del atsargu apskaitos....

Bet jei šiuo atveju Tu taikai konkrečių kainų metodą, kodėl mėgini deklaruot, jog taikomas FIFO metodas? :) Juk senoji prekė liko Tavo sandėly, o pardavei tai vėliau gautą prekę?

Tai, kad niekas neperka tos senosios:). Man tai yra didelis rūpestis, bet aš taip ir žadu aiškintis su VMI kai prireiks - ar jie patys norėtų dvigubai brangesnės medžiagos savo užsakymui?:). Visas kitas medžiagas nurašau taip, kaip reikia, o audiniai yra taip kaip yra. Jei galiu, jei kainos skyriasi nežymiai, tai aišku, kad nurašau pirmiau pirktas, bet būna, kad ir ne. Retai, bet būna. Be to, jei audinys - Baldinis audinys, bet skirtingų visiškai kainų, tai aš jį ir pajamuoju skirtingais kodais. Juk nepajamuosi kartu, audinio už 50 Lt - metras ir už 15 Lt metras. Tai kas, kad pavadinimas vienas, ar aš kalta, kad gamintojai, pardavėjai be fantazijos?

Atrodo mes nesusikalbam :) Mano supratimu grandinėle "žaliavos-nebaigta gamyba-pagaminta produkcija" VMI nesidomės. Bus elementariai primesta, kiek žaliavos pirkta, kiek tos žaliavos pagamint reikia parduotiems gaminiams, kiek tos žaliavos stovi sandėly ir kiek jos yra sunaudota dar neparduotai produkcijai (ši pozicija aišku tokiuose skaičiavimuose duos šiokią tokią paklaidą, bet į tai galima nekreipt dėmesio). Jeigu ta primestoji savikaina panaši į Tavo paskaičiuotąją, niekas nieko nelies ir į nieką nesigilins. Bet neduok Viešpatie skirtumas gausis didelis (o jis gali gautis didelis, jei į parduotų gaminių savikainą bus burašytos kažkokios labai brangios žaliavos, kurias gavai paskutines ir kurios VMI skaičiavimais tebestovi Tavo sandėly - juk Tu tariamai taikai FIFO metodą)
Šiuo požiūriu tikrinti yra žymiai lengviau, nei tvarkyt buhalterinę apskaitą, nes nedomina konkretaus gaminio savikaina, o orientaciniai primest metų rezultatą (nežiūrint konkrečių gaminių) tikrai nesudėtinga.

Nesuprantu, kam taip vargti, jei VMI visai noriai patvirtina paduotus prašymus? Audiniai, metalinės, medinės ar kitokios konstrukcijos kai kuriose veiklos rūšyse negali būt apskaitomos kitaip, kaip tik konkrečių kainų metodu. Jei aš gaminu baldus ir perku supjautas plokštes konkrečiam gaminiui, aš jas ir nurašau tam gaminiui, juk negaliu nurašyt anksčiau pirkto pusmetrio ir dabar nupirkto metro stalviršio gamybai, nes stalviršį darau iš ištisinio 1.5 metro. Bet kodėl privalėčiau nurašymą pritempt už ausų prie FIFO metodo, jei realiai FIFO metodo čia nė kvapo nėra?

Jūs mane gąsdinate:). Reikės pagalvoti apie tai.

To Tiesi:gal tikrai ne apie tai kalbame.
Bandom kitu pavyzdžiu. 2001 m.statau sau ar pardavimui namą Nr.1, nurašinėju statybai medžiagas FIFO, statau Nr.2-nurašinėju iš sandelio į statybą vėl FIFO, statau Nr.3-vėl tas pats. Nr.1 nebestatau-sustojau, nebestatau 2001,2002,2003. Apskaitau sukauptų sąnaudų kiekiu kaip nebaigtą statyba (kaip ir nebaigta gamyba-tas pats). Nr.2,3 pardaviau, vėl perku kitas medžiagas 2002,2003 m.-tai ką-pastoviai perskaičiuosi tos nebaigtos statybos Nr.1 savikainą? Jei prisipirkai žaliavų vėliau pigesnėmis kainomis daugiau nei reikia ir jos liko nepanaudotos sandelyje? O kai pabaigsi ir norėsi parduoti ar įsivesti į eksploataciją-kokia verte-atliksi koregavimą su 2004 m. pirktomis žaliavomis? nesinori tikėti...

aš sutinku su Tiesi,nes taip pat konkrečias medžiagas nurašau konkrečiam gaminiui.Tiesa pas mus gamyba ne serijinė,kiekvienas gaminys yra skirtingas.Programa leidžia iš karto kaupti žaliavas (jas pajamuojant)pagal kiekvieną konkretų gaminį,o po to jį iš karto nurašyti.

