiko praleis), kaip išeina, be kažkokių tai ambicijų, pykčių, nuoskaudų..

taip neišeina, kai abu tuos vaikus myli o dažniausiai taip... nusileidžia vyrai ir patampa sekmadieniniais tėveliais

Patikėk....
Bandymų kalbėtis buvo milijonai.
Iki tokio lygio, kad žeminausi stovėdamas ant kelių, kad tik vaikui būtų geriau.
Kartais po tokiu pokalbių norėdavosi spjauti sau į snukį.
Deja, yra žmonių,kurie tai traktuoja, kaip privaloma ir suprantama dalyką.
Gyvenime dažnai priimu sprendimus, dėl visu jų esu garantuotas ir teisus šimtu procentų.
Čia yra vienintelis sprendimas dėl kurio ir šiandien nesu garantuotas ar esu teisus...

o vaikas dar tokio amžiaus, kai negali pasakyt, su kuo jam geriau???
nors... pasakytų turbūt, kad su abiem... su abiem noriu gyventi... abu myliu...

Kai vaikutis mažiukas, tuomet sunkiau, gal, bet kai žmonės išsiskiria, kai vaikas paaugęs, tuomet jis pats gali spręsti, kiek laiko pas kurį pabūti.. (Elste, parašiau, neskaičius Jūsų žinutės, o taip sutapo:))

Tikiu, nes moterys pačios prisiėmė vaikus auginti vienos, tarsi tai būtų jų nuosavybė, o kai pasidaro sunku ar trukdo jos asmeniniam gyvenimui jos pradeda rėkti, kokie vyrai yra nenaudėliai ir t.t.
Tuo tarpu vyrai visame šiame reikale būna pasyvūs, tiesiog negina savo turto -vaikų, kaip sakykime gintų savo materialų turtą nuo žmonos. Čia jau jų aktyvumas per kraštus yra išreikštas

Taip yra ne tik pas mus, taip yra ir Rusijoje....

[quote="individas"]
... bet kažkaip nugara jaučiu, kad tu apie tokį jautrų reikalą"kalbi kaip iš tribūnos...
Nereikia apie tai kalbėti liečiant konkrečius žmones. Mes ne teisėjai...
Tikrai taip yra surėdyta... vaikai mamai.
Retas vyras.... galėtų atstoti vaikams mamą
Jau suuuuuper motinystės instinktą turėtų turėt ir vistiek būtų ne mama.
Vokietis kažkas sakė kovoja ...Tfu ant jo.Jisai manau kažką kažkam įrodinėjo.
Tai mama kovojo.
Kur kovos tų 10 tūkstančių per metus išsiskyrusių VYRŲ , kurių vaikus mamos augina po pirmo teismo?

Žiūrint koks tas tėvas buvo jiems dar kartu gyvenant. Jei nelabai koks, dar po to motina didelį spaudimą padaro kad tik tą tėvą sumenkinti..ir galų gale gaunasi taip, kad kol vaikai dar mažesni jie nori to tėvo, o kai jau paaugliai jiems nusišvilpt...

Pamenu, kaip vyras reikalavo fotelio-lovos per skyrybas Tai buvo vienintelis turtas įgytas santuokos metu.
O vaikas visiškai nebuvo reikalingas. Buvo aušktos frazės, kad aš atimsiu iš tavęs vaiką, tam, kad užgauti, bandžiau kalbėtis su juo, po to neištvėriau, pasakiau imk, o tas pabėgo. Pasirodo tik per gimtadienį, gerokai pavėlavus. Bet vaikui jis neberūpi jau.

Taip jie mėgsta žodžiais terorizuot, gasdint... bet patys yra bailiai, kai apsisuka viskas ir parodai, kad dzin tavo tos kalbos

Elste-pazįstu vyrą,kuris daug metų augina vaiką,mamai jis-nerūpi.

bet giliai širdy jies trūsta tėvo... ooooi kaip trūksta...

Aišku trūksta, ypač berniukams.
Aš juk negaliu pamokyti vyriškų pribumbasų