durnynas

na, kai nėra kur leisti jiems "pasiganyti", tai taip
Bet bent jau nors kiek kur nors, ar pas draugus ar pas giminaičius kokius nuvežti pabūti,kad ir dieną, kad ir kartu, bet kad pakeistų bent kiek aplinką, pabendrautų su kitokiais žmonėmis, vaikais...

Su darželiais dabar yra dar ir kita situacija. Vos praaušus vaikas tempiamas į darželį o paimamas pats paskutinis. O mamytė visą dieną atsipūtus gatves šlifuoja.

Nėra giminaičių. Draugai savo vaikus augina. Kam jiems svetimų... O ypač mažų...

Taip, arba mažytį veda į lopšelį, o pati namie sėdi tuo tarpu. Tai kam tada vaiko priežiūros atostogos duotos?

Gerbiu kiekvieno individualumą ir asmeninę nuomonę. Jūsų vaikai - tai ir rūpinkitės kaip kiekvienam atrodo geriau.

iš savo praktikos galiu pasakyti - mano mama labai įkyri. Viską reguliuoja ir amžinai kišasi....

Viso to rezultatas :
Sulaukiau 18-os, išsikrausčiau iš tėvų namų, paskambinu kartą per mėnesį... arba aplankau kartą per mėnesį...
ir net savo gyvenamosios vietos nesakau tėvams - noriu ramybės bent savaitgaliais.

jeigu tėvai gražiuoju nesupranta - tai išjungiu savaitgalį telefoną, kad netrukdytų su savo nesąmonėm.

Taip gyvenu jau nemažai laiko. problemų kaip nebūta. niekas man dėl nieko nesiaiškina. Nors ir kaip mama norėtų viską reguliuoti.

Taigi : perdėta tėvų meilė , rūpestis ir įkyrumas - tik dar labiau skatina vaikus atitolti nuo tėvų.

Šiaip man gražu , kai kiti draugiškai gyvena.... tačiau žinau vieną teorinį atvejį kai 36 metų berniukas vis dar gyvena su mama, nes mama jam taip liepė .. :)

:)

Pilnamečiai vaikai.. jie tokie dar jauni (aš čia ne apie 36 m. amžiaus, žinoma:)).. Manau, nesunku būtų "paleisti" juos. Daug sudėtingiau, daugiau pastangų reikalauja nestipriai savo vaikus "išlaikyti", būti gera drauge, patarėja, tiesiog būti gerais draugais... Manau, verta pasistengti..

tai ir nesakom palikti draugams vasarai bent pasisvečiuoti, kad va su tais draugų vaikais pažaistų, pabendrautų, kol jūs paplepėsite, kavutės išgersit

būtent taip!!!
vaikas tada laukia nesulaukia pilnametystės, kad kuo greičiau pabėgti nuo tokių tėvų. Ir jau kai manu kur sutdijuoti (ar dirbti), patinka nepatinka - svarbu toliau nuo namų. Ir grįžta tada ne kiekvieną savaitgalį, o tik per metines šventes kada nors ir tai tik iš pareigos

Na aišku... visų gyvenimai skirtingi, dėl to skirtingai ir klostosi :)

Tokie vaikai paprasčiausiai nemyli savo tėvų......
Nusišaučiau, jei mano vaikas nesakytų kur jis gyvena.
Ir visiška nesąmonė išjungti telefoną, kad tėvai neprisiskambintų. Kokia nepagarba tėvams.
Labai džiaugiuosi, kad mano vaikai bendrauja su manimi.
Sūnus, va kelioms dienoms išlėkė į Juodkrantę.
Žinoma, neskambinam vieni kitiems kas penkias minutes.
Bet man gera, kai sūnus skimbtelna ir sako: mes gerai leidžiam laiką :)
Jis tiesiog žino, kad namiškiai visada pergyvena: ar viskas gerai.
Lygiai taip pat elgiasi dukra.
Jei jau kažkur keliauja - visada žinom kaip pasisekė kelionė. Ar smagu.
Dukra savaitgalį buvo Trakuose. Puikiai leido laiką su draugais.
Kai paskambino, ne tik su ja pliurptelėjom, bet ir su draugais persimetėm keliais žodžiais.
Ir mums tada ramu - žinom su kuo, ką veikia. Kad saugi.
Tėvai savo vaikus myli nepriklausomai nuo vaikų amžiaus.
Ir rūpinasi jais.
Vaikai gi turėtų parodyti bent krislelį dėmesio savo tėvams....

