Buhalterio garbė. Ar kas nors ją gina?

IR PALŪKANOSE :)

Patikėkite, nesuprantu :))
Kažkas įžeidė...
Kažkam kitam norisi atkeršyti...
Taip nebūna :))
Arba jūs ne tuos faktus gretinate su nesimpatijų jums atsiradimu, arba kažko nesakote.
Bet turbūt ir nereik mums čia žinot tų smulkmenų :))

Prisiminiau :))
Kai kalba pakrypo link pinigu kiekio ir siltus krastus :))
Drauge buhaltere pakeite darba, nes nauji savininkai pasiule daugiau ir zadejo dar po pusmecio pakelti.
Ji sutvarke praejusio laikotarpio buhalterija.
Ir viskas prasidejo, kai pamate su kokia masina ji vazineja i darba.
Jie nustebo, kad kazkokia buhaltere vazineja geresne masina, nei jie verslininkai :))
Tai po to prasidejo visokiu kabliuku ieskojimo, kad nekelti atlyginimo.
O kabliukai tai ne del paties buhalterinio darbo, o kad nespejo atsiliepti telefonu, kad keliomis min. anksciau isvaziavo is darbo ir t. t.
Galu gale ji isejo, nes sako, kam cia man gadintis nervus.

nu koks skirtumas kokia ta mašina....
jau tokie , kurie sprendžia apie žmogų iš mašinos tai atsiprašau...
Aš galiu parduoti butą ir namą ir garažą ir sodą ir nusipirkti vos ne ferrari kokį... ir kas tada.... tada būsiu laikomas turtingesniu už bosą ?
o kad bosas važinėja su paprasta 1992 metų mašina, turi 5 namus, 4 vaikus, 2 žmonas , atostogas 2 mėnesius per metus - tai čia nesiskaito ?

man vieną kartą darbe irgi buvo pasakę, kad po 3 kvietimų turiu suspėti atsiliepti telefonu... (nes jei nespėju atsiliepti telefonas persijungia valdžiai)...
tai paprašiau, kad padarytų telefoną be laido (na tokį stacionarų , 50 metrų atstumu, bet be laido)..., kad galėčiau neštis į wc, neštis į valgyklą kai einu pietauti... ir greitai atsiliepti kai man skambina tai nutilo...
nuo to laiko priekaištų ta tema neišgirdau. :)

Svarbiausia nepasirodyti protingesniam , bet ir nesileisti du h inamam :)

Prie ko čia išdidumas? Jeigu jūs tokiam amžiuj, kaip rašėte, ir iki šiol apsiėjote be savigarbos, gal ir nebedėkite pastangų, jai susigrąžinti. Aš asmeniškai Jums linkiu daug saulės ir pinigų

Aišku, detalių nereikia. Visi vadovai visada teisūs. Ar mes galime leisti sau prabangą būti savimi darbe? Darome, ką reikia ir ko reikalaujama. Jeigu mums nurodymas atrodo nelogiškas - vis tiek įvykdome. Mes paklusnūs, nes pavaldūs. Būtume mes direktoriai - ne vienas iš mūsų geručių kartkarčiais elgtųsi bjauriai.

Dėkoju, tepapuola Jūsų žodžiai Dievui į akis. Netikiu savigarba su tuščia kišene. Kas geriau - išdidžiai įsižeisti dėl nepelnytų raštų ir išeiti į bedarbių gretas ar apsimesti, kad nieko neprisimenu, kad tik turėti darbą ir uždarbį?

Visi vadovai teisūs... bet jei įsitvirtini darbe ir jautiesi nepakeičiamas, gali sakyti bėdas su kuriomis susiduri darbe.
Aš darbe susakiau kas man trukdo dirbti ir ko nenorėčiau.
Kitą rytą viskas buvo sutvarkyta. ir būtent nuo to laiko pradėjo mane gerbti labiau ir visada paklausdavo gal man ką padėti reikia.
o aš kadangi labai stipriai dirbu kartais... tai ir nepasikuklinau... sakau : nespėju surašyti to registro, nespėju nuvažiuoti nupirkti to to ir ano, nespėju paskambinti ten ir ten, nespėju suderinti to ir to.... ir sakau : jeigu Jūs man tai padėtumėte daryti - aš greičiau susiskaičiuočiau sandėlio likučius...

Nu ir ką gi :) Aš ir direktorius abudu dirbam sandėlyje :) o dviese darbas eina greičiau. ir mano darbą išmoko labiau veertinti... :)

Vadovai nors ir pikti - bet irgi žmonės. Jie kartais gali suprasti darbuotojų dalią. jeigu nesupranta - galima priversti.
:) Svarbiausia neisterikuoti ir susakyti ką padarei gero ir ką dar norėtum padaryti gero jeigu būtų tokios ir tokios sąlygos :)
ir tada jau vardini punktus ko reikėtų :)

O taip. Tik turintis pinigų žmogus gali būti laisvas. Ir tai tik po darbo valandų ir per atostogas.

Jūsų teisė rinktis..

O, kaip jums pasisekė. Ir mano sąlygos buvo idealios, ir mano prašymus direktorius visada tenkino. Tačiau ... vieną dieną jis nutarė tik jis vienas būti teisus. Kodėl pradėjo nuo manęs? Siūlykite priežasčių variantus.

