Buhalterio garbė. Ar kas nors ją gina?

Tai tokie "darbdaviai" nenustebčiau, kad ir 200 litų nemokėtų.

kiekvienas buhalteris pats savo garbę apsigina :) bent jau taip aš manyčiau :)

Atspėjote. Kiekvieną kartą tenka priminti kad jie "pamiršo" susimokėti. Ką tik atsidariau banką o ten pinigai tik sodros įmokoms... Šį mėnesį taip pat "pamiršo" .
Nežinau kaip, bet atsikratysiu. Daugiau sveikatos nebeturiu.

Oi žinau tokius darbdavius. Bandau dabar pati vieno tokio nusikratyti... Pripratęs jaunuolis tik "taip" girdėti, o čia jam sako "laisvas". Pradėjo priekaištauti, kad apskaitos programą man nupirko - suprask, iki grabo lentos pasirašėm bendradarbiavimą
O būdų "išdarbinti savo noru" yra kokie 500000000... Ir visai nesvarbu buhalterį, tekintoją ar vadybininką. Tokiais atvejais, nors užuodusi konfliktą pati visad išeinu, nes dirbti įtampoj negaliu ir nenoriu - tik vieną kartą gyvenu ir noriu gyventi kuo paprasčiau

visiškai sutinku, bet viltis miršta paskutinė :)



Aš kažkada irgi turėjau tokią problemą, net Šv. mišias užsakinėjau šia intencija ir viskas išsisprendė neįtikėtinai taikiai ir skubiai....

[quote:cd4241d5ef]Aš kažkada irgi turėjau tokią problemą, net Šv. mišias užsakinėjau šia intencija ir viskas išsisprendė neįtikėtinai taikiai ir skubiai.... [/quote]
Gera mintis. Gal reikia mišias užpirkti ? Gal tada nusikratysiu savo darbdaviu .

aš irgi visada pats išeidavau. Nes nemėgstu dirbti kai manęs negirdi. Aš sakydavau garsiai apie problemas, o galvą tik pavaipydavo ir nueidavo. paskui galvą vaipyti ir negirdėti kas man sakoma pradėjau aš. :) nemanau kad yra blogai pakeist darbą :) 2 metus dirbu su puikiu žmogumi :) apie darbo keitimą net minties nebuvo :) nes yra tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas. Tai yra gana svarbu. :) bet vat kad tai gaučiau, teko ne kartą pakeisti darbą :)

Ačiū. Palaikote, prajuokinate, palengvėja.
Istorija dar nepasibaigė. Rytoj pasimatysime su vadovu po 1 nesimatymo mėnesio. Kas rytoj bus? Aš kaip aš - pasitiksiu su džiaugsmu.
Tačiau:
1) įsakymą dėl eilinio pasiaiškinimo jis pasirašė mano gimimo dieną;
2) neišmokėjo man didžiulės pusmečio premijos, kurias išmokėjo visiems kitiems.
Šitie dalykai blogesni už priekabiavimą arba kokį nepelnytą supeikimą. Išeičiau, ir kuo greičiau. Bet kai tave stambia suma apgauna - kaip apsimesti, kad nepastebėjai?
Ką tu darytum? Ką aš turiu daryti?

Normaliai su juo pasikalbėti. Juk ne vaikų darželis.

Normaliai pasikalbėti... Kas per naivumas? Jeigu žmogus norėtų su tavimi kalbėti, jis kalbėtųsi su tavimi kaip su gerbiamu žmogumi. Bet tikrai ne visi linkę į pokalbius.
Kaip tu siūlysies vadovui į diskusiją? Jis nori būti vienintėlis svarbus asmuo, jis nori spręsti vienas. Jeigu jis rašo įsakymus tavo žalai - akivaizdu, kad tikrai netrokšta šilto su tavimi kontakto.
Iš kur tas tikėjimas, kad užtenka pasikalbėti - ir viskas susitvarkys, ir tave pamėgs, ir tau atiduos neatiduotus pinigus?
Kas taip siūlo - jūs pats tikrai viską šiltais pokalbiais su prieš jus priešiškais nusiteikusiais asmenimis sprendžiate? Prašyčiau apie tai plačiai...

Tai taip ir nesupratau, kaip pavyko susitikimas su niekadėju darbdaviu?