Tiesi, reikalas tame, kad kai kuriais atvejais tenka taikyti FIFO, kai kuriais - konkrečių kainų metodą. Todėl niekas ir neskuba deklaruoti. Juk būna, kai konkrečių kainų metodas neišvengiamas. Tarkim, įsivežu tokias pačias prekes iš užsienio, dalis jų įvežama savo reikmėms, daliai taikoma laikinojo įvežimo procedūra. Prekė turi unikalų kodą, yra žinoma, kad ji bus panaudota būtent tame tam tikros modifikacijos gaminyje. Tai kaip aš galiu nurašyti FIFO metodu tokią prekę?
Mes turime laviruoti, nes tai neišvengiama.
Ir sutinku su Nieko_sau dėl nebaigtos gamybos: įrodyk, kad nurašymui į nebaigtą gamybą netaikytinas FIFO metodas.

Hmmm... Jei aš turėsiu VMI leidimą taikyt konkrečių kainų metodą, kaip suprantu man niekas nedraudžia tuo pat metu kai kurioms pozicijoms taikyti FIFO metodą? Užtat darydama atvirkščiai - taikydama konkrečių kainų metodą atskiroms prekėms, bet deklaruodama, kad taikau FIFO metodą - aš tikrai rizikuoju prisidaryt sau problemų.


Jei gavai vieną partiją tos pačios pozicijos, ją ir nurašai. Problemos nėra. Bet jei gavai kelias partijas su skirtingomis kainomis, esmė juk ir yra ta, kad pagal FIFO metodą Tu privalai nurašyt anksčiausiai gautą tos prekės partiją, nepriklausomai nuo to, kad pardavei antrą ar trečią partiją, o pirmoji dar stovi sandėly.


Žinoma taikytinas. Bet Tu negali nurašyt trečios partijos, kai sandėly dar tebestovi pirmoji partija tų pačių žaliavų gamybai. Esmė - tos pačios prekės vienetą privalai nurašyt pirmąjį gautą, nepriklausomai nuo to, kokiais būdais po kokius sandėlius mėtysi. Jei nori nurašinėt trečią partiją vietoj pirmos, jau turi prašytis leidimo taikyt konkrečių kainų būdą. Bent man gaunasi taip.

Suprantu aš Tavo mintį. Bet Tu pamėgink, Tiesi, pakoreguoti savikainas finansinėje apskaitoje. Įtariu, kad tada VMI dar labiau susidomės tais nurašymais, nei padarius taip, kaip reikia.

Žinoma nebaigtos statybos savikainos neperskaičiuosiu. Bet jei statybai esu gavus plytas tarkim po 1 lt, o kita partija jau buvo po 2 Lt, nors tai lygiai tokios pačios plytos, kol nenurašiau plytų po 1 Lt, plytų po 2 Lt nenurašinėsiu. Nesvarbu, į kokį sandėlį dėčiau ir kaip aš tas plytas beapskaityčiau, pirma bus nurašyta pirmoji partija, jei taikau FIFO būdą.
Pagal Tavo aiškinimą supratau, kad padėjus kitame sandėlyje, imtum nurašinėt dalį plytų po 2 Lt?

Pagalvojau, kad vis tik pavyzdys su statyba nėra vykęs - namas turi savo projektą, savo identifikaciją, tai specifinis produktas. Bet jei aš tarkim gaminu vienkartines lėkštes - nepriklausomai kuriai pagamintai partijai kokios kainos žaliavą panaudojau, žaliavas (o ir parduotą produkciją)nurašysiu pirmomis gautomis kainomis, t.y. "vėliausios kainos" susikaups žaliavų likučiuose bei nebaigtoj gamyboj.