Apsimesiu, kad nieko neprisimenu, jeigu turėsiu galimybę apsimesti. Spalio 1 dieną paaiškės.

Išėjau iš vieno labai gerai apmokamo darbo ... ir netgi labai labai gerai apmokamo darbo (nes vadovas buvo turbūt durnas, kad man tiek mokėdavo:)
Išėjau iš darbo , nes nenorėjau žemintis ir taikytis su jo principais. buvo laikas kai nereagavau. Paskui pradėjo negirdėti jis ką aš sakau. Sakau : jeigu jūs Manęs negirdite - aš irgi negirdėsiu jūsų.
Atidirbau mėnesį. išsiskyrėm.
Dabar turiu tokį vadovą, kuriam galiu paskambinti kad ir 11 vakaro ir paprašyti patarimo ar pagalbos. Gaunu mažiau pinigų, bet nervai švarūs, darbo grafikas kartais laisvas, esu gerbiamas ir pamokomas jei ką blogai padarau. Už klaidas neesu skalbiamas viešai.

p.s. - neikite darbintis pas kostiumuotus vadovus... jie iš viso nežino ko nori.. žada vieną , daro kitą... o paprasti žmonės ką galvoja tą ir sako.
Aukso kalnų man nežadėjo - bet priedai darbe būna. :)

Taigi.. mano savigarba yra dirbti man patinkantį darbą ir norėti, kad jį kažkas gerbtų. Jeigu mato minusų - tegul man apie tai sako o ne už akių kalba.
o jeigu savigarba dėl šiltų kraštų tai gal ir gerai.... bet dirbti bet ką ir nepatinkantį darbą ir vien dėl algos tik tam kad nuvažiuoti į šiltus kraštus - nematau jokios savigarbos. (neminiu jokio konkretaus pavyzdžio čia). tiesiog kaip pavyzdį daviau.

Matyt tie prašymai buvo labiau orientuoti į Jus , o ne į atliekamą darbą.
Tai neapsimokėjo vadovui.
nors šiaip tai jo.... daugeliui vadovų labai nepatinka kai kas nors galvoja kitaip nei jis...
:( su tokiais žiauru dirbti, nes nėra abipusio pasitikėjimo ir supratimo :(

tai kad jūs pati sau prieštaraujate, paskaitykite savo sukurtos temos pavadinimą, kam tada iš vis ją sukūrėte?
jei jums patinka kai iš jūsų tyčiojasi ir duoda daugiau pinigų tai ir dirbkit ten sau ko čia verkiate jau vos ne antras mėnuo, nes jau atrodo ne tas amžius kad nežinotumėte ko norite
gal dar ir lupt gausit kokį sykį prie to paties, ale nupirks kelionę į šiltus kraštus ir bus gerai
p.s. čia aišku sutirštinau spalvas

[quote:41cc9df458]Ar mes galime leisti sau prabangą būti savimi darbe? Darome, ką reikia ir ko reikalaujama. Jeigu mums nurodymas atrodo nelogiškas - vis tiek įvykdome. [/quote]
Taip turiu prabangą darbe būti pačia savimi. Nelogiškų nurodymų nvykdžiau, nevykdau ir nevykdysiu.
P.s. tam pasiekti prireikė pustrečių metų.

na dabar gal mums atrodo taip - savigarba svarbiau nei pinigai - ir t.t. bet gal kai mus bus tie 58 m - like 2 metai iki pensijos - tikimybe isidarbinti i kita darba tik kokia 5 proc. nes niekas nenori senos-nukvaisusios buhalteres - ir neirodysi jiems kad yra kitaip - kad dar nenukvaisai ir pilnai pajegi dirbti, o ir ziurek vaikams ar anukams finasniskai reikia padeti ir t.t. - tada ir pradedi ziureti ar ta garbe be pinigu tokia svarbi - ar svarbiau finansinsis stabilumas ?

aš ir nesakau kad pinigai nesvarbūs, aišku kad svarbūs bet viskam yra ribos

[quote:137c14ef1f]O, kaip jums pasisekė. Ir mano sąlygos buvo idealios, ir mano prašymus direktorius visada tenkino. Tačiau ... vieną dieną jis nutarė tik jis vienas būti teisus. Kodėl pradėjo nuo manęs? Siūlykite priežasčių variantus. [/quote]
Tikriausiai atėjo ta diena, kai vadovas praregėjo ir pamatė , kad jo samdoma darbuotoja, šiuo atveju buhalterė, visiškai pamiršo vieną taisyklę : "niekada neįsimylėk savo darbdavio, nes niekada nežinai kada jis nustos tave mylėjęs..." ir padarė atitinkamas išvadas.

Nu tu duodi. Jeigu tu esi ne durnas, išoriškai irgi bent taip atrodai, tai kodėl tau reikia įrodynėti, kad tau ne kvankt? Bent aš turiu ne vieną pensininkę buhalterę, kurioms gali dar ir jauniklės pavydėt. O ir darbų joms užtenka. Juk ne visada darbdavys ruošiasi su buhalterė ženytis, kad jos amžius gali kliudyti.