Plepalynas

Tiesiog gyventi. Nekovoti, nesipykti. Tiesiog gyventi. Buvot įdėjusi nuorodą kaip elgtis Mintyse sumažinkit ją
Dar kažkur esu skaičiusi gerą būdą ir nieko nekainuojantį: mintyse padovanokit jai kažką, ko jai jūsų manymu trūksta- gal gerą vyrą, jauną meilužį, gal tiesiog gėlių puokštę ir šampano, gal tortą. O gal viską kartu. Mėgstu šitaip "žaisti". Nieko nekainuoja, pakelia nuotaiką ir keičia situaciją neįtikėtinai.

Vien prisiminus jos grimasas, kurias ji išdarinėjo bandydama mane įbauginti - aš nenoriu nieko. Jūs to nematėte. Jūs nematėte kaip ji elgėsi, raukė nosį, bandė kuo pikčiau iškreipti veidą - kaip filmuose rodo, ypač jei kalba eina apie įkalintus asmenis. Rėkė net spjaudydamasi - von iš čia valkata, ubage - von iš čia, čia mano namas, čia mano tvarka , valink iš čia.... Ji išvijo mane į tarpdurį. Ir neleido įeiti. Aš galvojau kad ji man tuoj tuoj kirs.... O aš nei mobilaus į ranką nepasiėmusi...
Žodžiu, lengva pasakyti.
Turi ji vyrą ir 5 vaikus. Turėjo kelis verslus. Subyrėjo.
Aš tik neįsivaizduoju, kaip su tokia pirmininke dirba bendrijos buhalterė. Net su buvusiu pirmininku apie tai kalbėjome. Tas irgi neįsivaizduoja.
Ir kaip galėčiau būti rami, kai pas moteriškę tokia fantazija? Kur garantija kad sekantis pareiškimas policijai nebus apie tai, kad mano mergaitė, dviračiu subraižė jos džipą?

ir į bliuską tamsiam kampe:(((

Turiu ir aš tokią kaimynę.... tik skirtumas tas, kad šviežiai nusipirkau butą tai man nėra lengva taip imti ir išsikelti... bet o dievai, kaip ji veda iš kantrybės, sekantį sykį sakiau aš iškviesiu jai policiją už priekabiavimą nes bandžiau ir gražiuoju ir piktuoju neina ji į diskusijas. Pirma aprėkia o paskui prideda, kad ji ne piktuoju čia nu bet vieno neina man suprasti, kas gyvenime jas taip nuskriaudė, kad paliko tokios nelaimingos? Tegul pačios kraustosi kitur jei mes neįtinkam, taip ir Byla Jūsų vietoje aš likčiau, kaip sakoma iš principo ją dar paerzinti

Nereikia erzinti.Turiu ir aš tokią, ot buvo įgrįsusi...
Viskas taip pat kaip rašėt visos.
Tiesiog nustojau reaguoti į jos išpuolius, o kai parėjo iš lauku su ragu kaktoj, tai žvengiau 2 dienas - kažkas užtvojo gerai.Preinu pro šalį, net nežiūrėdama į ją - visiškai nutilo, net sveikintis pat pradėjo, tik aš neatsakau jai.Tyla absoliuti.
Nustojo kabinėtis , visiškai.Augina spintos lentynose apie 10 šunų ir 2 kates

Oi..... Balsu nusižvengiau.

Skaitau aš tuos Bylos skundus. Koks aš laimingas žmogus: kaimynai geriausi, laiptinė švariausia, su gėlėmis. Ką tik laimingas vadovas dovanų atsiuntė . Gera būti tarp gerų žmonių ...

"Pirmasis sėkmės dėsnis - pritraukimas

Pagrindinė Pritraukimo dėsnio taisyklė - apie ką galvoji, tai ir pritrauksi, ko bijai, tai ir turėsi. Panašus pritraukia panašų. Norint sukurti Sėkmę, reikia išmokti pastoviai spinduliuoti teigiamus jausmus - džiaugsmą ir meilę."

Galima tikėti, galima ir netikėti.... Kaip kam patogiau

Dar vieni pabėga iš šito kaimo. alytusplius.lt/naujienos/alytuje-uzdaroma-coc... Gaila kad tokios gamyklos užsidaro.

