Buhalterių padejėjai?

Papasakokit, kaip pradėjot buhalterio darbą. Turių pažįstamą, pradėjusį siekti
buhalterio karjeros - galėsiu jį padrąsinti (pagąsdinti).

Ar jūs pirma tapot buhalterių padejėjais? Ar reikėjo pažinčių, ar, atvirkščiai,
jūsų godžiai laukė patyrę buhalteriai ir stvarstė kaip karštas spurgas?

O gal palikę Alma mater iškart griebėt jautį už ragų ir pradėjot darbą patys?

as 2 menesiu dirbau kaip praktikante, zodziu atlikau praktika po mokslu. paskui dar kelis menesiu idarbino kaip buhaltere. Ir galeiausiai pasiule darba kitur dirbti ir buhaltere. Meluociau, jei sakyciau, kad isidarbinau ne per pazystamus.

Reikalingi, mano manymu, trys dalykai: noras dirbti, galva ant pečių, pažįstami. Trečias punktas, manau, tik palengvina pradžią, bet jei nebus kitų dviejų...

Iconomu, man kažko atrodo, kad tas "pažįstamas" tai tu?

Mano karjera yra ypatinga. Pradėjau nuo referentės, teko ne kuriuos pirminius dokumentus ruošti. Po to auditorė nusprendė, kad reikia mūsų apskaitą vesti su apskaitos programa. Kadangi aš vienintelė turėjau programos valdymo pagrindus, tai duomenų vedimas į programą atiteko man. Atsidūriau dviprasmiškoje padėtyje: buchės man aiškino ką turiu vesti, o aš nenutuokdama esmės kažką dirbau. Ilgai negalėjau tverti tokios padėties, todėl išsireikalavau apskaitos kursus. O po jų direktorius ėmė regzti užuominas, kad aš būsiu įmonės buchė. Aš tik pirštą apie smilkinius sukau (jam nematant ). Bet baisiausia, kad auditorei tokia mintis labai patiko.... Nepasakosiu apie savo bemieges naktis ir sveikatos sutrikimus, bet po 9 mėn. (koks simboliškas laikotarpis) tapau vyr. buchė. O dabar esu 3-čio kurso buhalterinės apskaitos studentė. Taigi, viskas kažkaip atvirkšiai pas mane susiklostė.

Manau darbo rinkoje zmoniu be darbo patirteis mazai kam reikia... darbo patirties neturejimas buhalterio darbe gali baigtis didelemis klaidomis... Tokios buhalterijos vedimu nesuinteresuotas nei vienas darbdavys....
Todel buhalterio darbo pradzia galima pradeti dazniausiai tik per pazistamus.....
As taip pat pradejau dirbti per pazistamus....naujoje firmoje

sudėčiau kita eilės tvarka : 3,1-2.Būkim biedni ,bet teisingi Lietuva švogerių kraštas

Tu laiku ,reikalingoje vietoje pasipainiojai tai vadinasi fortūna

Pirmieji žingsniai buvo studijuojant, kai teko dirbti didesnės įmonės buhalterijoj viena iš buhalterių, o darbą, kuris man davė labai daug, pradėjau dirbti laimėjusi konkursą. Be pažinčių, rekomendacijų, kitaip tariant, buvau žmogus "iš gatvės".

Sutinku, kad be pažinčių Lietuvoje esi niekas, bet aš atėjau dirbti per skelbimą, įmonėje pasikeitė 4 direktoriai, o aš vis dar čia. Paradoksas.

Man tai ėjos kaip ant mielių (tpiu, tpiu, tpiu). Buvau 2-o kurso studentė. Apie apskaitą - tik bendrais žodžiais - ir tik teorija. Pagal skelbimą laikraštyje nuėjau, ir vat laimė, šefas pasakė, kad jam būtent tokios "žalios" ir reikia, nes kai ateina su savo patirtimi tai ir atsineša savo darbo specifiką. Dabar jau dirbu kitoj bendrovėj (irgi "šaros" reikalas) tai buvusios buhalterės darbo specifikos dar iki šiol "neįsikirtau". Bet į galvą neimu, darau, kaip man atrodo geriau. O kadangi visi švogeriai esam, tai nėra ko maivytis ir priiminėt iki 25metų, su suaugusiais vaikai, su aukštuoju (pageidautina magistras)išsilavinimu ir su darbo patirtimi ne mažiau kaip 10 metų (Aha ir atlyginimas "ant popieriaus" 430)

Aš labai netikėtai pakliūvau į buhus .Kelis kartus turėjau pasiūlymus rimčiau susidomėti buhalterija(tarybiniais laikais)(Dirbau buh apsk progamų kūrimo grupėje).Bet vis išsisukdavau.Bet kai laisvoj Lietuvoje vienus metus padirbau "buką" darbą -tekina puoliau kai sulaukiau pasliūlymą buhalteriauti.Įmonė buvo dar neįsibėgėjusi.Tad, pirmą darbo dieną puoliau į kursus ,kad pasistiprinti. .Dabar jau 6 metai dirbu.

