Buhalterio garbė. Ar kas nors ją gina?

Sakai romanas?

Gal... Bet kas šio darbo imsis - valstybė, privačios tarnybos ar pats darbdavys:))

O taip, esu Buhalterių ir auditorių asociacijos atestuota. 2 universitetiniai diplomai. Angliškai kalbanti... O, kiek auditų ir revizijų gerai praėjusi...
Ne kvalifikacijos trūkume ir ne blogame darbe priežastis.
Žmogus patyrė gilią nesėkmę. Dabar jis nori keršyti. Jis nepasitiki moterimis. Jis bijo, kad visiems kažką papasakosiu. O ką papasakosiu? Nei aš ką žinau, nei pasakyčiau kam - argi norėčiau įskaudinti gerbiamą žmogų? Bet tam žmogui trumpam palengvės, jeigu kam nors padarys bloga.
Dar vakar širdingai jam dėkojau, kad man davė saulėtą gražų kabinetą. O šiandien įteikė atsisveikinimo dokumentus...
Štai kokios atsitinka bėdos gyvenime. Žiauresnės negu menininkų sukurtuose filmuose.

ir jis taip naiviai galvoja, kad jeigu atleis iš darbo, tai nieko nepapasakosit????
kažkas čia ne taip ne tame čia esmė...

Visokių būna negalių...

Manau, ne viską rašote.
Juk buvo momentas, kai ta "juoda katė kelią perbėgo" :))
Ir išvis sunkiai įsivaizduoju direktorių, kuris rašo įsakymus buhalteriui...
Nebent ten būtų toookia didžiulė įmonė, kad nebūtų kur ir kada susitikt ir pasikalbėt .:))

Erunda, ta garbė.Geriau sakykit, neužmuš VMI jei PVM deklaraciją ryt pasiųsiu. Va tau ir garbė, o prisijungimo prie banko kodų nereikia mėtyt kur papuola.Žinau kur jie guli parazitai, bet pasiimsiu tik ryt.Ir gaunasi" kas man iš tos laimės, ir iš tos garbės".

Nepergyvenk, nemuš.Net baudų nebėra.

o tiesiogiai neina prisijungt?
šiaip galite bandyti nusiųsti į e-mailą savo inspektorei, aš kažkada taip dariau, tai paskui ji išsiaiškino kad taip galima ekstra atveju daryt

p.s. o nuo kada baudos nėra

Kažkada išsiunčiau naktį 00.05 min, bet jau 26 d. skaitėsi, tai ryte gaunu iš savo inspektorės elektroninį laišką "jūs pavėlavote pateikti deklaraciją, ateityje labai prašau nevėluoti"

Čia jums gražiai priminė, patarė, pasirūpino jumis, kad nedirbtumėte naktimis :)))

Tai jau taip, kažkaip perdėtai pradėjo rūpintis. Šiandien gavau priminimą kad "šiandien paskutinė diena PVM deklaracijos pateikimui. Labai prašau pateikti ir nevėluoti"

Perskaičius temos pavadinimą, galvoje sukasi klausimas : "Sandėlininko garbė - ar ją kas nors gina". Kiek gerbsime save ir aplinkinius, tiek ir būsime gerbiami.

labai teisingai
jeigu leisies, kad ant tavęs visus šunis kartų, tai ir kars. Jeigu būsi "višta", tai ir laikys niekam tikusiu... ir dar laikui einant gaidžiu padarys

Labas rytas.
[quote:03f47cd884]Ir išvis sunkiai įsivaizduoju direktorių, kuris rašo įsakymus buhalteriui... [/quote]
Ko čia neįsivaizduoti ? Ką jam žmona lieps tą jis ir padarys. Lieps apdergti buhalterį ar kurį kitą, jis ir apdergs. Jums pasisekė kad nesutikote tokių.
Tegu rašo jis tuos įsakymus. Nors turi ką veikti.

[quote:86d5cc862d]O šiandien įteikė atsisveikinimo dokumentus... [/quote]
Nieko čia tragiško. Yra tų darbdavių... Gerai kad įteikė o neprivertė pačią savo noru išeiti. Tragedija būna kai žmogus kokią traumą rimtą sveikatos atžvilgiu gauna. O čia tik darbas.

Tokiais atvejais, reikia sutikus, prasilenkti. Kuo anksčiau tą padarysime, tuo vidus liks sveikesnis. Ir nesvarbu ar tas žmogus šeimoje ar kaimynystėje, ar tarp giminių ar tarp vadų. Nesutikti tokių žmonių -neįmanoma, nėra jų mažai. Tiesiog savo gyvenimą reikia nuo tokių atriboti ir ieškotis sveikesnės aplinkos. Bet..vieni renkasi kankinio dalią, kiti-kovotojo. Ir vieni ir kiti, savaip teisūs, ir jie turi tam pasiteisinimą.

Nu, ne..."Kai žmogus kokią traumą rimtą....gauna" ir gyvas, dar netragedija.
Man rodos privaloma numirti.
Ant vainikų paskiau parašoma net nuoroda, "tragiškai" ar paprastai buvo numirta...
Liga ir yra liga trauma irgi...Nelaimės ir tiek. Apšikimas žmonos nurodymu...kam priskirtinas nežinau. Gauni ko nenorėjusi...Chmmm. Netragedija, bet ir ne pajamos. Nors į atlyginimą kažkokį tai panašu.

Ir užlankstei Samajana... Apdergimas nebūtinai būna atlyginimu. Yra žmonų kurios už ją gražiau atrodančios moters į kolektyvą neįsileidžia.... Gal ir gerai ?
Netikiu kad žmogus dirbdamas įmonėje, nemato kad kažkas negerai. Kad jis pradeda "užkliūti" . Tada ir reikia daryti sprendimus o nelaukti kol tavęs paprašys "atlaisvinti darbo vietą" ar įteiks atleidimo dokumentus. Nes jei pardėjai "kliūti" tai ir "kliūsi" . Ir kam čia daryti tragedijas ir nervus gadintis ? Mes patys save dažnai perdaug gerai vertiname ir manome kad esame nepakeičiami. Todėl bet koks priekaištas iš šalies virsta didžiausia tragedija. Juk nepakeičiamų nėra. Nebus manęs, bus kitas mano vietoje... O tas pas kurį dirbai juk buvo ne vienintelis darbdavys.

"Mes patys save dažnai perdaug gerai vertiname ir manome kad esame nepakeičiami".
Tikrai taip. Dirbau tokį sudėtingą darbą, daugumoje finansinės analizės darbus. Importas - eksportas, muitai, sandėliai, milijoninės apyvartos... O ataskaitos - rytų užsieniečių sukurtos milžiniškiausios, tokių stambių tikrai patys vadovai nei akcininkai patys nežiūrėjo... Tik angliškai. Buhalteriją ir deklaracijas dariau tik vogčiomis, nes savininkai nelabai mato reikalą žiūrėti lietuviškos buhalterijos.
Toks komplikuotas darbas, kad įtikėjau, jog be manęs - vadovas ir akcininkai nei žingsnio nepadarys. O dar kas pakenkė - motiniški jausmai direktoriui: kad tik jis pasireikštų prieš vadovybę kuo geriau. Jis tik pagalvoja - bac, gatavas dokumentas ant stalo...
Tačiau jam darėsi vis baisiau, kad kada nors ką ne taip padarysiu ir jis bus kaltas... Ir gavo fix idėją: atleis, tegul kiti parenka buhalterį - kiti ir bus kalti... Ir ieškau darbo prieš savo norą.