Byla, ir jus bėkit, gal tai ženklas :)

Byla, Jūs sakote, kad Alytus kaimas. Aš tam labai pritariau tada, kai mane čia atvežė 10metų ir išgyvenau jame iki studijų. Mano akyse pasistatė Putinai, Vidzgiris, negalėjau pakęsti to tuščio miesto, to amžinos statybos, purvo, tos nekultūros... nes vienintelis išėjimas tebuvo kino teatrai. gerai, kad mes turėjome auklėtoją ir vienos klasiokės mamą iš ATĮ, jų dėka aš esu pamačiau visus gražiausius baletus, spektaklius, koncertus. Mūsų mokyklos mokiniai iškuopė per keletą metų Jaunimo parką. Man nepatiko Alytuje tos toščios gatvės, tų atvažiuojantis čia mokytis baisus jaunimas... O buvo juk čia net keletas proftechninių... nemėgau aš Alytaus ir todėl po vidurinės daugiau nebegrįžau... Nors dabar kai atvažiuoju į svečius aš jau matau kitą Alytų: ir nuostabūs gėlynai, gražiai sutvarkytos erdvės, o jau kokie pėsčiųjų takai miesto centre, tai ne visuose užsienio miestuose yra. Kaunas nei vieno plotelio nėra taip sutvarkęs kaip Alytus. Vadinasi, pinigų užteko ir miestui ir merams Tarp kitko jau ir teatrą Alytus turi. Bet kuo negaliu atsistebėti, tai parduotuvių gausa. Aš pati žinau koks nedarbas Alytuje, bet tada pasakykite kas perka tose parduotuvėse? Juk joks prekybininkas neatidarys naujos parduotuvės nematydamas perspektyvoje pelno.
Prirašiau ir net pati dabar nusistebėjau-kodėl? Gal tiesiog norėjau pasakyti, kad man jaunai buvo lengviau daryti sprendimus ir lyg tai savaime gavosi. O jeigu dabar jau būtų daug sudėtingiau. Todėl linkiu sėkmės ir stiprybės, nes juk labai sunku išrauti šaknis, kad ir į ne tą žemę, kuri tau patiktų. man buvo lengviau , nes aš nebuvau prigijusi Alytuje...

Mes pavasarį, važiuodami į Anykščius, su vaikais ir mokytoja, kaip tik ir kalbėjome, kad reikėtų vaikus nuvežti į operos teatrą. Nes, gali būti ir taip, kad jie to teatro su savo šeimomis ir nepamatys. Kurpėme planą kad reikėtų žiemą, prieš didžiąsias metines šventes, vaikams padaryti šventę. Reikės tuo užsiimti. Kitaip nebus. Aš tai tame teatre besimokydama Vilniuje, esu praleidusi daug laiko. Ir džiaugiuosi kad mes turėjome tokius dėstytojus, kurie mus vyte vijo į teatrus. Jie taip ir sakė - išvažiuosite į kaimą ir viskas pasibaigs. Žinoma tada kaimas buvo tikrąja šio žodžio prasme. :)
Pasiryžau išbūti šiuos mokslo metus čia. Pabaigs mažoji pradinę mokyklą ir viskas. Tam abi mano mažiukės pritaria. Dabar esam įjungę kruopščią taupymo programą viskam. Jokių nereikalingų ar ne labai reikalingų pirkinių! Pagaliau šitą reikalą ir mažoji suvokė. Dabar skaičiuoja ir jokių ožių - noriu to ar noriu ano. :) O aplinkiniai turės susitaikyti su mūsų sprendimu. :) Nes dabar nė girdėti nenori kad mes galime iš čia išvažiuoti. Tik jiems sunku mus suprasti. Jų čia tėvai, giminės, kaimynai, bendraklasiai tarp kurių jie jaučiasi jaukiai. O mes jaučiamės kitaip. :)
Dėl parduotuvių, tai labiausiai skundžiasi turgaus prekeiviai. Turiu porą žmonių dirbančių turguje. Pas juos buvo sukurtos 8 darbo vietos. Dabar jau pradėjo atleidinėti žmones. Prekiauja pramoninėmis prekėmis. Nėra pajamų. Jos ryškiai sumažėjo. O parduotuvių juk dar ketinama statyti. :)

Kaimas mūsų pačių galvose... jei norim, kad viskas pasibaigtų, tai ir pasibaigia.

Esu pakankamai prisiskaičiusi populiariosios psichologijos. Reguliariai lankausi pas psichologus ir psichiatrus. Su psichologais bendrauju ir virtualioje erdvėje. Todėl, manau, kad gerai žinau kas pas mane galvoje.
P. s. Mano minimas "kaimas" nič nieko bendro neturi su natūraliais kaimais nei su kaimuose gyvenančiais žmonėmis.

Mano darbo stalas. Dabar.

Čia prieš klientus ar prieš kaimynę?

Čia, kad niekam klausimų jokių nekiltų.
O pastarosios nė neminėkite.

Na brangieji, tai kaip sekėsi šiandiena šnapsės nusipirkti.
Labai siaubinga buvo dokumentų rodyti

Blyn.... paskutiniu metu manes ves prašė dokumento, sako "studentė" "studėntė", kokia palaima buvo.
Dabar nežinosiu kada jaunai atrodau

Dar nepirkau... Bet ir vairuotojo pažymėjimas, ir ID kortelė toje pačioje piniginėje, kur ir kitos kortelės bei pinigai. Nėr problemų... Tik kasininkų akių gaila

Žiurek per išsiblaškymą ant prekystalio nepalik