Aš jums ir nesiūliau pokalbio žvakių šviesoje Bet jūsų vietoje tikrai paklausčiau savo vadovo, kas atsitiko, kodėl jo netenkina mano atliekamas darbas, t.y. kas konkrečiai yra blogai. Nes žaisti kažkokius katės-pelės žaidimus man yra nepriimtina. O jei jau tas vadovas toks vaikiškas, kad normaliai neitų su juo pasikalbėti, tai nebėra ko ten gaišti laiko.

Aš jums ir nesiūliau pokalbio žvakių šviesoje Bet jūsų vietoje tikrai paklausčiau savo vadovo, kas atsitiko, kodėl jo netenkina mano atliekamas darbas, t.y. kas konkrečiai yra blogai. Nes žaisti kažkokius katės-pelės žaidimus man yra nepriimtina. O jei jau tas vadovas toks vaikiškas, kad normaliai neitų su juo pasikalbėti, tai nebėra ko ten gaišti laiko.[/quote]
Yra tokių "'vaikiškų". Šikt mikt šikt mikt ir nieko nepasako, nei ko nori, nei dėl ko, nei kas netinka, nei kas nepatinka. Tai tiesiai šviesiai pasakytų, noriu, kad išeitum, nes į tavo vietą įdarbinsiu meilužę, nes ji mane šantažuoja, kad darbo jai duočiau. Nu ir viskas aišku - mokėk kompensaciją padorią, kad meilužei vietą palieku ir išeinu šalių susitarimu pagal DK 125 str.

Tai kas iš tokių per vadovai? Apskritai galėtų būti kokie apribojimai, kad pvz. įmonės vadovu galėtų būti ne jaunesnis nei 30 m. asmuo, nes kai koks 20 m. piemengalys pradeda "vadovauti" įmonei, tai blogiau nebūna.

šitas "piemengalys" buvo ir su aukštuoju, ir jau apie 50 m. amžiaus

Tikiuosi, tokių mažuma

Taigi va. Garbė. Tenka periiminėti iš kolegų darbą. Ir gana dažnai. Nesutirštindama pasakysiu, kad kas trečiam iš jų ta garbė nei galvoj, nei uodegoj. Jokios pagarbos savo darbui, ką jau kalbėti - darbdaviui taip pat (juk jis nieko nesupranta, kas jam iš to, kad debetas su kreditu "sueis"). O va sėdi prie tokių laisvos kūrybos apskaitininko šiukšlių, vadinamų apskaitos dokumentais , ir bandai surasti tą siūlo galą. Rankos niešti, kaip norisi sudaryti juodąjį sąrašą tų buhalterių, kuriems verta nuplėšti garbę ir jį paviešinti. Ale kas keisčiausia, paprastai jie labai greitai susiranda kitą darbą, ir kaip taisyklė yra baigę buhalterinės apskaitos studijas.
Išvada:
Rūpinimasis garbe yra mūsų pačių reikalas .
Jei nori, kad tave gerbtų, reikia pačiam gerbti save ir savo darbą.
Jei tas nepadeda reikia su negerbėju susėsti prie arielkos butelio. Paprastai tuomet išaiškėja kas ką gerbia ir ko negerbia.

nu kol kas tik vieną tokį ir teko sutikt

Čia ne vadovas priplaukęs, bet ta pati Anna ar kaip ji ten. Paskaitykit jos išvedžiojimus - negalima suprasti, ko ji konkrečiai nori ar kas ten jai atsitiko. Jau kad darbuotoja yra niekam tikusi, tai iš karto, vieną jos laiškelį paskaičius, aišku. Galima tik spėt, kad susipynė su vadovu kokį tarnybinį romaną, galvojo, kad taip amžinai bus, o dabar jam atsibodo, tai baisi tragedija.
Kad direktorius, rašydamas papeikimą už blogą darbą, vartytų darbuotojo bylą, kad kartais per jo gimimo dieną parašyt nepataikytų, tai dar tikrai negirdėjau.

Gal šitoje labai pasitarnautų buhalterių atestacija? Nes man atrodo, kad netvarkingai dirba darbo neišmanantys buhalteriai, o tokie ir atestacijos nepraeitų.