Taip, ELvusia, tai labai gražus bendravimas ir abipusė meilė. Būtent taip ir turi būti. Ir aš su savo dukra taip elgiuosi, ir mano tėvai taip su manim - ir tai nuostabu, gražu ir gera.

O tie kurie grįžta tik dėl pareigos, kaip rašiau. Taip, jie nemyli (ar per mažai myli ar tik jaučia kažką) savo tėvus, nes ir jų tėvai nemylėjo (ar ne taip rodė tą meilę). Tai paskui ir gaunsai toks šaltas bendravimas...

Aš irgi... Beje jei bendrauja mama- siunta.
Šeštadienį prisimenat ? Audra buvo...vien mano gatvelėje sudegė dviejų kompų maitinimo blokai ir beveik visų - tinklo plokštės. Force majore grynas...
Vėjas metrinius ąžuolus varto, o mano vaikas turistiniame su palapine. Žmona prisistojusi zyzia ir zyzia...anot Elvusios ...bendrauti skatina.
Bendrauju...SMS rašau...KAIP?
Man atrašo..."NEKAIP" ...Man viskas aišku, o žmona keikia..."toks ir anoks...negali žodžio ištarti" . Rodos smulkmenos tokiu momentu rūpi.

va dabar turiu vieną "gyvą" pavyzdį tokį, kai vaikas laukia, kada galės pabėgti nuo tėvų...
Dukros klasiokė. Mergaitė gera, rimta, protinga, pirmūnė. Bet su tėvais jai vis problemos. Per daug kontroliuoja, spaudžia, išnaudoja. Reikia išeiti kur nors, niekada nelaidžia, ko ten į tą gatvę. Reikia nusipirkti mokyklai ko nors (tušinukų, sąsiuvinių), tai vos išleidžia. Turi sėdėti ištisai namuose, atlikti visus darbus. Ne tik valgyti daryti, tvarkyti, bet netgi remonuojant butą visokius vyriškus darbu atlikti. Kai tuo metu tėvas sėdi prie kompo, ji malkas skaldo O kai pagaliau nusiplūkus eina pamokų ruošti, nes rytoj koks kontrolinis matematikos, tai tėvas rėkt pradeda, kad eik valgyt daryti, vos ne už plaukų nutempia bulvių skusti...
Baisu!!! kartais pagalvojam, gal ji ne jų dukra, gal kaip tarnaitę kokią pasiėmėm iš vaikų namu
Tai va ji atėjusi pas mus išsipasakoja, išsiverkia, paguodžiu, pasikalbam. Ji laukia kada baigs vidurinė greičiau ir galės išvažiuoti kuo toliau. Sako, jeigu grįšiu kada, tai tik dėl broliuko, nes jo pasiilgsiu...
Kelis kartus jau bėgti iš namų norėjo belekur, kad tik nuo tėvų... Kalbėjom, stabdėm visaip. Gerai, kad protinga, nenueina šunų keliais, nenusivalkioja.
O kas būtų kaltas tada??? Tėvai, nesupranta - tipo gerai auklėjam, prižiūrim, toks jų supratimas... (sužinojm, kad tėvas internate augęs, gal dėl to taip elgiasi )

o aš nusišaučiau jei turėčiau tokią įkyrią mamą kaip Elvusia...
:))

bet Elvusia, pripažink, paskui savo vaiką su termosais nevažinėji, ir jo pamokų tvarkaraščio neesi pasikabinus ir neskaičiuoji per kiek laiko jis kada grįžta iš mokyklos...
Po vaikų stalčius nesiknisi ir dienoraščio neskaitai ???