Tiesi-susitarkim-gamyba nelygu gamybai. Kur gaminami stambūs vienetiniai gaminiai-niekuo nesiskiria nuo statybos, ir palyginimas tikrai geras-lygiai taip pat tokiam gaminui yra daroma kalkuliacija-sąmata, o kaipgi kitaip. Pasikartosiu-gaminom laabai didelius gaminius, vienetinius, todėl ir apskaityta buvo labai tiksliai. O tokiai smulkiai gamybai niekas aplamai taip gamybos išlaidų neapskaito, nes tai neįmanoma, čia nėra ko ir lyginti-niekas vienos lėkstės faktinės savikainos neapskaito ir kiekvienos lėkstės kaip atskiro gaminio nekalkuliuoja: lėkštė Nr.1,2,3... Gaminiai bus dažniausiai pajamuojami planine savikaina pagal patvirtintą kalkuliaciją, laikotarpio pabaigoje lyginama su faktine, ir dažniausiai dar periodiškai apskaitant žaliavas. Taigi nenukrypkim, čia visai ne tas.
Dabar bandom nagrinėti toliau konkrečiai klausimą: bus gaminamos metalo konstrukcijos-vienetinis stambus daiktas, tikrai reikalaujantis atskiros analitinės apskaitos pagal kiekvieną gaminį. Tokiu atveju kiekvieną konstrukciją apskaityčiau kaip atskirą kalkuliacinį objektą. Čia aišku būtų kabliukas, jei sandelyje pilna žaliavų, o perkamos vėl naujos ir tik nupirktos iškart pagal konkrečią sąskaitą nurašomos į savikainą-sutinku-tokiu atveju FIFO nebus-bet taip nebūna, neperkame to, ko jau turime pakankamai, jei perkama kažkokia medžiaga, tai jos jau sandelyje nėra (kitaip kam ją pirkti), o nupirkus- iškart į objektą-manau-bus tas FIFO čia. Ir taip kiekvieną kartą-užsipajamuoji į sandelį ir iškart į objektą. Manau FIFO palaikyti taip pavyks visada. Taigi lygiai taip pat, kaip neperskaičiuosi savo statinio savikainos, taip ir konkrečių vienetinių gaminių savikainų tarpusavyje neperkalkuliuosi-nurašymo aktai surašyti, pasirašyti, sumos užtvirtintos-ką perskaičiuoti?
Taigi čia yra tik pradinė problema-kad sandelyje nebūtų likučių, jei jie yra-pirma jie turės būti nurašyti, o čia jau galima ir sumąstyti kai ką...

Kad gamyba nelygu gamybai, sutinku Tiksliau pasakius, yra serijinė gamyba ir vienetinė gamyba (nesvarbu, kad gaminu ne vienetą, o tarkim 1000 vnt, tai i vis viena nebus tipinė serijinė gamyba).

Su išryškinta dalimi - visiškai nesutinku. Tarkim gamybai man reikalingi metaliniai strypai 500 vnt po 4 metrus. Tai, kad ta pati pozicija stovi mano sandėly - 5000 vnt po metrą, manęs tikrai neguodžia - aš priversta žygiuot pas tiekėją ir pirkti man reikalingo ilgio strypus - jis man vietoj ir supjaus tuo ilgiu, kuris man reikalingas. Analogiška situacija - Tu namie turi dvi vienodo audinio atraižas po metrą. Bet kadangi nori siūtis atitinkamo modelio suknelę, eini į parduotuvę ir perki 2 metrus audinio - antraip per Tavo suknelės vidurį puikuosis niekam nereikalinga siūlė. Taip ir su netipine gamyba lygiai tas pats - nepriklausomai nuo to, kad tos pačios pozicijos sandėly turiu n+1 gabaliukų, man yra reikalinga ištisinė detalė, kurią aš ir perku. Ir FIFO metodas čia nelenda pro jokius vartus, nes tikrai neatspindi realios situacijos.

O kodėlgi įvairaus ilgio gabaliukas negali būti apskaitomas kaip KITA prekė, kitu kodu? Labai gražus FIFO metodas, lendantis (netgi švelniai negrūdant) ne tik pro vartus...

