Buhalterio garbė. Ar kas nors ją gina?

Puikiai bendradarbiavome su direktoriumi. Jis buvo toks rūpestingas, draugiškas. Labai geras. Jis - jaunas, aš metuose. Tiesa, jis pasitikėjo vien teisininku.
Ir netikėtai birželio pabaigoje vadovo požiūris į mane kategoriškai pasikeitė. pasipylė įsakymai prieš mane. Juose: nevykdau vadovo nurodymų, neatlikau užduoties... Visiems davė premijas, išskyrus mane. Tyčia gimimo dieną gavau eilinį reikalavimą pasiaiškinti...
Suprantu, jis nori, kad įsižeisčiau ir išeičiau.
Išeičiau. Bet kodėl privalau išeiti visiškai apdergta?
Ar kas nors gina buhalterių garbę? Užtenka parašyti: "Nevykdo pareigų" - ir tai nenuginčijama tiesa?

o kuo skiriasi buhalteris nuo kito darbuotojo ar žmogaus? niekuo, tik profesija kita.
kas gina kitus tie patys gina ir buhalterį, tame tarpe ir jus.

Uvy, įtariu buhalterio garbė(ar kokio kito darbuotojo), jo paties reikalas.Kaip sakytų Odesoje "spasienijie utopajuščejo..."Nors daviau žodį kad einu į užtarnautą poilsį, bet kaip tu čia neparašysi, nes labai paplitusi situacija.Mano gera draugė turėjo tokį "malonumą"prieš kokius pusantrų metų.Irgi dirbo ne vienus metus.Buvo viskas idealu.Bet...tikriausiai ateina toks laikas, kai reikia susiprast išeiti, kokia gera situacija bebūtų.Tai va prasidėjo tokis teroras švelniai tariant, kad oi, jo,joj.Ir auditorę (o gal kokią kitą buhalterę, nes jokių jos kaip auditorės dokumentų mano draugė nematė)pasisamdė, ta ieškojo, ieškojo nieko suščestvennogo nesurado. Draugė pasakė, kad eina į VMI ir prašys tegul jie patikrinimą daro. Po tokių vojažų ateina į darbą, o ten sėdi ponia, nauja buhalterė.Visas kipišas dėl to buvo, kad na podxode nauja buhalterė buvo.
Kur galima kreiptis, tikriausiai į teismą, dėl garbės ir orumo.Bet tas kainuos ir pinigų ir nervų.O koks laimėjimas bus, labai jau neaišku.

volgadon, tiesiai į dešimtuką

12 kedžių + aukso veršis = volgadon ...
Kvepia benderiu :))))

Oi, man iki jo toli.

Na, tokiu atveju , ramiai į "pensiją" :))))

Aš jau dešimt metų joje(pensijoje).

Ne tamstai , asams tokiems auditoriams , gėda už juos

Įdomi tema.aišku garbę galima apginti teisme,bet gali būti kad kito darbo ilgai ieškosi,nes paprastai kai taisyklė prieš darbinantis būna kad paskambina į prieš tai buvusią darbovietę,tai tada jei netaikiai išsiskyriai,tai tokiomis pamazgomis apipils...kad iš gero buhalterio padarys nežinia ką.

Menu...
Kažkada....
Dar jaunas buvau... garbę nuplėšdinėdavom....
Mums tai kas, o štai be garbės likusioms.... Liūdna būdavo...
Bet į teismą nei viena nesikreipdavo.
Dabar galvoju, ar mes per mažai plėšdavom, ar tiesiog garbė pigesnė buvo...?
Ir Voverė čia neteisi.
Nu tu irgi, sulyginai buhalterės garbę ir kokio astronauto.
Nugi plika akimi aišku, kad buhalterė nors ir lengviau pasiekiama, bet ir saldesnė.
Nafig man to astronauto garbė, sriubą iš jos virsiu štoli....

Individas - Erlickas . Seniai sakiau - ne taxe tau vieta, geriau kūryba užsiimk...

teisi teisi
ir iš vis kokios čia temos šiandien, tai buhalterio atsakomybė tai buhalterio garbė

Trenirojuos tax'e.
Išplauksiu į platesnius vandenys, ką gi jus našlaičiai be manęs darysit...

Nu jau prisipažink, kokia inspekcija tau garbę nuplešė.

Viena teisės dėstytoja pasakojo įdomią situaciją. Turėjo direktorius buhalterę, gera jinai buvo buhalterė, bet nesutapo bio laukai su direktoriumi. (visiems tikriausiai taip yra buve), ir direktorius nusprendė ją išgyvendinti. Kadangi priekabių negalėjo duoti, tai vieną dieną davė jai užduoti, toli nuo kompiuterio, kažkokį nereikšmingą darbą - kažką sutikrinti, kad nagalėtų el. paštu susirašinėti, ofise nesitrintų, parašų nedėliotų. Kitą dieną surašė akta, kad pravaikšta, surado, kas paliūdijo ir labai teisiškai teisingai atleido.
Šiose situacijoje garbės niekas neapgins. Jei tik norės, tai buhalterį ir užjuodins.
Man keista, kad Anna 702 nenuėjo tiesiai pas direktorių ramiai nepasikalbėjo. Toks jausmas, kad verda abipusės ambicijos......
Ar negeriau ramiai paklausti ar yra čia perspektyvos šiam darbui, ar ieškotis kito ir ruošti buhalterijos perdavimui? Net tokioje situacijoje geriau išeiti taikiai ir draugiškai, kad ateičiai nepakenktų, negu sedėti įsikabinus darbo vietos ir drebėti.

Labas rytas,
Mariska, teisingai parašėte.
Tokiose situacijose geriausia gynyba yra atviras pokalbis su direktoriumi...

Ir tegaliu pridurti, kad niekas tavęs neapgins jei prieisite iki teismų ir bylinėjimosi. Ir savo garbę prarasite galutinai. Niekas jūsų kaip buhalterio jau nebenorės įdarbinti.
Man tai keista, kaip buhalteriui dar tokie klausimai kyla ? Juk tai elementaru...

Aš jums pritariu, kad negalima taip iš niekur nieko prie žmogaus kabinėtis ir viską daryti, kad kuo greičiau atleisti. o kitą kartą aš bandau pabūti darbdavio pusėje ir ateina tokia mintis - kodėl pas mane turi dirbti man nelojalus darbuotojas ir dar jam aš turiu algą mokėti Juk pvz pas mane žolytę pjaus keletą metų koks nors žmogus, bet aš būsiu nelabai patenkinta, bet ką darysi, jei kito nėra, bet kai tik atsiras kitas geras pjovikas, aš tikrai senąjį atleisiu, nors jis labai to nenorės..., nes kodėl aš turiu taisktytis su jo kaprizais ir kitais dalykais, kurie man napatinka. Mielieji, kaip ir kaip mums nepatinka, bet mes juk einame į taip geidžiamą kapitalizmą, su jo gerumais ir negerumais.Tai taip.

Bet klausykit, kodėl naujas buhalteris praktiškai 100% visada juodina buvusį buhalterį. Aišku, kad vadovas girdėtų. Kartais to užtenka, kad buvusio buhalterio garbė būtų sutepta (bent jau buvusių bendradarbių akyse). Bet turbūt beveik nebūna, kad pvz. naujas vadybininkas juodintų prieš jį dirbusį. O buhalteriai matyt taip nori pasipuikuoti ar kaip. Neskanu kažkaip. Aišku, nesakau, kad 100% tai būna be pagrindo, bet turbūt didžioji dalis.