Tėvų perdėta meilė man nepatinka...

pasiilgsstu mamos, pabendrauju.... susirašom sms, pasiskambinam kartais...

BET AŠ TURIU IR ASMENINĮ SAVO GYVENIMĄ. Man juk jau ne 16-a.

jeigu Jūsų vaikai nepilnamečiai - tai myluokitės su jais 24 val per parą...

bet jei jie jau suaugę - nesekiokite su termosais :)

Elvusia, nuostabu. Taip šeimoje ir turi būti. Iš dalies suprantu Colop, nes mano mama irgi labai valdinga, visur kišasi, viską jai reik žinot, o aš esu uždaresnio būdo. Kartais pabandau pasiaiškinti santykius, bet veltui.Ir tikrai negaliu sau leisti išjungti telefoną ar kur nors važiuodama jai nepasakyti kur. Na, tikrai, o kam nervuoti be reikalo.
Be, to, jaučiu, kad su savo vaikais pradedu panašiai elgtis. Aišku, jie dar nedideli.

už plaukų (palaidų) manęs niekada niekas netempė, malkų neskaldžiau... tačiau visa kita visai kaip mano vaikystė...

Buvo daug dienų... kai nesinorėdavo net grįžti namo....
Dėl darbų atlikimo tai viską kitką ką galėdavau - darydavau.
tačiau ta tevų kontrolė... užknisa tiesiogine žodžio prasme....

Mano giminaičiai su mama skambinasi kas 5 minutes...
mama įlipau į mikriuką... sekasi gerai... važiuoju ten.....

Norėčiau, kad mano vaikai taip tikrai užaugę nedarytų ir būtų daug savarankiškesni.

Kol dar suvoki, kad elgiesi taip kaip tavo mama, o tau tai nepatikdavo. Reiškia, dar gerai, dar gali pagalvoti ir pasielgti kitaip
Va kai jau nebesuvoksi, kad mėgždioji mamą ir galvosi, kad taip ir turi būti - jau pavojus

Vioms mamos linkiu nesielgti su savo vaikais taip , kaip jos dabar elgiasi... kai vaikučiui Jūsų sukaks 36-šešeri :))))

Ne Colop, tikrai nelakstau su termosais ir dienoraščių neskaitau.
Mes gerbiam vieni kitų privatumą.
Ir neesu įkyri.
Tiesiog labai myliu savo vaikus.
Jie eina kur nori, kada nori ir kiek nori.
Bet mes visada žinom kur jie yra.
Taip ir vaikai visada žino, kur mes esam.
Jei man neramu - drąsiai skambinu kad ir naktį. Kur taip ilgai?
Būna, kad negali užmigti - lauki lauki, o kažkuris negrįžta.
Visai nejaučiu diskomforto skambtelti.
Išgirstu - "man viskas gerai". Ir to užtenka.
Nežinau, abipusė pagarba ir tiek.
Kai sūnus važiuoja į užsienį, dar oro uoste parašo SMS. Kad man būtų ramu.
Tai labai paprasta ir šilta.
Galbūt ir yra tėvų, kurie labai kontroliuoja savo vaikus ir nori reguliuoti kiekvieną žingsnį.
Tavo vietoje pasisodinčiau mamytę prieš save, paimčiau už rankų ir, žiūrėdama į akis, pasakyčiau: širdele, aš jau didelis. Labai noriu būti savarankišku. Leisk man tai patirti.
Manau, mama supras...

mamai vaikas visada bus jos vaikas, jeigu jam ir 66-eri
tik aišku reikia įsisąmoninti, kad jis jau suaugo ir turi savo gyvenimą...