Su metalu man aišku taip yra buvę-tai ir pajamuoju į sandelį taip, kaip man reikia ir kaip dažniausiai būna sąskaitoje (arba kaip mes paprašome)-turiu sandelyje-2 vienetus po 1 metrą-vienas žaliavos kodas, pavadinimas -metalinis trypas 1 m ilgio. Reikia kitokio-perku 2 vienetus po 2 metrus-taip ir pajamuoju metalinis strypas 2 m. ilgio-naujas kodas. Aš gi sakiau-reikia pamąstyti...pradža yra pradžia...
Apie siuvyklą-vėl kita specifika-čia netiks toks variantas, apie tai ir nekalbam.
Soffy ar siuvyklos atveju, jei reikia klientui pateikti gaminio (baldo) kalkuliaciją-tai ir pateikiame tokią, kokią suderėjome-kainos tokios, kokios buvo tuo metu. Bet tai tik klientui-į sąnaudas nurašome tomis kainomis, kokios buvo tuo metu sandelyje Fifo metodu. Šiuo atveju kalkuliacija reikalinga tik kiekiams. Faktinė savikaina skirsis nuo klientui pateiktos. Ir man neaišku-kaip siuvykloje ar baldų įmonėje gali būti to paties audinio-to pačio artikulo, spalvos, rūšies tokios skirtingos kainos-nuo 50 iki 15 lt? Gal pajamuojama ne taip? Kiekviena rūšis, spalva, audinio tipas pajamuojasi atskirai, įmonėse būna audinio sandelyje šimtai rūšių. Ir suknelės atžvilgiu-ar tai audinio likučiai mažesnio kiekio, ar dideli gabalai-1 m kaina tai ta pati-čia matyt kažko nesuprantu...

Nupjoviau nuo 1 m 20 cm - pajamuoju likusius 80 cm kitu kodu, nupjoviau dar 5 cm - vėl keičiu kodą
Čia aš žinoma juokais, bet pažiūrėk rimtai - tų pačių parametrų prekė ar žaliava yra ta pati pozicija, o ne skirtingos. Kiekis nėra parametras. Niekaip nesuprantu, kodėl mėginat pritempt situaciją už ausų iki FIFO metodo, jei VMI neprieštarauja, kad įmonėje gali būt naudojamas ir kitas, ne tik FIFO metodas (žinoma, informuojant VMI). Kokia prasmė iškraipyt duomenis?



[quote:ea5e383884]O kodėlgi įvairaus ilgio gabaliukas negali būti apskaitomas kaip KITA prekė, kitu kodu? [/quote]

Ogi todėl, kad iš normalių įmonių gaunant normalias sąskaitas sąskaitose aiškiai matoma, kokia prekė (žaliava) yra pirkta, t.y. parašyta strypas AAA, parametrai tokie, pirktas kiekis - 2 metrai. Gaunant prekes iš užsienio - juo labiau.

Kaip sakė p. Černius seminare. LIFO, FIFO ir vidurkių - visi lygūs, bet FIFO lygiausias
O LIFO patarė netaikyt, nes ne tik mokesčiai, bet ir apskaitininkai žiūri labai rezervuotai.

Nieko_sau, paprastai gaunamos žaliavos ar prekės jau turi savo kodus. Ir perkoduot juos savaip mano požiūriu kvaila, nes inventorizacija pasidaro neįmanoma. Vis viena tie įmonės darbuotojai, kaurie dirba su tomis žaliavomis ar prekėmis, žino tik originalų kodą, kiti kodai jų nedomina. O kai kodų įmonėje yra n+1 įvesti dvigubą kodavimą... Aš pati tų darbuotojų vietoj tokį iniciatorių ketvirčiuočiau.

Sofy atveju aš supratau, kad klientas užsako konkretų audinį, jį ir gauna. Vadinasi tą konkretų ir nurašau. Bet jei savo sandėly turiu 5 metrus audinio atraižomis, kodėl turėčiau laikytis FIFO principo ir nurašinėt tas atraižas, jei realiai aš specialiai tam klientui pirkau ištisinį gabalą? Na kodėl, ar galit man paaiškinti?





[quote:14815a94fd]Ir suknelės atžvilgiu-ar tai audinio likučiai mažesnio kiekio, ar dideli gabalai-1 m kaina tai ta pati-čia matyt kažko nesuprantu[/quote]

Kodėl kaina ta pati? Visai ne. Ištisinė atraiža vertingesnė, mažutė gali būt pirkta kaip likutis, jos kaina jau bus visai kita. Kaip čia paaiškinus? Tarkim perki avikailius kailiniams. Juk neteigsi, kad už 3 avikailius mokėsi tą pačią sumą, kaip ir už tarkim 50 atraižėlių, nors ir iš 3 avikailių, ir iš 50 atraižėlių išeis tokio pat dydžio kailiniai.