[... tai nėra ko maivytis ir priiminėt iki 25metų, su suaugusiais vaikai, su aukštuoju (pageidautina magistras)išsilavinimu ir su darbo patirtimi ne mažiau kaip 10 metų (Aha ir atlyginimas "ant popieriaus" 430)[/quote]

Gerai tu čia pastebėjai, būtent toks darbuotojas yra idealus visais atžvilgiais

RamuneS: asmenybės susidvejinimas man nediagnozuotas aš jau kažkur
minėjau, kad esu TF studentas. Iki buhalterijos man toli, domiuosi ja tik kiek reikia įmonių teisei.

jkristina: o kas yra referentė? ir kur tu mokaisi, jei ne paslaptis - juk reikėjo
stoti faktiškai neplanavus to daryti ir greičiausiai jau turint kažkokį kitą
išsilavinimą?

Daivecka: o tu buvai viena buhalterė toj pirmoj firmoj? Bandau įsivaizduoti,
kaip galima pradėti dirbti būnant žaliam tokį vis dėlto atsakingą darbą.
O jei ko nors nežinai (ir šitam forume negali paklausti? Kas ištiesdavo
pagalbos ranką? Man turbūt nervai neišlaikytų

Beje, čia tik merginos rašo. Ar buhalteriai vyrai turi daugiau sunkumų
darbo pradžioje?

Jei žmogus iš "gatvės" gauna darbą ir viskas susiklosto gerai ,aš vadinu jį fortunos vaiku.Tai nuostabu,kad yra laimingų žmonių. Gyvenimas visas iš loterijos, kažkam pasiseka .Valio.

Na, bet sėkmė ne 100 proc lemia. Mano senoje darbovietėje nemažoje gamykloje buvome 3 ekonomistės, baigę tą patį faką, kitų stažas dargi buvo didesnis. Bet aš papūtus pertvarkos vėjams nesėdėjau rankas sudėjus. ėjau į personalo skyrių, prašiau siųsti į kompiuterių, buhalterijos kursus. Galiausiai kitas atleido pagal etatų mažinimą, o aš likau. Vėliau pati išėjau į nedidelę firmą (pas pažįstamą) buhaltere, kur pradėjau beveik nuo pradžios. Vėliau buvo ir kitų pasiūlymų, bet neblogai ir čia. Augau kartu su firma.

pati pradzia visuomet yra sunki, daug reikia mastyti, ziureti, perskaiciuoti, kad ramiau miegotusi.....
As labai dziaugiuosi, kad daug konsultaciju gavau butent cia... Ir tos konsultacijos tikrai labai padeda, kai ieskai o nerandi......
man sia vasara buhaterio darbas - savotiskas isbandymas ties bakalaurinio rasymu,tolimesniu studiju....
Visada sakau, niekas negime mokedamas....
Visi, siekiant profesionalumo turi ideti daug pastangu, laiko darbo, minciu....
Svarbiausia - pradeti,.... O kursu, konsultaciju galima susirasti.... Aisku, galima keisti ir studiju profili, jei yra poreikis darbuotis su buhalterija...

[jkristina: o kas yra referentė? ir kur tu mokaisi, jei ne paslaptis - juk reikėjo
stoti faktiškai neplanavus to daryti ir greičiausiai jau turint kažkokį kitą
išsilavinimą?

Aš mokiausi privačioje kolegijoje. Nenoriu net tų laikų prisiminti, nes baigusi suvokiau, kad galiu dirbti nebent sekretore. Referentė - tai ta pati sekretorė, tik naujoviškai pavadinta. O dabar esu Vilniaus kolegijos studentė. Ir vėl galima sakyti apsimoviau, nes išsilavinimas nebus universitetinis.

jrkistina: o kodėl nestojai į VU EF vakarinį ar neakivaizdinį - kaina būtų
ne ką didesnė, o gal net mažesnė?
Žiūrėjau šiemet - stojamieji balai ne per aukščiausi.

Taigi, jei žinotum, kur nukrisi, paduškę pasidėtum. O pasirinkau VIKO dėl strategiškai palankios dislokacijos: pakeliui iš namų į darbą. Ir apskritai, prieš du metus, kai VIKO gavo aukštąjį išsilavinimą, visi metėsi išsilavinimo lygį kelti. O rugsėjo 1-ąją viceministras išaiškino, kad išsilavinimas atitiks tarptautinės klasės politechnikumo lygį. Taip visi ir apsilaižėme.